M.Damaševičiūtė „Versmės“ gimnazijoje pradėjo dirbti tik šiais mokslo metais. Internete susipažinę su šokių mokytojos praeitimi tėvai rimtai susirūpino ir ėmė abejoti, ar nori leisti savo vaikus ugdyti abejotinos reputacijos žmogui.
„Ji buvo nuteista ne už kokią nors prekybą saulėgrąžomis be licencijos, bet dėl prekybos žmonėmis. Man, septynmetės tėvui, nemalonu, kad toks žmogus moko mano dukrą šokti“, – 15min prisipažino gimnazijos auklėtinės tėtis Viačeslavas.
Sužinojęs apie tarp tėvų kilusį nepasitenkinimą mokyklos direktorius Vladimiras Pileckis antradienį sušaukė tėvų susirinkimą. Jis įvyko 13 val., todėl jame dalyvavo vos kelių vaikų tėvai.
„Žmonės dirba ir negali ištrūkti viduryje dienos“, – konstatavo Viačeslavas. Jo įsitikinimu, diskusija su direktoriumi būtų konstruktyvesnė, jei susirinkimas būtų vykęs po darbo valandų – 17 ar 18 val.
Tačiau čia ne šiaip dėmė. Tai – prekyba žmonėmis.
Pokalbį su direktoriumi Viačeslavas apibūdina ne kaip diskusiją, ieškant konstruktyvių sprendimų, bet atsikalbinėjimą.
„Direktorius pradėjo aiškinti, kad tėvai neturi teisės kištis į mokyklos vidaus reikalus, nes tai jis atsako už personalą, finansus. Direktorius pasiūlė į mokytojos praeitį nekreipti dėmesio, juk visi turime juodų dėmių. Be to, jis suabejojo teismų darbu: „Žinote, kaip būna su tais teismais, gal moteris buvo neteisingai apkaltinta...“, – įspūdžiais iš susirinkimo dalijosi Viačeslavas.
Jis sutinka, kad kiekvieno žmogaus gyvenime galima rasti garbės nedarančių momentų. „Tačiau čia ne šiaip dėmė. Tai – prekyba žmonėmis. Vadinasi, žmogus tiesiog neturi vertybių“, – svarstė tėvas.
Be to, 2006 metais M.Damaševičiūtė yra išleidusi DVD „Strip plastika. Nustebink savo mylimąjį...“
Direktorius: „Na, buvo – tai buvo“
Viačeslavo įsitikinimu, už sunkų nusikaltimą teistas žmogus negali dirbti pedagoginio darbo. „Šokiai mūsų mokykloje – ne būrelis, o privaloma pamoka. Vadinasi, mes negalime rinktis – lankyti ar ne“, – pabrėžė Viačeslavas. Jis svarsto, ką daryti – gal net keisti mokyklą?
Sutrikęs tėvas nežino, kaip pasielgti būtų tinkamiausia. „Aš sutinku, kad žmogus turi teisę atsitiesti, ypač, jei jau buvo nubaustas. Tačiau, mano manymu, ta moteris atsitiesti turi kokioje nors kitoje srityje, ne pedagogikoje“, – samprotavo tėvas.
Jį stebina ir tai, kad į susirinkimą M.Damaševičiūtė nebuvo pakviesta, todėl išgirsti mokytojos poziciją tėvai neturėjo progos.
Lentvario „Versmės“ gimnazijoje direktorius Vladimiras Pileckis prisipažino su M.Damaševičiūte apie jos praeitį nekalbėjęs.
Aš neturiu pretenzijų dėl jos darbo su vaikais.
„Na, jūs supraskite, ką aš tai mokytojai galiu pasakyti? Kad aš apie jus skaičiau internete? Ir kas iš to? Ji pasakys – ir aš apie jus skaičiau. Ką ji tokio daro ar padarė? Na, buvo – tai buvo. Prieš aštuonerius metus. Bet teismas nepasodino į kalėjimą, tik skyrė baudą. Aš neturiu pretenzijų dėl jos darbo su vaikais. Be to, žmogus juk nebuvo teistas už vaikų tvirkinimą ar pedofiliją. Jei ten kažkas ir buvo, tai suaugusios merginos, kurios žinojo...“, – svarstė V.Pileckis.
Vis dėlto direktorius neteisus – iš pusšimčio nukentėjusiųjų nemaža dalis buvo nepilnametės.
