Iki kovo 10-osios išsiaiškinti, ar neserga koronavirusu Lietuvoje galėjo tie gyventojai, kurie keliavo paveiktose teritorijose ar turėjo sąlytį su tikėtinu, ar patvirtintu, COVID-19 atveju, ir kuriems kartu pasireiškė ūmi kvėpavimo takų infekcija.
Tyrimai – sunegalavusiems ir keliavusiems
Nuo kovo 13-osios testą dėl koronaviruso nuspręsta leisti darytis ir tiems, kurie keliavo paveiktose teritorijose, jiems staiga pasireiškė kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir nėra kitų medicininių priežasčių šiems simptomams paaiškinti.
Taip pat – tiems, kam pasireiškė sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas), kam būtina hospitalizacija ir nėra žinoma apie jokias etiologines priežasties, kurios paaiškintų šiuos simptomus.
Nuo kovo 16-osios tiriamųjų ratas turėjo dar labiau išsiplėsti: nuspręsta dėl viruso testuoti ir tuos, kuriems pasireiškė kvėpavimo takų infekcija, kurie 14 dienų iki simptomų pasireiškimo keliavo (visai nesvarbu kur) ir simptomams paaiškinti nėra priežasčių.
Visiems grįžusiems 14 dienų privaloma likti namuose, stebėti savo sveikatą, o pajutus ligos simptomus – skambinti numeriu 1808.
„Be reikalo dabar įsikąsti tie tyrimai“
Panašiais principais dėl tyrimų vadovaujasi ir kitos šalys: tiesa, amerikiečiai be kita ko prioritetizuoja tiriamųjų grupes, latviai testus žada daryti ir Rygos oro uoste. Islandai į tai, ar asmenys keliavo, numoja ranka ir nemokamai tiria visus, kuriems pasireiškia viruso simptomai.
Estai priešingai – dabar planuoja tirti tik rizikos grupei priklausančius asmenis – vyresnius, sergančius lėtinėmis ligomis, danai gydo ir testuoja tik tuos, kas su liga nesusidoroja patys.
Panašu, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo vadovautis pastaruoju pavyzdžiu. Ištirti visų sunegalavusių, pasak jo, nepavyks.
„Supraskim, kad bet kokiu atveju reagentų skaičius yra ribotas. Jeigu pasakysim, kad visi, kurie suslogavot, ateikit pasitikrint dėl koronaviruso, mes tuoj pat nebeturėsim tų reagentų. Irgi negalim taip daryti, turi būti tam tikra logika, kada yra prasmė tikrinti, o kada ne.
Jau dabar sėdėkit namie ir izoliuokitės 14 dienų, ir jeigu blogės būklė, kvieskitės medikus.
Be reikalo dabar įsikąsti tie tyrimai dėl nusiraminimo. Jeigu suslogavot, sukarščiavot, jau dabar nereikia niekur eiti. Nereikia jokio tyrimo daryti. Jau dabar sėdėkit namie ir izoliuokitės 14 dienų, ir jeigu blogės būklė, kvieskitės medikus“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu ministerijoje kalbėjo A.Veryga.
Ragina palaukti reagentų
Tokiai strategijai palaikymą išreiškė ir premjeras Saulius Skvernelis. Jo teigimu, reagentų COVID-19 tyrimams šiuo metu užtenka. Kitaip bus, jei imsimės tirti daugiau žmonių.
„Jeigu mes galvojame, kad reikia pratestuoti visus šalies gyventojus, tai aišku, jų (reagentų – 15min) trūkumas yra, bet [...] dar šią savaitę bus 10 papildomų punktų įrengta ir dar trys papildomos laboratorijos turėtų pradėti veikti“, – Seime antradienį komentavo jis.
Lietuva, anot A.Verygos, kitą savaitę laukia į šalį atvykstančios naujos reagentų siuntos – iš viso keliasdešimčiai tūkstančių tyrimų. Taip pat pasak jo, visoje Lietuvoje turėtų pradėti veikti 10 mobiliųjų punktų, kuriuose bus galimybė paimti mėginius tyrimui dėl koronaviruso.
Ir tik po viso to, ministro teigimu, bus galima spręsti, ar tyrimų apimtis reikia plėsti dar labiau: „Sulaukim šią savaitę, tegul startuoja tie punktai, pamatysim, kaip viskas vyksta. Jeigu matysim, kad visko turim pakankamai – neįstrigo kur nors prie sienos reagentai – atkeliavo tas, kas suplanuota, galėsim kitą savaitę žiūrėt, ką galim plėst.“
Kaip nustatysim neįvežtinius atvejus?
