Tai numatoma antradienį priimtose Teismų įstatymo pataisose. Už jas balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo vienas, devyni susilaikė.
Priimtas dokumentas numato, kad „atsiradus aplinkybėms, dėl kurių apylinkės teismo arba to teismo rūmų teisėjas ilgą laiką negalės eiti pareigų, apylinkės teismo teisėjui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti skiriamas (...) teisėju dvejiems metams“.
„Terminas sufleruoja problemą – motinystės ir tėvystės atostogos. Ką daryti? Mama ar tėtis porai metų išeina atostogų, kiti teisėjai irgi turi krūvius. Kažkuriame rajone yra taip supuolę, kad dvi ar trys teisėjos, kaip susitarusios, išėjo motinystės atostogų. Ir guli bylos“, – BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vicepirmininkas Stasys Šedbaras.
Į vadinamuosius laikinuosius teisėjus galės pretenduoti teisėjų atrankoje dalyvavę asmenys.
Pataisos taip pat numato, kad Atrankos komisija privalės vertinti ne tik pretendentų į teisėjus kvalifikaciją, bet ir asmenines būdo bei pažintines savybes. Tam ji galės pasitelkti ekspertus.
„Yra tokių teisėjų, kurie tikrai gerai dirba, gerai nagrinėja bylas, bet konfliktuoja su bylininkais, su advokatais (...) Jų santykis su bylos dalyviais lemia žmonių požiūrį į visą teismų sistemą“, –sakė S.Šedbaras.
Anot jo, pretendentų būdą padės atskleisti psichologiniai testai.
„Per psichologinius testus daug ką gali ištraukti iš žmogaus, po to – pokalbis. Vis tiek per keliolika minučių matai, kaip žmogus reaguoja, kokia jo vidinė kultūra, kaip atsako į nepatogius klausimus, kaip jis susitvardo ar nesusitvardo. Tai nebus taip paprasta, bet tokia pareiga bus atrankai. Tikrai teismų sistemai nuo to blogiau nebus“, – teigė TTK vicepirmininkas.
Seimas taip pat sumažino Teisėjų tarybos narių skaičių – nuo 23 iki 17.
Pasak S.Šedbaro, šį pasiūlymą pateikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir pati Teisėjų taryba, norėdami palengvinti tarybos darbą.
„Teisėjų taryba nėra koks nors parlamentas. Tai teisėjų atstovybė, jai kartais reikia susirinkti labai operatyviai. Kuo didesnis skaičius, tuo sunkiau kvorumą surinkti. Pagaliau atitraukiami teisėjai nuo bylų nagrinėjimo“, – tvirtino Seimo narys.
Dar viena naujovė – įteisinta galimybė sustabdyti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų įgaliojimus, jeigu jiems iškeliama drausmės byla.
„Tai vis dėlto aukštesnio lygio teismų teisėjai. Manau, kad tai ypatingi vienetiniai atvejai, kada gali būti iškelta drausmės byla. Įsivaizduokime situaciją, kai tokie teisėjai, į kuriuos žmonės žiūri kaip į teisingumo viršūnę, iškėlus jiems drausmę bylą, nagrinėja kokio nors žmogaus bylą. Jeigu advokatas žino, gali reikšti nušalinimą. Tai dezorganizavimo ir pasitikėjimo klausimas“, – sakė S.Šedbaras.
Priimtomis pataisomis apribotas kadencijų skaičius įvairiems teismų savivaldos pareigūnams, tarp jų – ir Teisėjų tarybos nariams. Jie galės būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Teismo kancleriai bus skiriami penkerių metų kadencijai konkurso būdu. Asmuo taip pat negalės eiti to paties teismo kanclerio pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
