Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 01 05 /2020 01 06

Tėvų perdegimo sindromas: kur ieškoti pagalbos?

Paramos vaikams centro psichologė bei „Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė pastebėjo, kad fizinis ir emocinis nuovargis bei tobulumo siekimas – daugeliui tėvų būdingi jausmai, kurių ignoruoti negalima. Anot pašnekovės, šiuolaikiniai tėvai vis labiau supranta, kad užauginti saugų, sveiką, savimi ir kitais besirūpinantį vaiką galima tik rodant tokį pavyzdį.
Nelaiminga mergina
Nelaiminga mergina / Vida Press nuotr.

Nuovargis – nemalonus, bet normalus jausmas

Kaip paaiškino pašnekovė, perdegimo sindromas paprastai siejamas su žmogaus savijauta profesinėje srityje. Beje, anot jos, šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija perdegimo sindromą net įtraukė į tarptautinę ligų klasifikaciją.

Psichologė J.Baltuškienė 15min atskleidė, kad konsultuodama tėvus susiduria su dideliu nuovargiu, kartais – beviltiškumu, susierzinimu ar nerimu. Tokią savijautą, specialistės teigimu, gali lemti nuolatinis rūpinimasis, nerimas dėl vaikų sveikatos, nežinojimas, kaip reaguoti į stiprias vaikų emocijas, pavyzdžiui, agresiją.

„Tačiau, – pridūrė ji, – tėvus išsekina ir nuolatinis bandymas suderinti tėvystę bei profesinę sritį, nuolatinis tobulumo tėvystėje siekimas, palaikymo ar pagalbos šeimoje nebuvimas arba nereguliarumas.“

Šiuolaikiniai tėvai dažniau ieško pagalbos

Susidaro įspūdis, kad pasipasakoti apie patiriamus sunkumus, susijusius su tėvyste, mūsų visuomenėje nėra įprasta. Ar tikrai ši tema yra tabu ir kodėl bijome pasakyti, kad jaučiamės pervargę? Kaip pastebėjo 15min kalbinta psichologė, šiuolaikiniai tėvai vis labiau supranta, kad rūpinimasis savimi nėra gėdingas ar egoistiškas elgesys.

Paramos vaikams centro nuotr./Jūratė Baltuškienė
Paramos vaikams centro nuotr./Jūratė Baltuškienė

„Vis dažniau, – patirtimi dalijosi ji, – tėvai kreipiasi į specialistus ir kalbasi apie savo susirūpinimą dėl vaikų savijautos, apie pasimetimą dėl vaiko elgesio, apie savo nerimą dėl savo kaip mamos ar tėčio vaidmens.“

„Šiuolaikiniai tėvai, mano galva, vis labiau supranta, kad užauginti saugų, sveiką, savimi ir kitais besirūpinantį vaiką galima tik rodant jam tokį pavyzdį. Vaikai gali išmokti, kad būna situacijų, kai yra visiškai normalu nežinoti kaip elgtis, neatrasti atsakymo, pasimesti ieškant sprendimo ir kad visiškai normalu paprašyti pagalbos“, – teigė J.Baltuškienė.

Anot psichologės, visuomenė vis labiau supranta emocinio pasaulio egzistavimą ir jo svarbą: „Tad tėvai, kurie bando suprasti savo ir savo vaikų jausmus, mokosi kaip juos suvaldyti saugiai sau ar kitiems, tampa puikiais pavyzdžiai savo vaikams, kaip ugdyti emocinį raštingumą.“

„Tėvų LiNIJA“

  • Tai psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams.
  • Darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val. galima paskambinti nemokamu anoniminiu numeriu 8 800 900 12 ir su profesionaliu psichologu pasikonsultuoti rūpimais vaikų auklėjimo klausimais.
  • Daugiau informacijos - https://www.tevulinija.lt/

Būtina mokytis suprasti savo jausmus

15min paklausta, kaip turėtume reaguoti į pervargimą ir tai gali būti pavojinga, psichologė J.Baltuškienė pabrėžė, kad slopinami, ignoruojami, nustumiami, užgniaužiami jausmai niekur nedingsta, o kaupiasi ir gali prasiveržti netikėtu, dažnai mums ar aplinkiniams pavojingu būdu.

„Tai priveda prie tokių skaudžių reiškinių, kaip smurtas prieš vaikus šeimoje, svaigalų vartojimas, psichosomatinės ligos, savęs žalojimas, savižudybės, tarpusavio agresija. Neįmanoma nejausti stiprių ir nemalonių jausmų, bet įmanoma išmokti juos suprasti ir tinkamai valdyti. Tad svarbu kalbėtis apie savo išgyvenimus ir savijautą, ieškoti kitų būdų, kurie padėtų nusiraminti, pailsėti, susidėlioti mintis“, – paaiškino pašnekovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiuolaikiniame skubėjimo ir išpūsto tobulumo pasaulyje tikrai nelengva išlaikyti kažkokį kitokį buvimą, supratimą, kad lėtesniu tempu ir netobulai, bet galime būti geri tėvai savo vaikams. Pasak J.Baltuškienės, svarbu karts nuo karto pergalvoti, kas mums sukelia tokį didelį nuovargį, nepasitenkinimą, kabinėjimąsi prie savęs ir kitų kone kiekviename žingsnyje.

Ar to reikia man, mano vaikui, ar aplinkiniams, nes kažkodėl svarbu „ką kiti pagalvos“?

„Svarbu pagalvoti, o vardan ko aš tai darau, koks tikslas vienokio ar kitokio mano elgesio, kam to reikia, ką man tai duoda? Ar to reikia man, mano vaikui, ar aplinkiniams, nes kažkodėl svarbu „ką kiti pagalvos“? O ką man reiškia nebūti tobulu visame kame? O kas jei leisiu sau kažko negalėti, nesugebėti ar nemokėti? Ką man tai reikštų ir kokius jausmus sukeltų? Kartais atradus atsakymus į šiuos klausimus, lengviau perdėlioti kasdienybės prioritetus ir galbūt sumažinti stresą keliančius veiksnius bei padidinti stiprinančius pasitenkinimą“, – patarė psichologė, „Tėvų linijos“ vadovė J.Baltuškienė.

„Tėvų linija“ nuotr./Tėvų linija
„Tėvų linija“ nuotr./Tėvų linija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs