Pasak ataskaitos, kurią cituoja ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), turto konfiskavimas kyšį davusiems asmenims taikytas pernelyg retai ir nėra veiksmingai išieškomos pajamos iš sandorių, kurie buvo laimėti kyšių dėka.
EBPO nurodo, jog nors Baudžiamajame kodekse šios nuostatos nėra, Lietuvos teismai praktikoje reikalauja nustatyti ir įrodyti įmonės savininkų (akcininkų) ryšį su įmonės vadovo ar darbuotojo padaryta nusikalstama veika tam, kad įmonė būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn.
Anot EBPO, tokia sąlyga neatitinka šiuolaikinių įmonės teisinės atsakomybės realijų ir todėl neleidžiama pagal EBPO rekomendaciją prieš užsienio pareigūnų papirkimą. Pažymima, kad praktikoje toks reikalavimas leis daugeliui įmonių išvengti atsakomybės už papirkimą užsienyje, todėl EBPO rekomenduoja Lietuvai nedelsiant imtis baudžiamojo įstatymo pataisų.
EBPO ekspertai taip pat rekomenduoja baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti galimybę teismui atsižvelgti į įmonės antikorupcinę atitikties programą švelninant baudžiamąją atsakomybę už padarytą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o jeigu tokios programos įmonėje nėra – numatyti pareigą ją įdiegti.
„Verta plėtoti spartesnius bei skaidrius ikiteisminio susitarimo su kaltinamu juridiniu asmeniu mechanizmus, kad baudžiamosios bylos galėtų būti pabaigtos anksčiau nepriimant apkaltinamojo nuosprendžio“, – nurodo EBPO.
Anot EBPO, šalies gyventojai nepakankamai žino apie kovos su užsienio pareigūnų papirkimu priemones. Visos valstybės institucijos – ne vien STT – turi užsiimti įmonių ir gyventojų informavimu apie korupcijos užsienyje grėsmes ir taikytinas priemones. Ataskaitoje nurodoma, jog siūloma tobulinti teisės aktus dėl pranešėjų apsaugos ir pareigos valstybės tarnautojams pranešti apie korupcijos atvejus.
Ekspertams nerimą kelia Seimo galia ir praktika dažnai kviestis prokuratūros ir STT atstovus dalyvauti įvairiuose Seimo organų posėdžiuose. Anot jų, tai gali neigiamai paveikti prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų nepriklausomumą ir būti suvokiama kaip neleistino spaudimo priemonė.
EBPO ataskaitoje nurodoma, jog Lietuva pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl visų paaiškėjusių atvejų, kai Lietuvos piliečiai ar įmonės galimai papirko valstybės tarnautojus užsienyje, tačiau tokios bylos nebuvo tirtos pakankamai proaktyviai, nedėta pastangų surinkti kuo daugiau įrodymų Lietuvoje, nelaukiant teisinės pagalbos atsakymų iš užsienio institucijų.
„EBPO rekomendacijos yra labai savalaikės ir itin svarbios tobulinant mūsų šalies teisines ir institucines kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius sistemas. Siekiant antikorupcinio proveržio, svarbu užtikrinti veiksmingesnius sankcijų taikymo, turto konfiskavimo, tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo procesus“, – STT pranešime cituojama teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska
„Akivaizdu, kad eidami pokyčių keliu esame pozityviai vertinami EBPO ekspertų. Tam daug įtakos turėjo Juridinių asmenų naudos gavėjų registro sukūrimas, 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimas, teisminių procesų skaitmeninimas bei tvarių teisinių ir institucinių mechanizmų kovai su užsienio pareigūnų papirkimu sukūrimas“, – pridūrė ji.
EBPO darbo grupės patvirtintoje Lietuvos trečiojo etapo vertinimo ataskaitoje pateikta iš viso 49 rekomendacijos, kurias Lietuva turės įgyvendinti per dvejus metus ir atsiskaityti EBPO darbo grupei.
