Galima neabejoti, kad jam palankius įrodymus E.Masiulis su advokatu atsineš į pagrindinės, su korupcija susijusius bylos nagrinėjimą.
Jau dabar nesunku įžvelgti būsimą teisinę intrigą: Vilniaus apygardos teismas spręs, ar E.Masiulio paimti pinigai buvo kyšis, kuomet kitas teismas tarsi jau yra patvirtinęs, kad politikas privalėjo grąžinti lėšas, gautas kaip paskolą.
15min analizavo, kaip gimsta tokie teismo civilinių bylų dokumentai, kurių turinys gali prieštarauti baudžiamojoje byloje prokurorų surinktai medžiagai.
15min pasidomėjo, kokiais metodais gimsta tokie teismo įsakymai, kurių turinys gali būti vertinamas kaip valstybinio kaltinimo E.Masiuliui teiginius griaunanti medžiaga. Pasirodo, teismas tokius įsakymus išduoda, galima sakyti, automatiškai ir aklai.
Užtenka to, kad viena bylos šalis paprašo, o kita – neprieštarauja. „Teismas neturi pagrindo nei nepriimti, nei nepatvirtinti“, – teigė savotišką paslaugą E.Masiuliui ir R.Kurlianskiui padariusi teisėja, kuri nesijaučia nusižengusi nei teisine, nei moraline prasme.
Suprasti akimirksniu
- Prokuratūros duomenimis, nugulusiais į baudžiamosios bylos kaltinamąjį aktą, R.Kurlianskis davė, o E.Masiulis priėmė būtent 106 200 eurų kyšį grynais pinigais.Kyšis buvo sudėtas į „Stumbro“ degtinės butelio dėžutę, kurią E.Masiulis visą dieną vežiojosi savo automobilio bagažinėje. 2016-ųjų gegužės 10-ąją pareigūnai sulaikė politiką su įkalčiais.
- Po kelių mėnesių įtariamasis ėmė plėtoti versiją, kad jo gauti pinigai buvo paskola, o ne kyšis. Maža to, E.Masiulis pasidalijo nuostaba, iš kur pareigūnai ištraukė būtent 106,2 tūkst. eurų sumą, ir ryžosi ją patikslinti.
- „Aš iš Raimondo Kurlianskio šių metų gegužės 10 dieną pasiskolinau 90 000 eurų vienerių metų terminui“, – 2016 m. rugsėjo 6 d. rašė E.Masiulis BNS perduotame pareiškime, kurį jis paskelbė ir socialiniame tinkle „Facebook“. E.Masiulis teigė šią paskolą ketinęs investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje. Tačiau paskolos dokumentų notariškai nepatvirtino ir tai sako buvus „didžiąja klaida“.
- Vis dėlto, E.Masiulo žodžiais tariant, jo paskolos reikalai su R.Kurlianskiu buvo derinami ne vien žodžiu. Jo teigimu, teisėsaugininkai tą lemtingą sulaikymo ir kratų dieną automobilyje rado ir „paskolos susitarimą su R.Kurlianskiu“.
- Dokumentas buvo nufilmuotas, tačiau po pusvalandžio oficialiai atliekant kratą to paskolos susitarimo kriminalistai esą nepaėmė ir neįtraukė į bylą. Bet pats E.Masiulis „paskolos susitarimą“ su R.Kurlianskiu žada pateikti jų baudžiamąją bylą nagrinėsiančiam teismui.
Tarsi vadovaudamasis liaudies išminties posakiu, kad skola ne rona, neužgis, o kartu nuosekliai laikydamasis savo versijos apie paskolą, o ne kyšį, E.Masiulis apsidžiaugė, turėdamas galimybę iš R.Kurlianskio paimtus pinigus grąžinti. Tačiau atsiskaityti politikas ryžosi, kaip pats pripažįsta, ne tiek savo valia, o teismo įsakymu.
„Aš grąžinau Raimondui Kurlianskiui paskolą. Tai padariau praeitų metų pabaigoje. Skola yra atiduota. Aišku, ne iš tų pinigų, kurie šiuo metu yra laikomi Specialiųjų tyrimų tarnybos seife“, – aiškino ir dar pašmaikštavo E.Masiulis per 2018 m. balandžio 18 d. BNS salėje surengtą konferenciją. Jis dar pridūrė: „Pagrindas šito skolos atidavimo buvo įsiteisėjusi teismo nutartis. Aš tiesiog gavau teismo nutartį, pagal kurią tą paskolą turėjau atiduoti.“
Kaip toks įpareigojimas atsirado?
Teismo įsakymo (ne nutarties – aut. past.) kopiją 15min redakcijai įteikė pats E.Masiulis. Politikas tvirtino neturintis ir net nematęs jokių kitų dokumentų, kurių pagrindu teismas jį pripažino stambiu skolininku.
