Craigas Whitlockas rašo, kad Valdovų rūmai, turėję pakelti lietuvių dvasią, tapo sudėtingu, brangiu sumanymu.
„Iš pradžių buvo manyta, kad, statydami Valdovų rūmus, lietuviai atgaivins šios mažytės šalies istorinę praeitį. Bet dabar rūmai tapo tautos drama: tarsi didelis baltas dramblys jie stūkso juodo ekonomikos košmaro fone.
Nedaugelis šalių nuo ekonominės krizės nukentėjo taip smarkiai, kaip Lietuva. BVP susitraukė net 19 proc., paplito bedarbystė, o vyriausybė sunkiai teišgali vykdyti savo ekonomines prievoles. Vienas labiausiai dėl to nukentėjusių stambių projektų – Valdovų rūmai. Nacionalinio pasididžiavimo objektas virto ekonomine visuomenės rakštimi,“ – rašo žurnalistas.Bet dabar rūmai tapo tautos drama: tarsi didelis baltas dramblys jie stūkso juodo ekonomikos košmaro fone.
„The Washington Post“ žurnalistas pastebi, kad rūmų statyba vyko sklandzžiai, beveik be pertūkių septynerius metus: baltai aptverta siena tarsi tiksli milžiniško 15–ojo šimtmečio pilies komplekso kopija. Pilies, iš kurios buvo valdomas ne tik miestas, bet ir imperija iki Juodosios jūros. Žurnalisto aprašyme tikrai netrūksta kiek neįprastos pompastikos.
Jis taip pat pažymi, kad rūmų kaina nuo pirminio projekto padidėjo trigubai. Todėl Lietuvos valdžia dabar niekur neranda milijonų, reikalingų statyboms užbaigti.
„Bijau, kad artimiausiu metu nėra jokių galimybių baigti pradėtą darbą, nors tai ir labai svarbus statinys“, – cituoja LR Finansų ministrę I.Šimonytę. Taigi dabar Lietuva negali rūmų nei atsisakyti, nei jų pabaigti. Nors ir viešai abejojama tokio statinio išliekamąja verte. Dienraštis cituoja Lietuvos žiniasklaidą, kuri abejoja Valdovų rūmų reikalingumu. Tarkime Artūras Račas, BNS vadovas, sako, kad Valdovų rūmai yra fantazija, Disnėjaus pasaulis, nes niekas gerai nežino, kaip jie iš tikrųjų atrodė.
„The Washinton Post“ rašo ir apie tai, kad rūmai turėjo atverti duris Lietuvos tūkstantmečio minėjimui. Tūkstantmečio nuo to meto, kai vietinis misionierius, šventasis Brunonas, buvo užmuštas pagonių rankomis „Lituae“ ar Lietuvoje.
„Grifai sukasi ratu apie šios šalies galvą, žvelgdami į jos išsekusį kūną“,– cituojamas ir laikraštis „Baltic Times“.