Kūne „įstrigusios“ emocijos virsta akmenimis kepenyse, skrandžio opomis ir
kitais fiziniais negalavimais. Nes lygiai taip pat kaip iš kūno organizmas pašalina suvirškinto maisto likučius, taip turėtume lauk išleisti ir savo emocijas. Spinduliuoti džiaugsmą nesudėtinga ir visi aplinkiniai priims šią emociją. Tačiau kur dėti pyktį, neviltį ar liūdesį?
Ką atsakytumėte į klausimą: „Kaip tu jautiesi?“
„Tėvai mus mokė: „neverk“, „nepyk“, „nebijok“, „neliūdėk“. Kitaip tariant – „nejausk, uždaryk savyje“, reikšti emocijas neva yra negražu. Jausmams draudžiama prasiveržti į išorę. O iš tiesų jausmas yra tokia mūsų emocinė būsena, kuri gimsta viduje tam, kad išeitų į išorę. Įsivaizduokite, kad vyktų, jei iš kūno nešalintume suvirškinto maisto likučių? Vaizdžiai tariant, užsikištų mūsų „kanalizacijos sistema“. Emocinė sistema taip pat turi neužsikimšti“, – dėsto psichikos sveikatos specialistė.
Ir džiaugsmo, ir liūdesio emocijas turime mokėti tinkamai išreikšti.
„Viskas, ką kaupiame savyje, jungiasi ir virsta savotiškais „akmenimis“. Tai kenkia mūsų fiziniam kūnui – mūsų inkstams, kepenims, skrandžiui ir kitiems organams, dėl šios priežasties stingsta sąnariai,“ – perspėjo D. Žukauskienė.
Pašnekovė stebėjosi, jog suaugę žmonės nemoka įvardyti savo emocijų, jų tiesiog nepažįsta. Dažniausiai į klausimą „Kaip tu jautiesi?“ ji sulaukia vieno iš keturių atsakymo variantų: „gerai“, „blogai“, „normaliai“, „nežinau“. Kai žmogus negali įvardyti, kaip šiuo metu jaučiasi, psichinės sveikatos specialistei tai yra pirmas ženklas, jog greičiausiai jis gniaužia emocijas savyje. Įsitempęs, nejudrus kūnas, suspausti kumščiai, tvirtai sukąsti arba net vienas į kitą griežiami dantys – tokia kūno kalba jos spėjimą tik patvirtina.
„Laikas atsiversti lietuvių kalbos žodyną ir pažiūrėti, kiek turime būdvardžių emocijai apibūdinti“, – sakė D. Žukauskienė.
Kurgi jas dėti?
Šias „pamokas“ praleidome vaikystėje, todėl pažinti ir išleisti savo emocijas dažnam tenka savarankiškai. Tačiau per dieną darbe kaupti blogas emocijas, o vos parėjus namo „atkimšti kamštį“ – prasta idėja.
„Šiukšlinti savo namų emocijomis irgi nevertėtų, – pataria pašnekovė. – Geras emocijas, žinoma, galite nešti namo ir jomis dalintis. Tačiau neigiamas emocijas geriausia išleisti kur nors pakeliui: išvaikščioti, išrėkauti, išburbuliuoti. Jas turime kaip šiukšles supakuoti, ir išmesti tam skirtoje vietoje – neužverčiant „šiukšlėmis“ kito žmogaus.“
D.Žukauskienė pirmiausia pataria negatyvią emociją „grąžinti jos siuntėjui“. Ją sukėlusiam žmogui turėtumėte pasakyti: „tu mane liūdini“, „tu mane skaudini“, „tu mane pykdai“.
Žinoma, daugeliu atveju nepavyks arba nenorėsite to daryti, kad pavyktų išlaikyti gerus santykius. Tuomet D. Žukauskienė pataria šią emociją išleisti per fizinę veiklą: pasivaikščiojimą gamtoje, miške (ten galite tiesiog išrėkti savo emociją ten), išleisti pyktį padeda bokso kriaušės daužymas, futbolo kamuolio spardymas, kvėpavimo ar dainavimo praktikos.
„Tačiau turite visa tai daryti sąmoningai. Pavyzdžiui: aš dabar pykstu, ir einu pakumščiuoti pagalvės ar bokso kriaušės. Pykstu ir einu pasportuoti, duoti kūnui sunkaus fizinio krūvio, tam, kad išleisčiau tą emociją“, – pataria pašnekovė.
Pyktis – viena iš žmonijos varomųjų jėgų
D.Žukauskienė susierzinimą palygina su granatos žiedo ištraukimu – viskas, granata jau suveikė arba suveiks artimiausioje ateityje, negalime elgtis taip, tarsi nieko nenutiko.
„Jei nurysi, sprogs viduj. Paskui medikai randa „sprogimo padarinius“: skyles skrandyje, smėlį, akmenukus inkstuose... Taip kūnas reaguoja į „suvaldytą“ pyktį. O iš tiesų pyktį reikia išreikšti, tik reikia išmokti tai daryti tinkamai, vietoje ir laiku “, – sako geštalto terapeutė.
D.Žukauskienė taip pat primena, jog pyktis kartais yra varomoji jėga dideliems darbams nudirbti. Supykę dėl ko nors imame atkakliai siekti tikslo, naujų įgūdžių, žinių, priimame įvairius iššūkius, kuriems be pykčio galbūt pristigtų pasiryžimo. Taigi pyktis nėra vien griaunanti emocija – pašnekovė juokauja, jog jei mums jo nereikėtų, evoliucijos eigoje jis būtų išnykęs, kaip ir uodega ar trečiasis akių vokas.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
