Taip pat D.Valio prašoma, nustačius J.Lauciaus veiksmuose įstatymų ar profesinės etikos pažeidimų, patraukti jį atsakomybėn bei atlikti tyrimą dėl leidimo Rusijos Federacijos saugumo pareigūnams apklausti E.Kusaitę pagrįstumo bei šios apklausos aplinkybių, tarp jų ir galimų žmogaus teisių pažeidimų.
Savo prašyme visuomenės veikėjai išdėsto su E.Kusaitės baudžiamojoje byloje atliekamu tyrimu susijusias aplinkybes, kurios, anot jų, leidžia daryti prielaidą, kad prokuroras J.Laucius elgėsi neetiškai, pažeidė ir sudarė sąlygas pažeisti įstatymus bei įtariamosios žmogaus teises.
„<...> manome, kad Generalinė prokuratūra turėjo įvertinti politinį prašymo apklausti Eglę Kusaitę kontekstą ir jo netenkinti. Valstybės, su kuria Lietuvos Respublikos nesieja tvirtesni politiniai saitai, slaptosios tarnybos pareigūnų veiksmai Lietuvos teritorijoje, galimai pažeidžiantys draudimą taikyti žmogaus garbę ir orumą žeminančias ir fizinį skausmą sukeliančias priemones bei nesuderinami su teisės į teisingą procesą principu, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniams interesams bei meta šešėlį Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai“, – prašyme teigia visuomenės veikėjai.
Prašyme rašoma, kad šių metų birželį vienas iš pareiškėjų Žmogaus teisių instituto direktorius H.Mickevičius kreipėsi į prokurorą J.Laucių prašydamas suteikti galimybę pasimatyti su suimtąja E.Kusaite, kad būtų galima išsklaidyti abejones dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje byloje. Tačiau J.Laucius atsisakė suteikti tokią galimybę, konstatuodamas, kad prašymas pasimatyti su suimtąja turi bandymo kištis į prokuroro procesinę veiklą požymių.
„Toks prokuroro J.Lauciaus elgesys turi požymių gąsdinti Lietuvos piliečius ir neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų bei profesinės etikos. Pastebime, kad draudimo prašyti pasimatymo su suimtu asmeniu joks Lietuvos Respublikos įstatymas nenumato“, – įsitikinę prašymo teikėjai.
