Tai jis sakė komentuodamas septynių teisėjų kolegijos sprendimą, kad kratos pas teisėjus gali būti daromos tik gavus Seimo ar prezidento leidimą arba užtikus teisėją darant nusikaltimą.
Aukščiausiasis Teismas pirmadienį paskelbė, kad asmens krata ir krata „iš esmės reiškia tokio asmens laisvės varžymą“. Konstitucija draudžia suvaržyti teisėjo laisvę be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidento sutikimo.
Nors Aukščiausiasis Teismas pasisakė tik dėl teisėjų, kai kurie advokatai sako, kad šis precedentas gali būti aktualus ir Seimo nariams.
Ž.Bartkus BNS antradienį sakė, kad „po šio sprendimo, tiriant aukščiausio lygio korupciją, praktikoje pasitaikys situacijų, kad teisėsaugos institucijos paprasčiausiai negalės atlikti dažnai būtino proceso veiksmo – kratos, vien dėl nustatytos praktiškai neįgyvendinamos teisinės procedūros“.
„Taigi, šis sprendimas neigiamai paveiks kovą su korupciją“, – sakė STT vadovas.
Tokios pat pozicijos laikosi ir prokuratūra – Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis skunde Aukščiausiajam Teismui rašė, kad reikalavimas kratoms gauti Seimo ir prezidento sutikimą „teisėjui garantuotų absoliutų neliečiamumą“.
Teisėjų nepriklausomumo principas
Ilgai lauktame sprendime Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas prieš dvejus metus „pagrįstai atliktas kratas prieš teisėją Ramūną Antanavičių pripažino neteisėtomis, o jų metu gautus duomenis – kaip neatitinkančius (...) įrodymams keliamų reikalavimų“.
Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad imunitetas yra būtinas užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą ir apsaugoti juos nuo kitų valdžios įstaigų ir pareigūnų įtakos.
Konstitucijos nuostatos dėl draudimo varžyti Seimo narių ir teisėjų laisvę yra labai panašios.
„(...) ikiteisminiame tyrime taikant procesinę prievartos priemonę – kratą ir asmens kratą būtinas kompetentingos institucijos sutikimas (išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką), kadangi tiek kratos, tiek asmens kratos atlikimas suvaržo asmens, kurio atžvilgiu šie veiksmai atliekami, laisvę“, – rašoma nutartyje.
Kauno apygardos teismo teisėjas R.Antanavičius byloje buvo kaltinamas, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui Mindaugui Klemeniui 2017 metų birželį davė 600 eurų kyšį už tai, kad pastarasis sumažintų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Gavusi teisėsaugos medžiagą, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė sustabdė R.Antanavičiaus įgaliojimus.
Aukščiausiasis Teismas nurodė Apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti šią bylą ir atidžiau įvertinti visus byloje esančius įrodymus.
Įtaka politinės korupcijos bylai?
Šis teismo sprendimas neturėtų paveikti teisėjų korupcijos bylos, nes joje pas aštuonis teisėjus kratos buvo atliktos jau gavus tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės sutikimą.
Tačiau advokatai gali mėginti ja remtis politinės korupcijos byloje, kurioje kratos pas tuometinius Seimo narius Eligijų Masiulį ir Vytautą Gapšį buvo atliktos nepanaikinus jų neliečiamybės.
Konstitucijos nuostatos dėl draudimo varžyti Seimo narių ir teisėjų laisvę yra labai panašios.
„Mano nuomone Konstitucijos, Seimo Statuto ir Teismų įstatymo nuostatos dėl Seimo narių ir teisėjų imuniteto turi būti aiškinamos ir taikomos vienodai“, – BNS sakė V.Gapšio advokatas Saulius Juzukonis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas komentare BNS pabrėžė, kad šioje byloje suformuluotas precedentas siejasi tik su teisėjo „kitokiu laisvės suvaržymu“.
„Jokių kitų asmenų, tarp jų – kitų konstitucinį statusą turinčių subjektų, suvaržymo aspektai, šių specifika aptariamoje byloje nebuvo nagrinėjami, dėl jų nepasisakyta“, – teigė A.Gutauskas.
Jis sakė, kad pagal įstatymą „teismai yra saistomi tik teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose“.
