Ministerijos atsakyme Seimo nariams teigiama, kad geografinio pavadinimo suteikimas miesto gatvei ar skverui niekaip neprieštarauja oficialiai Vyriausybės pozicijai.
Lietuvos vyriausybės pozicija sutampa su bendra Europos Sąjungos (ES) pozicija laikytis „vienos Kinijos“ politikos, pagrįstos Kinijos teritorinio vientisumo pripažinimo principu.
URM atkreipia dėmesį, kad nors Lietuva Himalajų kalnuose esantį regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis ES šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos santykių sureguliavimą.
„Miesto gatvės ar skvero pavadinimas kitos šalies vietovardžio ar demokratijai ir žmogaus teisėms ištikimo politinio lyderio ar dvasinio lyderio – Nobelio taikos premijos laureato – vardu, URM nuomone, apskritai neturėtų būti laikomas kokios nors šalies teritorinio vientisumo pažeidimu ar kėsinimusi į jį“, – tvirtina ministerija.
Anot jos, šiems principams neprieštarauja ir tai, kad Tibeto ir šios provincijos dvasinio bei politinio lyderio Dalai Lamos vardais vadinami kitų pasaulio valstybių, įskaitant ES, miestų skverai ir gatvės, o Dalai Lama priimamas kitų valstybių vadovų.
„Ministerija nemano, kad Vilniuje ir kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose Lydos, Ašmenos, Naugarduko, Karaliaučiaus, Tilžės, Mažosios Lietuvos ir panašių užsienio valstybių vietovardžių pavadinimais pavadintos gatvės, aikštės ir skverai, prieštarauja Baltarusijos, Rusijos ar kitų atitinkamų užsienio valstybių teritorinio vientisumo principui“, – tvirtinama rašte.
URM teigia, kad ji „niekada nebandė trukdyti Tibeto vardo suteikimui vienam iš Vilniaus miesto skverų ir ateityje neketina to daryti. Nei asmeninė užsienio reikalų ministro, nei Užsienio reikalų ministerijos pozicija neprieštarauja pagrindiniams žmogaus teisių principams“.
Į ministeriją iš pradžių kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybės Pavadinimų, paminklų ir atminimų lentų komisija, prašydama URM pozicijos dėl Tibeto vardo suteikimo miesto gatvei ar skverui. Tačiau ministerija teigia nuomonės šiuo klausimu neišreiškusi, nes tai būtų „viršiję jos kompetenciją“.
Nepaisant URM paaiškinimo, Tibeto skveras sostinėje neatsiranda beveik metus, kai šią iniciatyvą savivaldybei pasiūlė neformali Tibeto laisvės rėmimo grupė. Tibeto laisvės rėmėjai įsitikinę, kad šį klausimą politizuoja Vilniaus valdininkai.
Anot jų, nors prašymui dėl Tibeto skvero atsiradimo pritarė minėta savivaldybės komisija, šis klausimas įstrigo, kadangi jį taip pat svarstęs Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetas pasiūlė pirmiausia „derinti su valstybinėmis institucijomis“, nepaaiškinęs nei su kokiomis, nei kokiu pagrindu.
Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Babravičius prieš mėnesį žadėjo, kad šis klausimas „tuoj tuoj“ pasieks miesto tarybos posėdžio darbotvarkę, tačiau jis neįtrauktas iki šiol. Šv. Kalėdų išvakarėse liberalcentristas tikino, kad jo „nespėta įtraukti dėl techninių kliūčių“.
„Bet tie procesai vyksta, šiuo metu kitų prioritetų yra. Simbolinis aktas nėra užduotis numeris vienas. Aš nežinau priežasčių, kodėl jis galėtų būti neįtrauktas“, – BNS aiškino vicemeras. Anot jo, jei savivaldybės komitetas ir išsakė „atsargesnę nuomonę“, tai neturės įtakos tam, ar klausimas bus svarstomas tarybos posėdyje.
Paklaustas, ar kokios nors įtakos galutiniam sprendimui turės URM paaiškinimas dėl skvero pavadinimo sąsajų su politika Kinijos atžvilgiu, G.Babravičius pareiškė, kad „tiems, kurie skvero simpatikai, įtakos neturės, o tiems, kurie skeptikai, – turės“.
Seimo kontrolierių įstaigos atstovė spaudai Jurgita Matačinskaitė BNS sakė, kad kontrolierė rekomendavo savivaldybei atsižvelgti į URM išsakytą poziciją priimant sprendimus dėl Tibeto skvero.
Kontrolierė taip pat buvo nustačiusi, kad sostinės savivaldybė pažeidė teisės aktus vilkindama klausimą dėl skvero, tačiau Vilniaus valdžia savo atsakymo kol kas nepateikė. Anot J.Matačinskaitės, po Naujųjų metų kontrolierė ketina kreiptis į sostinės valdininkus pakartotinai.
