Šis biologinis preparatas, sudarytas iš bakterijų ir jų sporų, veikia tik upinių mašalų ir kraujasiurbių uodų lervas, tačiau nėra kenksmingas kitiems vandens organizmams ar žmonėms, o per kelias savaites preparatą sudarančios bakterijos gamtoje žūva.
Po šiltos šių metų žiemos buvo tikėtasi, kad mašalai pasirodys anksčiau. Tačiau šis pavasaris buvo tikrai vėsus, tad upinių mašalų vystymasis užtruko. Lyginant su daugeliu ankstesnių metų (mašalus Gamtos tyrimų centro specialistai tiria nuo 1998 m.), jų vystymosi laikas ir greitis šiais metais nėra labai išskirtinis. Tiesa, 2018 metais, kai pavasaris buvo gerokai šiltesnis, biologinis preparatas Nemune buvo panaudotas iš karto vos tik spėjus jį atvežti į Lietuvą (tai buvo padaryta gegužės 9 dieną).
Šiais metais pagrindinės kraujasiurbės upinių mašalų rūšies Simulium maculatum lervų gausumas buvo nedidelis ir siekė 30–80 lervų/dm augalų ploto. Palyginimui, tai 3 kartus mažesnė gausa, nei pernai.
Tikėtina, kad to pagrindinė priežastis – kelis kartus iš eilės sėkmingai panaudotas biologinis preparatas, o pernai dėl mažo Nemuno debito biologinio preparato tikrai užteko. Esant aukštam Nemuno vandens lygiui, gausos programos vykdytojams paprastai tenka balansuoti ties „užteks-neužteks“ riba. Pernai po preparato sėkmingo panaudojimo skraidančių mašalų praktiškai neliko, todėl į Nemuno vandenį buvo sudėta nedaug mašalų kiaušinėlių.
Šiemet į Nemuną išpilta 4500 l biologinio preparato „VectoBac 12AS“ – tokio kiekio pakako pagal upės debitą, nes jis mažas – 119 m3/s. Pernai, pavyzdžiui, preparato panaudojimo metu jis buvo šiek tiek didesnis – 143 m3/s, o užpernai – 258 m3/s. Likęs biologinio preparato kiekis (2000 l) bus panaudotas vėliau, siekiant sumažinti iš biologiniu preparatu neapdorotos Nemuno atkarpos Baltarusijos teritorijoje pasroviui upe atplaukusių lervučių gausumą. Laikas, kai preparatas turės būti naudojamas, bus rekomenduotas atlikus papildomus tyrimus Nemune.
Praėjus 4 paroms po biologinio preparato panaudojimo atlikti tyrimai parodė, kad preparatas šiemet suveikė išnaikindamas 96% upinių mašalų lervų Nemune ties Merkine ir 99% mašalų lervų Nemune ties Druskininkais.
Šiuo metu buvo aptiktos iš kiaušinių besiritančios S. erythrocephalum rūšies mašalų pirmųjų ūgių lervytės, bet šios rūšies mašalai Lietuvoje retai būna kraujasiurbiai, nors panašiu metu Nemune ir Neryje vystosi kasmet.