E.Masiulis tvirtino neturintis ir net nematęs jokių kitų dokumentų, kurių pagrindu teismas jį pripažino stambiu skolininku. Bet skolą grąžino.
Kai 15min žurnalistai pamėgino susipažinti su šia byla per viešą įsigaliojusių teismo sprendimų paiešką, paaiškėjo, kad visuomenės nariai tokios galimybės neturi.
„Teismo įsakymo viešojoje erdvėje nerasite, todėl, kad jie nėra nuasmeninami ir viešai neskelbiami, todėl neteikiami ir susipažinti. Vienas iš procesinių sprendimų viešo skelbimo tikslų yra informuoti visuomenę apie teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, o teismo įsakymai nekuria jokios teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, jie priimami supaprastinta tvarka, formaliai vertinant teikiamus įrodymus, todėl pagal Teisėjų tarybos nutarimą nuspręsta jų nuasmenintų versijų nerengti ir viešai neskelbti“, – paaiškino Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė.
-
Smūgis liberalams: Eligijų Masiulį STT įtaria paėmus 100 tūkst. eurų kyšį iš „MG Baltic“ vadovų
-
Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byla: ką žinome?
-
Korupcijos bylos tyrimo finišas: su prokurorų įkalčiais susipažinę E.Masiulis, Š.Gustainis, G.Steponavičius ir V.Gapšys pasijuto nekalti
-
Politinės korupcijos byla bus pradėta nagrinėti birželio 7 dieną
15min išsiaiškino, kad 2017 m. vasarą į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi R.Kurlianskio interesams atstovavęs advokatas Romualdas Mikliušas.
Šio teisininko pareiškime buvo nurodyta, kad remiantis Civilinio proceso kodeksu ir 2016 m. gegužės 10 d. bei 2017 m. gegužės 16 d. susitarimais, prašoma pripažinti jo klientą kreditoriumi, o E.Masiulį – 90 000 eurų skolingu asmeniu.
Kaip paaiškino teisėja Vanda Višnevska, šiuo atveju atliekama supaprastinta procedūra, kurios teismas negali jokiomis priemonėmis nei blokuoti, nei nevykdyti. Šalis, kuri kreipiasi į teismą, prisiima atsakomybę už pateikiamų reikalavimų pagrįstumą ir duomenų tikslumą. Esama tik kelių formalių apribojimų. Pavyzdžiui, skolininkas yra išvykęs į užsienį. Arba jo gyvenamoji vieta yra nežinoma.
Nesant tokio pobūdžio kliūčių, teismas tiesiog patvirtina tai, ko jo prašoma.
Priimdamas įsakymą teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
„Įstatymas nereikalauja pirminių įrodymų. Ir taškas“, – pabrėžė teisėja.
Ji rodė, kad ši nuostata yra kiekviename šablone – tai aiškiai suformuluota ant užpildomo kreditoriui skirto teismo pranešimo apie jo atžvilgiu priimtą įsakymą: „Priimdamas teismo įsakymą teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.“
Tolimesnis teismo pranešimo išsiuntimas taip pat slepia keletą įdomių niuansų.
Pavyzdžiui, jei E.Masiulis būtų suinteresuotas, kad toks įsakymas niekuomet neatsirastų, tai pasiekiama per 20 dienų padengiant skolą. Jei su R.Kurlianskiu per 20 dienų būtų atsiskaityta, teismas savo įsakymą būtų panaikinęs.
„O jei skolininkas nesumoka, bet ir nepareiškia per 20 dienų prieštaravimo, laikoma, kad teismo įsakymas įsiteisėja ir tampa vykdomuoju dokumentu“, – 15min paaiškino teisėja. Vykdomasis dokumentas reiškia, kad jis gali būti perduotas antstoliui, siekiant skolą priverstinai išieškoti. Tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta, esant E.Masiulio suinteresuotumui skolą grąžinti, juolab antstolių tvarkomi finansiniai reikalai – brangus malonumas.
Suprasti akimirksniu
- Skolininkas turi teisę:
- 1) Per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus bei sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai pranešti teismui.
- 2) Per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų (prieštaravimai gali būti nemotyvuoti).
- Jei skolininkas per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, kreditoriaus reikalavimu teismas nagrinės kreditoriaus pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Teisėja V.Višnevska prisipažino suprantanti, kad dėl jos priimto įsakymo, atsižvelgiant į jame figūruojančių asmenų pavardes, gali kilti klausimų. Tačiau teisininkė tvirtino neturinti ko slėpti. Juolab būtent ant jos stalo ši byla atsidūrė atsitiktinai.
Kiekvienas teisėjas kiekvieną dieną savo kompiuterio ekrane pamato, kokias bylas jam pavedė išnagrinėti raštinė. Raštinėje bylos, pagal įprastą praktiką, siekiant išvengti įvairių piktnaudžiavimų ar interpretacijų, paskirstomos automatiniu, atsitiktiniu būdu.
