„Jeigu žmogus yra jau kartą teistas ir padaręs tokį nusikaltimą visuomenei, kita visuomenės dalis nėra apdrausta. Europos sąjungoje yra laisvas judėjimo principas ir žmogus išvažiavęs į Švediją, į Norvegiją gali kuo puikiausiai darbuotis, tarkime, mokykloje ir toliau atlikti tvirkinimo veiksmus“, – sprendimą registruoti minėtą pasiūlymą 15min aiškina Seimo narys.
Kad asmuo teistas už lytinius nusikaltimus pase ir asmens tapatybės kortelėje būtų įvardytas kaip „lytinis nusikaltėlis“, R.Žemaitaičio teigimu, nepažeidžia žmogaus teisių.
Reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad vienas ar kitas veiksmas nepasikartotų.
Paklaustas, ar toks užrašas pase, tapatybės kortelėje apsaugos vaiką nuo galimo tvirkinimo, parlamentaras sako, kad neapsaugos, tačiau, jo nuomone, bent jau neleis įsidarbinti tokioje vietoje, kur teistas asmuo norėtų.
„Reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad vienas ar kitas veiksmas nepasikartotų“, – tikina R.Žemaitaitis.
„O jei asmuo vieną kartą padarė šį nusižengimą, atliko bausmę ir toliau nekartoja veiksmų?“ – 15min pasiteiravo Seimo nario.
„Iš kur jūs esate garantuota? Dabar jūs apsiženijate su vyru ir vyras išduoda po jūsų santuokos metų ir dviejų, sako ne, aš daugiau nebeeisiu, gyvenkime kartu, ar jūs tikite?“ – atsako R.Žemaitaitis ir priduria nesantis tikras dėl anksčiau teisto asmens būsimų veiksmų.
„Yra begalė sričių, kur veikia panašus modelis“, – sako parlamentaras. Anot jo, tam tikrą informaciją apie advokatus, teisėjus, prokurorus, notarus, įmonių direktorius, dėl kurių įmonę ištiko bankrotas, galima gauti.
Siūlydamas įstatymo projekto keitimus, Seimo narys pristato 2000–2007 metais Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institute atliktos apklausos duomenis. Jo metu tyrėjai išanalizavo 120 seksualinio smurto prieš vaikus, kurie gydėsi ligoninėje, Vilniaus apskrityje atvejų.
„70 proc. smurtautojų nukentėjusiajam buvo artimi žmonės: tėvas, motina, sugyventinis, brolis, sesuo, giminaitis, pažįstamas asmuo. Dažniausiai seksualiai išnaudojamos 7–14 metų mergaitės (76 proc.) ir 9–15 metų berniukai (24 proc.) tiek miestuose, tiek kaimuose. Dažniausiai smurtautojas veikdavo vienas (70,6 proc.)“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Mes galvotume, kad nereikia vardo, pavardės, tikslaus adreso.
Jame taip pat priduriama, kad „šią teisę pažeidžiantiems asmenims (teisę būti apsaugotiems nuo bet kokios prievartos – red.), naudojantiems prievartą prieš vaikus, reikalinga socialinė kontrolė, pristatant baudžiamuosius problemos aspektus“.
Pagal siūlymą, įstatymo projekto pataisos, jei joms pritars Seimas, įsigalios nuo kitų metų liepos 1-osios.
Praėjusią savaitę Socialdemokratų darbo partijos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė pristatė iniciatyvą kurti seksualinių nusikaltėlių registrą. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė tądien aiškino, kad tokia nuasmeninta informacija padėtų apsisaugoti.
„Mes galvotume, kad nereikia vardo, pavardės, tikslaus adreso, bet kad bendruomenė žinotų, kad jų teritorijoj yra penki–dešimt–dvidešimt asmenų, kurie buvo apkaltinti dėl tokio nusikaltimo“, – BNS dėstė K.Mišinienė ir pridūrė, kad nevyriausybininkai nepasisako už nusikaltimus padariusių asmenų persekiojimą.
Lapkričio pradžioje JAV Valstybės departamentas paskelbė pradėsiąs žymėti asmenų, teistų už lytinius nusikaltimus prieš vaikus, pasus. Jų paso viršelio nugarėlės vidinėje pusėje turėtų atsirasti toks įrašas: „(Dokumento) savininkas buvo nuteistas už lytinį nusikaltimą prieš nepilnametį ir (pagal JAV įstatymą) yra lytinis nusikaltėlis“. Daugiau apie tai – čia.
TAIP PAT SKAITYKITE: Siekiant apsaugoti vaikus Seime svarstoma galimybė kurti seksualinių nusikaltėlių registrą
