Rytų Prūsijos mylėtojų draugija „Nidden” suteikė galimybę festivalio metu pristatyti visuomenei tapybos ir grafikos darbus iš privačios Aleksandro Popovo kolekcijos.
Nidos bendruomenės namuose dar iki festivalio pradžios buvo atidaryta ir iki 2010 m. rugsėjo veiks paroda „Sugrįžimas. Prūsų Lietuvos ir Nidos kolonijos dailininkų kūryba (XIX–XX a.)“, kurią organizavo Neringos savivaldybė, bendradarbiaudama su draugija „Nidden“.
Draugijos tikslas yra kaupti dailės kūrinius, sukurtus Mažosios Lietuvos tema ir šiandien pasklidusius po įvairias Europos šalis. Renkant dailės kūrinius, orientuojamasi į svarbiausius Mažosios Lietuvos dailės paveldo reiškinius: Karaliaučiaus meno akademiją, Nidos dailininkų koloniją, taip pat čia gimusius ir kūrusius arba epizodiškai buvojusius dailininkus ir jų kūrybą. Jau sukaupta per 700 kūrinių; visi jie įsigyti Europos meno aukcionuose.
Atsižvelgiant į XIV-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio temą „Dvasios diduomenė?“, iš privačioje kolekcijoje esančių darbų buvo suformuota atskira 27 dailės kūrinių ekspozicija, savotiška paroda parodoje: kai kurių joje pristatomų autorių darbų rasime ir pagrindinėje „Sugrįžimo“ ekspozicijoje. Tai, kad darbų iš privačios kolekcijos pristatymas įtrauktas į tarptautinio Thomo Manno festivalio programą, patvirtina kolekcijos reikšmingumą ir vertę.
Parodose eksponuojami mūsuose nematyti ir nežinomi, po gero pusšimčio metų į Lietuvą sugrįžę tapybos ir grafikos darbai, kurių autoriai – XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje Mažojoje Lietuvoje, taip pat ir Kuršių nerijoje, Klaipėdos krašte kūrę dailininkai. O jų – ir kūrėjų, ir kūrinių būta išties nemažai. Vieni čia gimė, gyveno, studijavo dailę arba, atvykę iš kitų kraštų, pasiliko čia gyventi ir kurti; kiti lankėsi epizodiškai, dažniausiai vasaromis. Nidos dailininkų kolonija yra pagrindinė visus autorius siejanti gija.
Natūralu, kad kūrėjams, pabuvojusiems Kuršių nerijoje, unikali krašto gamta palikdavo neišdildomą įspūdį, skatino grįžti vėl ir vėl, fiksuoti nepakartojamus marių, jūros, pakrančių vaizdus. Nida, XIX a. vadinta „prūsiškąja Sachara“, XX a. pakrikštyta ir „tapytojų rojumi“, ir „stebuklų žeme“, tapo garsios Europoje dailininkų kolonijos vieta, reikšmingu peizažo kūrybos centru Mažojoje Lietuvoje.
XIV-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio tema „Dvasios diduomenė?“ padiktavo ir parodos tematiką. Kuršių nerijos, Klaipėdos krašto peizažo tema neatsiejama nuo jo gyventojų žvejų gyvenimo ir kasdienių darbų. Parodai buvo atrinkti kūriniai, kuriuose plėtojama žmogaus ir gamtos sąsajos, per peizažo nuotaikas atskleidžiamos veikėjų dvasinės būsenos.
Parodoje eksponuojami Karaliaučiaus meno akademijos profesorių – Ludwigo Dettmanno, Fritzo Burmanno, Alfredo Partikelio, Klauso Richterio, Heinricho Wolffo ir akademijos auklėtinių – Loviso Corintho, Arthuro Degnerio, Roberto Budzinskio, Danielio Staschuso ir kitų autorių darbai. Iš Saksonijos kilęs Richardas Birnstengelis Nidoje buvo pasistatęs namą. Vienas žymiausių Nidos dailininkų kolonijos dalyvių, ekspresionistų grupės „Tiltas“ (Die Brücke) narys Maxas Pechsteinas Nidoje praleido net penkias vasaras. Gustavas Boese, patekęs į Klaipėdos kraštą Pirmojo pasaulinio karo metais kaip kareivis, pasiliko čia ir jam pasibaigus. Wilhelmas Heise iki pat 1943-iųjų dėstė Karaliaučiaus valstybinėje amatų mokykloje, lankėsi Nidoje. Hansas Julius Kallmeyeris, iki karo pabaigos gyvenęs Karaliaučiuje ir nuolat atvykdavęs į Nidą, buvo išgarsėjęs kaip „briedžių tapytojas“. Richardas Sprickas, Worpsvėdės dailininkų kolonijos narys, mielai vykdavo ir į Kuršių neriją.
Parodoje pamatysime ir garsių istorinių asmenybių ir paprastų žvejų portretus, kasdienių jų darbų ir atokvėpio akimirkų vaizdus. Žvejo dukra, Karaliaučiaus universiteto profesorius, įsimylėjėlių pora ar šokyje besisukančios negrakščios valstiečių poros – įvairių autorių sukurti tapybos ir grafikos darbai atskleidžia vidinį veikėjų grožį, iškalbingai byloja apie jų dvasios pilnatvę. Visus šių kompozicijų veikėjus galime įvardyti dvasios diduomene.
