Centras kurs, sistemins ir teiks šalies žmonėms bei verslui skirtą informaciją ir žinias, pranešė bendrovė.
„Šiuolaikinės technologijos (...) atveria naujas galimybes kurti pažangą, tačiau tuo pačiu lemia ir naujas grėsmes. Atsparumas joms yra viena iš visuomenės gerovės ir šalies stabilumo sąlygų“, – pranešime sako centro vadovas Andrius Šemeškevičius, jis bus atsakingas už technologijas.
Jo teigimu, centras svarbiausiomis laiko skaitmeninės įtraukties, duomenų apsaugos ir privatumo, kibernetinio saugumo, vaikų saugumo internete bei dirbtinio intelekto plėtros temas.
Centre dar dirbs Darius Povilaitis – jis bus atsakingas už kibernetinį saugumą, Diana Gold – už skaitmenizavimą ir analitiką, tvarumą ir socialinę atsakomybę kuruos Indrė Bimbirytė-Yun, o dirbtinį intelektą – Paulius Pakutinskas.
Ne viena didelė Lietuvos įmonė, taip pat kai kurios valstybės įstaigos šią savaitę patyrė paskirstytas paslaugos trikdymo atakas (angl. Distributed Denial of Service, DDoS), dalis kibernetinių išpuolių vykdyti iš Rusijos. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) duomenimis, iki antradienio popietės apie atakas gauti 8 pranešimai.
Anot NKSC, pernai šalyje fiksuota daugiau nei 4 tūkst. kibernetinių incidentų.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 88 proc. namų ūkių Lietuvoje turi interneto prieigą ir naudojasi informacinėmis technologijomis. Internetas yra 82 proc. gyventojų kasdienybė.
Verslai nuo skaitmeninių technologijų priklausomi dar labiau – visos įmonės Lietuvoje turi kompiuterius ir interneto prieigas. Daugiau nei trys ketvirtadaliai jų yra susikūrę interneto svetaines, 89 proc. naudoja iš valdžios institucijų interneto svetainių gautą informaciją, o 54 proc. veiklai pasitelkia garso ir vaizdo skambučių programas internete.
Policijos statistika rodo, kad pernai, palyginti su 2021 metais, užregistruotų nusikalstamų veiklų elektroninėje erdvėje skaičius išaugo net 52 proc., o tokio pobūdžio nusikaltimai sudarė 12 proc. visų Lietuvoje užregistruotų nusižengimų.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pernai finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo beveik 12 mln. eurų. Palyginimui, 2020 m. šis suma siekė 5 mln. eurų.