V.Pileckis pažymėjo, kad M.Damaševičiūtė veda po vieną savaitinę pamoką pirmos ir trečios klasių mokiniams. „Tai – viena savaitinė pamoka, kuri vyksta mokykloje, aktų salėje. Už mokyklos ribų niekas mokinių neišveda be mano leidimo. Jei vyksta pamoka netradicinėje aplinkoje, aš rašau įsakymą“, – aiškino V.Pileckis.
Pirma stebės, paskui reaguos?
Mokyklos vadovas sako nematantis vaikams jokios grėsmės. „Ji turi išsilavinimą, sertifikatus, kad gali dirbti ir su ikimokyklinio, ir su mokyklinio amžiaus vaikais“, – sakė V.Pileckis.
Jis neslėpė, kad M.Damaševičiūtė užsiėmimus veda ir šalia mokyklos įsikūrusio darželio ugdytiniams.
V.Pileckis tikina bandęs su tėvais kalbėtis be emocijų. „Paprašiau įvertinti, ar mokytoja vartoja kokius nors žodžius, ar kaip nors nederamai elgėsi, ar ką nors siūlė vaikams. Niekas nieko nematė, negirdėjo. Netgi priešingai – atsiliepimai tik geri: vaikams mokytoja patinka, moka su jais bendrauti. Todėl pasakiau: „Stebėkite, jei bus kas nors negero, tada reaguosime“, – pasakojo V.Pileckis.
Atsiliepimai tik geri: vaikams mokytoja patinka, moka su jais bendrauti.
Po susirinkimo direktorius manė, kad tėvų nerimą išsklaidė. „Susėdome, pakalbėjome ir lyg ir sutarėme, kad žmogus turi teisę pasitaisyti. Negi visą gyvenimą reikia jam prikišti, net jei jis tą klaidą ir padarė. Visko kiekvienam gali atsitikti. Jei aš nepakliuvau į tą situaciją, tai ačiū Dievui, o kažkas pakliuvo. Bet tai nebuvo susieta su vaikais. Merginos, kurios šoka, kurios vos ne nuogos išeina į sceną ir važiuoja linksminti vyrus arabus, pačios atsako už save. Aš nepažįstu to žmogaus, tiesiog žmogiškai mąstau“, – svarstė V.Pileckis.
Jam apmaudu, kad problemų kilo dėl mokytojos, kurią į mokyklą atvedė patys tėvai: „Iš pradžių sako, kad mes norime, patys pasiūlo žmogų, o paskui nesusipratimai. Ir į politiką ateina žmonės su teistumu. Maža už ką – gal avariją padarė, gal su kaimynu susipykęs. Tėvai turi nusiraminti.“
Jaučiasi ne kalta, o tik – atpirkimo ožiu
15min kalbinta M.Damaševičiūtė pažymėjo, kad jos teistumas jau seniai baigėsi.
„Pedagogo darbą aš galiu dirbti, nes turiu visus diplomus ir kvalifikaciją. Aš neįsidarbinau pati, manęs paprašė ten dirbti. Jei nori, gali bet kada mane atleisti – darbų turiu tiek, kad vos spėju suktis. Mano darbai kalba už mane: ko išmoksta vaikai, per kokį laikotarpį ir kaip jie parengiami“, – pasakojo moteris.
Ji pažymėjo, kad šokio meno moko vaikus nuo trejų metų: „Ir mergaites. Ir berniukus. Iki studijų metų ir ilgiau, iki kokių 26–29 metų. Toks mano kontingentas.“
Situaciją vertinu taip: buvau atsiradusi netinkamu metu netinkamoje vietoje. Teismas vyko vienpusiškai.
M.Damaševičiūtė tvirtino visada atsakanti į visus klausimus, nes neturi, ko slėpti.
„Jei būčiau baisi recidyvistė, tikrai nedirbčiau pedagoginio darbo ir, matyt, kalbėčiau ne su jumis, o sėdėčiau tam tikroje įstaigoje. Ar jums taip neatrodo?“ – retoriškai klausė choreografė.
Dėl įvykių, kurie vyko prieš 15 metų, ji teigė nesijaučianti kalta: „Situaciją vertinu taip: buvau atsiradusi netinkamu metu netinkamoje vietoje. Teismas vyko vienpusiškai. Teismas buvo išpūstas burbulas, nes būtent tais metais ES skyrė dideles lėšas prekybai su žmonėmis, o aš papuoliau ant to, kad kažkam reikėjo užsidirbti medalį, kažkam kilti karjeros laiptais. O kaltinimai buvo laužti iš piršto. Pati teisėja stovėjo ir juokėsi.“
M.Damaševičiūtė jai mestus kaltinimus vadina šlamštu. „Ir į visą šitą aš lįsti nebenoriu. Savo šaukštelį aš jau suvalgiau. Su kaupu suvalgiau. Daug kam uždirbau medalių, premijų. Dabar aš suvokiu, kad tiesiog buvau atpirkimo ožys. Aš buvau čia, Lietuvoje, nesislapsčiau, nes negalvojau, kad padariau ką nors blogo. Aš iki šiol taip negalvoju“, – kalbėjo moteris.
