„Pašaliečiai (įskaitant Ameriką), kaimynai (ypač Švedija), NATO ir Europos Komisija yra susirūpinę. Jie remia tarpininkavimą, kurį pernai pradėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija“, – rašoma naujame savaitraščio numeryje.
Pasak straipsnio autoriaus, esanti įtampa kelia pavojų strateginiams projektams, o „kiekviena pusė mano, kad kita jai skolingą atsiprašymą“.
„Abi sako norinčios santykių „perkrovimo“ – bet kiekviena mano, kad jis būtų kitos pusės atsitraukimas. Yra pavojus, kad ginčas paveiks tikrai svarbias sritis, tokias kaip energetikos ir transporto jungtys, ar net karinis saugumas (NATO gynybos planai prieš teorinę Rusijos grėsmę regione priklauso nuo didelės dalies Lenkijos armijos dislokavimo Lietuvoje). Balandį Lenkijos kariniai orlaiviai dislokuoti Lietuvos karinėje bazėje pradės Baltijos oro erdvės saugojimo misiją – šį darbą rotuojamai atlieka NATO sąjungininkai. Bent jau tai iki šiol nebuvo politizuojama“, – rašo „The Economist“.
Tačiau straipsnio autorius pažymi, kad ESBO komisaro Knuto Vollabaeko misija kol kas rezultatų nedavė.
„Lietuviai sako jam nereikalauti pataisų, už kurias parlamentas nebalsuos. Lenkijos politikų kantrybė su mažiausiu kaimynu pasiekė ribinį tašką. Visuomenės nerimas auga. Naujas faktorius yra Lenkijos iškilimas, gaunant Europoje sunkiasvorės statusą. Jos kaimynai turi su tuo apsiprasti. Bet taip pat turi ir Lenkijos politikai“, – rašo „The Economist“.
