„Įkurti tokią grupę – solidarumo su Tibetu aktas. Kiekvienas tibetietis tiek tremtyje, tiek Tibete su šia žinia gauna patvirtinimą, kad jų kova nepamiršta. Tai, kad tolimoje Europos šalyje, kurios vardo dauguma tibetiečių gal nė nežino, parlamente veikia paramos grupė, jiems bus didelis stiprybės šaltinis“, – per spaudos konferenciją penktadienį Lietuvos Seime sakė Ch. Tseringas.
Dalai Lama – tarp pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės rėmėjų
Solidarumo su tibetiečiais grupės vadovas konservatorius Andrius Navickas sakė, kad pagrindinis jos tikslas – neleisti iš viešosios erdvės dingti Tibeto problematikai.
„Turime nuolat priminti – egzistuoja toks dalykas kaip Tibetas, egzistuoja toks dalykas kaip žmogaus teisės, ir būkime nuoseklūs. Tas priminimas ir yra didžiausia parama Tibetui“, – sakė A.Navickas.
Jo pavaduotojas liberalas Arūnas Gelūnas pažymėjo, kad „žodis Tibetas gali tapti nebloga metafora XXI amžiaus žmogaus teisių situacijai pasaulyje įvardyti“.
„Neapsimeskime, kad tai neegzistuoja, neapsimeskime, kad egzistuoja tik ekonominės problemos. Jeigu demokratinė Lietuva užsimerks ir užmirš šiuos klausmus, tiesiog praras pačią esmę, šerdį demokratinės valstybės. Ir ši Tibeto paramos grupė gali šiuos klausimus vis sėkmingai priminti“, – sakė liberalas.
Vilnius universiteto lektorius sanskritologas Vytis Vidūnas priminė, kad Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama buvo tarp pirmųjų, parėmusių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
„Klausia – kodėl Tibetas? Todėl, kad mes turime sąsajas, jos siekia mūsų nepriklausomybės atgavimą, 1990 metus, kai nepraslinkus nė mėnesiui po Kovo 11-osios Akto paskelbimo jo šventenybė Dalai Lama atsiuntė sveikinimo telegramą atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir tuomet, galima sakyti, užsimezgė diplomatinis ryšys tarp Tibeto vyriausybės tremtyje ir mūsų atkurtos valstybės“, – sakė V.Vidūnas.
Anot jo, Dalai Lamos parama Lietuvai tuomet buvo itin svarbi, nes kiekvienas jo pasirodymas Vakarų pasaulyje sulaukia didelio dėmesio, ir taip žinia apie atkurtą Lietuvos valstybę sklido pasaulyje.
Neleido steigti tarpparlamentinių ryšių grupės
Parlamentarai ketino steigti tarpparlamentinių ryšių su Tibetu grupę, tačiau tam negavo Seimo vadovybės leidimo, nes Vilnius Himalajų kalnuose esantį Tibetą laiko Kinijos dalimi. Tuomet įkurta laikinoji paramos grupė, nes jai įsteigti nereikia oficialaus Seimo vadovybės paskelbimo.
Grupės vadovai tokią situaciją lygino su sovietmečiu, o Tibeto atstovas teigė, kad grupės statutas – nesvarbus, svarbus pats ryžtas parodyti solidarumą su Tibeto žmonėmis.
„Grupės pavadinimas – nesvarbu. Kas svarbu – parlamentarų valia, ryžtas ir parama“, – sakė Tibeto vyriausybės tremtyje atstovas Ch. Tseringas.
Kartu jis pabrėžė, kad Tibetas nesiekia atsiskirti nuo Kinijos – tik veikiančios autonomijos, kad galėtų užtikrinti savo kultūros, religijos, kalbos laisvę. Tibeto atstovas teigė, kad šiuo metu net Dalai Lamos nuotraukos turėjimas tibetiečiams gali lemti ilgus metus kalėjimo.
„Tibetas nesiekia atsiskyrimo, kaip teigia Kinijos valdžia. Kai Lietuvos ar kitų šalių parlamentarų reikalaujama gerbti Kinijos vientisumą, jūs galite atsakyti – mes gerbiame „vieną Kiniją“, bet mes taip pat remiame tibetiečių teises. Tai ne separacija, o reali autonomija ir žmogaus teisės, kurias ji apima“, – sakė Tibeto atstovas.
Buvo išreikšti nuogąstavimai, kad tokios grupės sukūrimas gali pakenkti mūsų vieningos Kinijos politikai, bet kaip svečias šiandien ir sakė – tai nesusiję.
„Buvo išreikšti nuogąstavimai, kad tokios grupės sukūrimas gali pakenkti mūsų vieningos Kinijos politikai, bet kaip svečias šiandien ir sakė – tai nesusiję. Aš manau, kad mes susidūrėm su kažkokia vidine cenzūra ir perdėta baime“, – apie situaciją sakė A.Navickas.
A. Gelūnas teigė, kad Seimo vadovybės pozicija jam priminė sovietmetį, kai baimintasi Maskvos.
„Kuluaruose nuvilnijo baimingos mintys apie prarasimus krovinius iš Kinijos, man šiek tiek priminė senus laikus, tam tikrą epochą, kai buvo baiminamasi, kaip čia neužrūstinus Maskvos“, – sakė A.Gelūnas.
„Tai dar labiau paskatino kurti šitą grupę, nes gyvename šalyje, kuri visais būdais turėtų išvyti tą susigūžusį sovietinį žmogų iš savęs“, – reziumavo parlamentaras.
Grupė – po susitikimo su Dalai Lama
Iniciatyvos steigti ryšių su Tibetu grupę opozicijos politikai ėmėsi rugsėjo pabaigoje susitikę su Indijoje gyvenančiu Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Anksčiau Lietuvos Seime ryšių su Tibetu grupės buvo registruotos, jos veikė kaip laikinosios grupės.
Autonomijos nuo Kinijos Tibetas neteko 1951 metais, kai Pekinas įvedė kariuomenę į šią nepriklausomybę paskelbusią teritoriją.
Lietuva buvo patekusi į Kinijos nemalonę, kai su Dalai Lama Vilniuje 2013 metais susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kurį laiką derybos įvairiais klausimais su Kinija buvo sustojusios, kol 2015 metų vasarį Pekinas išplatino pareiškimą, kad vėl yra pasirengęs plėtoti gerus santykius.
