Pokalbio pradžioje su Kauno apylinkės teismo pirmininku trumpai padiskutavome bene aktualiausia šių dienų tema – apie visuomenę suskaldžiusį galimybių pasą (GP), viešai keliamas teorijas, kad šis dokumentas gali būti neteisėtas (vėliau interviu metu pašnekovas pasisakys apie tai plačiau).
„Kaip suprantu, visų šių keliamų teorijų esmė yra ta, kad visuomenėje kyla abejonių dėl to, ar visi Lietuvos Respublikoje nustatyti ir šiuo metu galiojantys apribojimai, teisių suvaržymai tiek, kiek tai susiję su galimybe lankytis tam tikrose vietose, užsiimti tam tikra veikla turint tik GP, atitinka mūsų šalies pagrindinį įstatymą – Konstituciją. Sakyčiau, kad klausimas iš tiesų įdomus, svarbus ir visuomenėje kyla turbūt ne be pagrindo.
Manau, kad konstitucinės teisės specialistai, mokslininkai dar padiskutuos viešoje erdvėje ir pateiks įdomių pastebėjimų šiuo klausimu“, – nuomonę išsakė teismo pirmininkas, pats asmeniškai tikintis laikinų suvaržymų dėl pandemijos reikalingumu.
A.Purvainis pasisakė ir apie migrantų krizę, ženkliai pagausėjusias pabėgusių ar laiku į įkalinimo įstaigas negrįžusių nuteistųjų bylas bei kitas aktualias temas.
Tačiau pradėkime interviu nuo to, kokie ką tik pasibaigę 2021-ieji buvo pačiam Kauno apylinkės teismui. Atsakydamas pašnekovas patikino, kad jie buvo pakankamai sunkūs, nes tai – dar vieni (jau antri) metai su COVID-19 pandemija.
Vis dėlto, praėję metai Kauno apylinkės teismui buvo ir velnioniškai darbingi bei, žiūrint iš šios pusės, tikrai geri. Labiausiai pirmininką džiugina tai, kad, nepaisant pandemijos, nesustojo bylų nagrinėjimas – per 2021-uosius gauta 32 317 bylų, išnagrinėtos 32 729.
Lyginant su 2020 metais, anot A.Purvainio, šiemet teisme gauta apie 1000 bylų mažiau. Tai lėmė nuo 2021 metų liepos 1 dienos įsigalioję Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, gerokai sumažinę administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo priskirtinumą teismo kompetencijai, perduodant jas nagrinėti atitinkamoms institucijoms ne teismo tvarka.
Todėl vien tik administracinių nusižengimų bylų Kauno apylinkės teisme pernai buvo gauta 832 bylomis mažiau nei 2020-aisiais.
Šiemet teisme gauta apie 1000 bylų mažiau.
„Pateikti skaičiai patvirtina, kad teismo darbo krūviui išliekant aukštam, bylų išnagrinėjimo tempas ne mažėjo, o priešingai – didėjo. Tai džiugina, nes parodo, kad sugebėjome prisitaikyti prie pandemijos iškeltų reikalavimų. Dėl to ne tik pavyko išnagrinėti daugiau bylų nei jų buvo gauta per 2021 metus (pavyko sumažinti neišnagrinėtų bylų likutį iš ankstesnių metų), bet ir pavyko įveikti visus iššūkius, susijusius tiek su informacinių technologijų panaudojimo ypatumais teisminiuose procesuose, tiek ir su saugumo užtikrinimu“, – teigė pašnekovas.
Pernai prasidėjusi vakcinacija, teismo darbuotojų sąmoningumas ir aktyvumas tiek skiepijantis, tiek ir privalomai testuojantis leido teismo kolektyve pasiekti aukštą imunizacijos lygį. Taip, pasak teismo pirmininko, buvo sukurtos prielaidos sklandžiam teismo darbui, o tai leido ne tik užtikrinti spartų bylų nagrinėjimo procesą, bet palaipsniui sugrįžti prie visiems įprasto tiesioginio asmenų aptarnavimo teisme.
Galimybė ir būtinybė plačiau taikyti informacines technologijas pandemijos metu organizuojant teismo posėdžius taip pat turėjo teigiamos įtakos procesų trukmei.
– Teismo pirmininke, sutiktumėte, kad bylų nagrinėjimas teisme turbūt būtų buvęs dar spartesnis, o teismo darbas šia prasme būtų dar sklandesnis, jeigu būtų užpildyti visi laisvi teisėjų etatai?
– Taip, Kauno apylinkės teisme jau ne vienerius metus egzistuoja ta pati problema, kai dėl didelės teisėjų kaitos, lėtai dėl didelio skaičiaus visos Lietuvos mastu vykdomų atrankos procedūrų į atsilaisvinusias teisėjų vietas, nuolat yra neužpildytų teisėjų etatų. 2021 metus teismas baigė turėdamas 8 laisvus teisėjų etatus Kauno rūmuose.
Tai didina darbo krūvį kitiems teismo teisėjams, neigiamai atsiliepia ir bylų išnagrinėjimo terminams. Telieka tik tikėtis, kad šią problemą padės išspręsti Prezidento pernai inicijuotas ir Seimui svarstyti pateiktas Teismų įstatymo nuostatų dėl teisėjų atrankų procesų spartinimo pakeitimo projektas. O kol kas krūvio tolygumui užtikrinti pasitelkiamos kitos vidinio teismo administravimo priemonės, pavyzdžiui, konstatavus esminį krūvio skirtumą tarp atskirų teismo rūmų, bylos teismo pirmininko nutartimi perduodamos atitinkamai tiems teismo rūmams, kuriuose dirbančių teisėjų krūvis yra mažesnis.
– Kaip Kauno apylinkės teisme pavyko suvaldyti COVID-19 židinių grėsmę?
– Vienas kitas ligos ar pavojingo kontakto su užsikrėtusiais asmenimis atvejis teisme buvo pasitaikęs – štai, Jonavos rūmus teko uždaryti trims darbo dienoms, tačiau didesnių COVID-19 židinių išvengti pavyko. Teisme nuo pat pandemijos pradžios yra patvirtinta tvarka, kaip darbuotojams elgtis užsikrėtimo ar aukštos rizikos kontakto atveju, taip pat patvirtintas veiksmų planas, nustačius COVID-19 atvejį teisme. Jų yra laikomasi. Teismas iš sutaupytų lėšų taip pat yra įsigijęs ir reguliariai naudoja patalpų dezinfekcijai skirtą profesionalią techniką.
– Ar teisėjai jau priprato bylas nagrinėti nuotoliniu būdu? Kaip manote, pandemija pakeis teismo darbo principus visam laikui?
– Nuotolinis darbas jau tapo kasdienybe. Kauno apylinkės teisme galimybė dirbti nuotoliniu būdu teismo darbuotojams buvo numatyta dar gerokai iki pandemijos pradžios, o jai prasidėjus šios darbo formos taikymo galimybės buvo dar labiau išplėstos ir iki šiol sėkmingai naudojamos.