Minėdami užsikrėtusių COVID-19 Lietuvoje atvejus, politikai ne kartą pabrėžė, kad jie – įvežtiniai. Tačiau kaip aptiksime plintančius Lietuvoje, jei kriterijai, pagal kuriuos daromi tyrimai, labiau orientuoti į keliones užsienyje?
„Fiksavimas atsiras keliais būdais. Tie patys žmonės, kurie dabar cirkuliuoja viduj, bet mes turim kontaktus, [...] kuriems pasireiškė simptomai jau nebuvus, neišvykus, tie atvejai, natūralu, bus užfiksuoti.
Galų gale, kai pasileidžia mobilūs punktai, dabar jau mes turim įvežtinių atvejų, žinom, kas yra parvykę, žmonės, kurie su jais kontaktavo, žinodami, vėlgi atvyks. Pasileis šitas mechanizmas, viskas savaime užsives“, – atsakė A.Veryga.
-
40 kilometrų vilkikų eilėje stovintys vairuotojai: „O kas jei ne mes?“
-
Pristatė Kauno mobilų viruso tyrimų punktą: per dieną pajėgūs aptarnauti 60–70 asmenų
-
A.Bužinskas: oro uoste siautėjusią Ž.Pinskuvienę nuramino tik policija, J.Pinskus tai neigia
-
Blokadą skelbę lietuviai į traukinį Frankfurte sėdo vangiai: į Lietuvą išvyko pustuštis
-
Vilniuje pirmasis mobilus koronaviruso patikros punktas turėtų pradėti veikti trečiadienį
-
Lietuvoje nustatyti dar trys koronaviruso atvejai; užsikrėtęs kretingiškis Kovo 11-ąją šventė Vilniuje
Jeigu COVID-19 Lietuvoje išplis dar labiau, tyrimų, jo įsitikinimu, daryti nebus prasmės.
Lietuva tiria mažiau nei kitos Baltijos šalys
Didinti COVID-19 testavimo apimtimis Lietuvoje ragino medikų bendruomenė, opozicija.
„Mes esame bene mažiausiai testų Europos Sąjungoje daranti valstybė. Kodėl? Vieni sako, kad dėl reagentų trūkumo, kiti kaltina biurokratų bukumą. Bet viena yra aišku – aplaidumas šiandien gali būti nusikalstamas, nes jau rytoj jis gali kainuoti gyvybes“, – kovo 13-ąją feisbuke rašė konservatorius Gabrielius Landsbergis.
Premjeras S.Skvernelis pažadėjo, kad testavimo apimtys didės, tačiau pabrėžė: „Pagrindinis dalykas apsaugantis nuo epidemijos plitimo ne testavimas, o izoliavimasis“.
Pasaulio valstybės renkasi skirtingas tyrimų strategijas – vienos testuoja aktyviau, kitos – vangiau. Pažvelgus į lentelę, pateiktą žemiau, atrodo, tai net neturi reikšmės nustatytų COVID-19 atvejų skaičiui. Bet tokios išvados daryti nederėtų – visgi šalys potencialius viruso nešiotojus atsirenka skirtingai.
Valstybės, turinčios panašų gyventojų skaičių kaip Lietuva, tyrimų dėl koronaviruso daro daugiau. Iki kovo 16-osios Slovėnija tokių buvo atlikusi 6156, Latvija – 1147, Estija – 1387, Kroatija – 745, Lietuva – 624.
Mažai? „Toks apibrėžimas“
„Negalima kovoti su gaisru užrištomis akimis“, – antradienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ir paragino „tirti, tirti, tirti. Tirti kiekvieną įtariamą atvejį“.
O gal patys lietuviai baiminasi būti tiriami? Juk žiniasklaida kiekvieną užsikrėtimo atvejį narsto po kaulelį, viešai buvo skelbtos kelių susirgusiųjų vardai ir pavardės, A.Veryga pranešė svarstysiantis galimybę panaudojant mobiliųjų telefonų informaciją bandyti atsekti COVID-19 užsikrėtusių žmonių kelionių maršrutus. Tačiau ministras į diskusiją dėl mažo tyrimų skaičiaus leistis nenorėjo.
Ką reiškia mažai?
„Ką reiškia mažai? Toks buvo atvejo apibrėžimas, taip buvo rekomenduojama tirti, jų buvo tirta tiek, kiek buvo. Išplėstas yra atvejo apibrėžimas, išplėstas šalių skaičius, išaugo ir [tyrimų] skaičius. Natūraliai šitie dalykai susiję“, – komentavo A.Veryga, nors būtent jo vadovaujama ministerija ir turi teisę keisti atvejo apibrėžimą.
Lietuva dėl COVID-19 iki šiol ištyrė daugiau nei 700 asmenų, patvirtintų susirgimo atvejų – 26.