Ji pabrėžė visada esanti pasiruošusi dialogui. „Jei kas nors turi pretenzijų ir neturėdamas ką veikti skaito apie mane internete, visada gali ateiti pasikalbėti. Aš juk neįvažiuoju į Lentvario teritoriją pasislėpusi. Tėvai žino, kada vyksta pamokos. Jie gali ateiti, paklausti, pasižiūrėti, kaip aš dirbu. Pasakysiu kaip Biblijoje: „Tegul meta akmenį, kas be nuodėmių.“ Šventų žmonių aplink save nepažįstu nė vieno“, – svarstė M.Damaševičiūtė.
Šeichai nenorėjo girdėti „ne“
M.Damaševičiūtė dėl prekybos žmonėmis buvo nuteista 2010 metais – teismas jai skyrė 39 tūkst. litų baudą. Anuomet jai buvo 34 metai.
Su choreografe buvo nuteista ir jos bendrininkė Nadežda Riabykina, kuriai teismas skyrė 26 tūkst. litų baudą. Tiesa, baudos moteriai neteko mokėti, nes ji kurį laiką, kol buvo nagrinėjama byla, praleido kalėjime.
Nors abi nuteistosios savo kaltę neigė, nė viena jų nuosprendžių neskundė.
Jei nori, gali bet kada mane atleisti – darbų turiu tiek, kad vos spėju suktis.
Vilniaus apygardos teismas M.Damaševičiūtę nuteisė dėl 8 nusikaltimų.
Tyrimo duomenimis, anuomet modelių agentūros „Vita Luci“ vadovės pareigas ėjusi M.Damaševičiūtė jaunoms merginoms nuo 2001 iki 2004-ųjų žadėjo modelio darbą ir verbavo vykti į Jungtinius Arabų Emyratus uždarbiauti.
Teisme apklaustos merginos tvirtino, kad jos į Emyratus turėjo vykti reklamuoti papuošalus, kvepalus ir drabužius, tačiau buvo verčiamos visą laiką šypsotis milijonieriams ir jų svitoms. Šeichams jos negalėjo sakyti „ne“ net tuomet, kai šie norėdavo merginą pasiguldyti į lovą.
Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad per beveik ketverius metus iš Lietuvos buvo išvežta 50 merginų, iš jų – beveik 40 nepilnamečių, kurios turėjo tėvų sutikimus išvažiuoti į užsienį dirbti modeliais.
Už kiekvieną atvežtą merginą šeichai kaltinamosioms sumokėdavo nuo 1 000 iki 1 500 JAV dolerių, o „modeliams“ iki tūkstančio JAV dolerių, kuriuos iš karto pasiimdavo kaltinamosios, o Lietuvoje merginoms išmokėdavo nuo kelių šimtų iki tūkstančio litų.
Suma priklausydavo nuo merginų elgesio su šeichais ir jų svečiais. Be to, jeigu mergina į agentūrą atvesdavo savo draugę, už tai ji taip pat gaudavo atlygį.
Prisimena verbuotojų cinizmą
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) direktorė Kristina Mišinienė 15min akcentavo, kad prekyba žmonėmis nėra mažmožis. Tai – labai rimtas nusikaltimas.
„Net sunku patikėti, kad direktorius taip nebrangina nei mokyklos, nei savo, kaip vadovo, reputacijos – „maža, kas gali su žmogumi nutikti...“ Tas „mažmožis“ daug metų alina mūsų šalį. Prekyba žmonėmis suniokojo tūkstančių gyvenimus, sunaikino nukentėjusius nuo jos fiziškai, psichologiškai, ekonomiškai, iščiulpė gyvastį iš visai jaunų žmonių ir pasmerkė juos vegetavimui“, – kalbėjo K.Mišinienė.
Ragina greičiau surinkti grupę „nekaltų ir patrauklių“, o ji teisinasi, kad visas pažįstamas jau „apdirbusi“ ir išvežusi.
Ji puikiai prisimena merginų gabenimo į Jungtinius Arabų Emyratus bylą.