Kreditoriaus advokatas R.Mikliušas: „Čia yra labai įdomus momentas“
Jei skolininkas nori grąžinti skolą savo kreditoriui, galima taip ir padaryti. Akivaizdu, kad E.Masiulis pats pripažino skolą ir buvo suinteresuotas jos grąžinimu, tačiau R.Kurlianskis vis tiek kreipėsi į teismą. Kas iš to? Apie aptariamo teismo įsakymo reikšmę 15min pasiteiravo advokato Romualdo Mikliušo, kuris pernai kreipėsi į sostinės teismą, atstovaudamas R.Kurlianskiui.
„Čia yra labai įdomus momentas. Gynybai, mano kolegoms, jis bus labai svarbus, aš manau. Nes teismas neišvengiamai turės šitą situaciją vertinti: sutinka, nesutinka su tuo? Juk kitas teismas yra pasisakęs, yra teismo sprendimas šiuo klausimu“, – pareiškė R.Mikliušas.
Advokatas teigė, kad kreipėsi į teismą remdamasis ne žodiniais, o raštiškais susitarimais dėl paskolos tarp R.Kurlianskio ir E.Masiulio.
„Teismui buvo viskas pateikta, ir teismas įvertino. Jei būtų kažkas ne taip, teismas irgi būtų įvertinęs – nepriteistų. Buvo mano prašymas dėl skolos, ir teismas priteisė tą skolą. Yra teismo įsakymas“, – teigė advokatas.
Jis pabrėžė, kad teismas nutarė priteisti tam tikrą sumą, kuri įvardijama būtent kaip skola, o ne šiaip kažkokie pinigai.
„O teismo įsakymas – tai viena iš teismo sprendimų rūšių. Jis yra toks pats teismo sprendimas, kaip ir visi kiti. Jis yra įsiteisėjęs. Ir, kiek žinau, jis yra įvykdytas, skola grąžinta“, – pridūrė 15min pašnekovas.
R.Mikliušo vertinimu, R.Kurlianskio ir E.Masiulio bendravimas paskolos klausimu vyko nuosekliai ir atsakingai, nepaisant to, kad jiedu nesikreipė pagalbos į notarą. Tai, pasak advokato, nebuvo nei būtina, nei privaloma. R.Mikliušas teigė žinantis Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdžių, kuomet realiai įvykusiais būdavo pripažįstami sandoriai, kurie be notarinio patvirtinimo atrodo neįmanomi (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo).
Įsakymas įsakymu, tačiau kur užfiksuota, kad E.Masiulis pinigus E.Kurlianskiui perdavė, o pastarasis – gavo?
„Kadangi skolos grąžinimas atliktas bankiniais pavedimais, jokio papildomo įforminimo nebereikia“, – įsitikinęs E.Masiulis. Kai teisme tai bus reikalinga – kaltinamasis pasirengęs pateikti atitinkamus banko pavedimų išrašus.
E.Masiulis teigė pasirengęs pateikti teismui banko pavedimų išrašus apie R.Kurlianskiui grąžintą skolą.
Neseniai apie skolos grąžinimo aplinkybes portalas teiravosi E.Masiulio ir 15min studijoje. Vienas esminių klausimų – iš kokių lėšų, neturėdamas didelių santaupų ir netekęs stabilių solidžių Seimo nario pajamų, E.Masiulis tai padarė.
„Skola yra grąžinta iš kelių šaltinių. Pasiskolinau dalį pinigų iš kitų žmonių. Notariškai, grynai čia jau, kaip sakoma, mano reikalas. Teisiškai viskas yra tvarkingai. Nuraminu.
O dalis pinigų ir mano, kaip įmonės savininko. Dalį pasiskolinau iš įmonės. Kitaip tariant, šita problema yra išspręsta, visa skola yra atiduota pagal teismo įsakymą“, – kalbėjo dabar buvęs politikas.
Jis taip pat tvirtino, kad dabar jo naujais kreditoriais tapę asmenys su „MG Baltic“ niekaip nėra susiję: „Specialiųjų tyrimų tarnyba, prieš pat baigiant tyrimą, patikrino.“
Prokuroras: su kaltinamaisiais nepolemizuoju
15min Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus paklausė, kaip jis vertina, kad E.Masiulio turimas teismo įsakymas prieštarauja baudžiamosios bylos kaltinamojo akto esmei.
Iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus buvo pateiktas toks atsakymas: „Prokuroras Justas Laucius nurodo, kad laikosi pozicijos viešoje erdvėje nepolemizuoti su kaltinamaisiais, todėl kaltinamojo Eligijaus Masiulio viešų pareiškimų dėl teismui perduotos, bet neišnagrinėtos baudžiamosios bylos nekomentuos, savo pozicijos dėl jų nepateiks.“