„Anuomet ji, deja, nesulaukė deramo įvertinimo visuomenėje. Šiandien, manau, reikliau žiūrėtume ir į patį nuosprendį, ir į nė kiek neatgailavusias prekeives žmonėmis. Mane sukrėtė vienas iš epizodų, pagarsintų teisme: kažkoks tarpininkas iš Jungtinių Arabų Emyratų skambina vienai iš verbuotojų, ragina greičiau surinkti grupę merginų, „nekaltų ir patrauklių“, o ši teisinasi, kad nebežino, kur jų ieškoti, visas pažįstamas jaunuoles jau „apdirbusi“ ir išvežusi“, – pasakojo K.Mišinienė.
Ji sutinka: už nusikaltimus teistiems asmenims nereikia nesibaigiančios bausmės ar amžino persekiojimo.
„Tikrai ne. Tačiau žinant, kaip elgėsi merginų (ir mergaičių!) pardavinėtojos, kokį cinizmą atskleidė padarytas nusikaltimas, kyla natūralus klausimas, ar darbas su vaikais yra ta vieta, kur nesvarbi pedagogo reputacija ir kriminalinė praeitis?“ – retoriškai klausė pašnekovė.
Ji apgailestauja, kad Lietuvoje vis dar nesuranda pritarimo seksualinių nusikaltėlių registras.
„Prisidengiant nuomone „leiskime jiems ramiai gyventi“ tiesiog nenorima gilintis į aukos patirtą traumą, nutylima, kiek yra šio nusikaltimo recidyvų, taupoma bendruomenės saugumo sąskaita. Nei turintis liguistą sutrikimą asmuo gauna adekvačią pagalbą, nei būsimos aukos apsaugomos. Šis teistos už prekybą žmonėmis moters bandymas įsidarbinti mokykloje yra kiek kita tema, tačiau vadovo požiūris atspindi tą pačią dalies visuomenės laikyseną – „Manęs ten nebuvo, kodėl man turėtų rūpėti?“ – įžvalgomis dalijosi K.Mišinienė.
Dvi medalio pusės
Psichologė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto darbuotoja Virginija Klimukienė prisiminė rugpjūtį Vilniuje vykusią tarptautinę konferenciją, skirtą darbui su seksualiniais nusikaltėliais.
„Ten buvo keliami klausimai apie priemones, kurios kitose šalyse taikomos tokių žmonių gydymui. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokių žmonių pakartotinio nusikaltimo rizika yra palyginti maža. Žinoma, būtina vertinti pavojingumo lygį, nes žala, jei žmogus pakartotinai nusikalstų, būtų labai didelė. Dėl to kai kurios šalys imasi itin griežtų apsaugos priemonių.
Yra sukurti vertinimo instrumentai, kurie leidžia nustatyti, ar žmogaus nuostatos yra pasikeitusios.
Už seksualinius nusikaltimus teistus žmones įtraukia į registrus ir seka visą gyvenimą, kontroliuoja, stebi. Žmonės, kurie įvykdė seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, visą gyvenimą negali dirbti tam tikro darbo, įsigyti būsto prie darželių ar mokyklų. Tada kyla klausimas, ar tokios pasekmės dėl vieną kartą padaryto nusikaltimo nėra perteklinės ir nepažeidžia žmogaus teisių“, – kalbėjo V.Klimukienė.
Jos nuomone, kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai. „Reikia vertinti riziką pakartotinai nusikalsti. Yra moksliškai išskirti tam tikri veiksniai, kurie rodo rizikos lygį. Yra sukurti vertinimo instrumentai, kurie leidžia nustatyti, ar žmogaus nuostatos yra pasikeitusios: ar jis savo nusikaltimą pripažįsta ir gailisi, o gal neigia, jį minimizuoja ar kaltina kitus?“ – aiškino V.Klimukienė.
Jos nuomone, jei žmogus gailisi ir dėjo pastangų pasikeisti, neteisinga jį bausti visą gyvenimą.
Siūlo sukviesti etikos komisiją
Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius priminė Švietimo įstatymo nuostatą, kad mokytojais gali dirbti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Turėtų būti sukviesta etikos komisija, kuri nuspręstų, ką konkrečiu atveju daryti.
„Jei asmuo yra teistas, jis negali dirbti mokykloje. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Taip pat jeigu jo elgesys ir veikla nėra suderinami su Pedagogų etikos kodekso reikalavimais“, – aiškino G.Kazakevičius.
Jei mokinių tėvams ar kitiems mokyklos bendruomenės nariams kyla klausimų dėl mokytojo reputacijos, jie esą turėtų kreiptis į mokyklos vadovą: „Turėtų būti sukviesta etikos komisija, kuri nuspręstų, ką konkrečiu atveju daryti.“