„Jis nori keisti visai į kitą pavardę. Gervė, pavardė, beje, čia su neatitikimu lyčiai neturi nieko bendro, nes lietuviškų daug tokių pavardžių: ir Lapė, ir taip toliau, ir čia niekas nekelia šitų problemų. Taip kad šitos problemos nėra. Čia, galbūt, požiūrio problema. Jis nori keisti į kitą pavardę, į Gervaitis. Lietuvoj tokios pavardės fiksuota apskritai nėra ir tai yra visai kita pavardė. Mes tą ir pasakėme: tai ne pavardės forma šitos – tai visai kita pavardė“, – teigė A.Antanaitis.
Net kelis kartus pavartojęs šią pavardės formą nei pats A.Antanaitis, nei šalia jo sėdėjusi kita VLKK atstovė jos nepatikslino. Gervaičio pavardė minėta, pakartota ir kitų posėdžių narių.
Ir A.Antanaitis buvo neteisus. Gervaičio pavardė tikrai egzistuoja – pakanka vien ją įvesti „Google“ paieškos sistemoje laukelyje ir paaiškėja, kad Lietuvoje gyvena advokatas, prokuroras ir dar ne vienas asmuo būtent tokia pavarde.
Suklydę kaltina netikslumu
Vėliau atsiųstame VLKK pareiškime, kuriuo komisija 15min prašo paneigti tariamai klaidingą antraštę ir straipsnio turinį, jau kalbama apie Gervilaičio pavardę. Jame taip pat teigiama, kad šią pavardę pripažinti trukdo tai, kad jos nėra oficialiame vardyne.
„Reaguodami į Pauliaus Gritėno tekstą „Saugodama lietuvių kalbą VLKK užkirto kelią žmogui pasikeisti pavardę“, manytume, kad straipsnio pavadinimas ir jo turinys yra klaidinantys.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija vertina asmenvardžių klausimus tik lietuvių kalbos vardyno ir gramatikos požiūriu, neturi įgaliojimų keisti pavardes. Pavardžių keitimo procedūrą atlieka metrikacijos tarnybos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintas Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles, kur nustatyti keitimo pagrindai, nepatenkinti sprendimais asmenys turi teisę kreiptis į teismą.
Kalbininkai tik konsultuoja iškilus abejonių dėl pavardžių darybos. Šiuo konkrečiu atveju asmuo pageidauja keisti turimą pavardę Gervė į naują sugalvotą Gervilaitis. Vardyno požiūriu tai du skirtingi asmenvardžiai, tai ir konstatavo VLKK. Pareiškėjas, būdamas nepatenkintas turima pavarde, pagal galiojančias taisykles (nustatytas Teisingumo ministerijos) gali rinktis senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę.“, – rašoma VLKK atsakyme.
„Kelias pasikeisti pavardę yra neužkirstas. Minėtam piliečiui tereikia apgalvoti galimą pasirinkimą ir kreiptis į šį klausimą spręsti galią turinčias institucijas – metrikacijos tarnybą ar teismą“, – priduria VLKK.
Teisingumo viceministras: lemia kalbininkų žodis
Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje dalyvavęs teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas teigė, kad pavardžių keitimą reglamentuoja vardų ir pavardžių keitimo taisyklės.
„Žmogus gali turėti kitokį pavardės variantą, jeigu tradicinėje vartosenoje yra trumpesnis nepriesaginis ar kitoks priesaginis tos pavardės variantas. Šitą atsakymą pateikė kalbininkai. Kalbininkai nurodo šitą, o teisės aktas grąžina vėl pas kalbininkus“, – teigė E.Šuliokas.
„Noriu pastebėti, kad įstatymiškai šis teisės aktas derintas būtent su už kalbos politikos sritį atsakinga kalbos komisija“, – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atsakomybę pabrėžė viceministras.
„Kaip suprantu, kalbos komisija savo išvadas, rekomendacijas grindė siekiant išsaugoti valstybinę lietuvių kalbą. Tuo klausimu yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas, kuris nurodė, kad rengdami teisės aktą turime atsižvelgti į specialistų, šiuo atveju, kalbos komisijos išvadas“, – tikino E.Šuliokas.
Teisingumo ministro įsakyme Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo 9.30 punkte rašoma, kad „kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.“
Pavardei kelią užkirto tai, kad ji nepaminėta vardyne
Susidūrusi su Gervilaičio pavarde VLKK galėjo traktuoti ją laisviau ir pripažinti giminingumą, tačiau pasirinko aiškinimą griežtai laikydamasi vardyno, kuriame toks variantas nepaminėtas.
„Šiuo konkrečiu atveju asmuo pageidauja keisti turimą pavardę Gervė į naują sugalvotą Gervilaitis. Vardyno požiūriu tai du skirtingi asmenvardžiai, tai ir konstatavo VLKK“, – aiškina komisija.
Žymaus kalbininko Zigmo Zinkevičiaus studijoje apie pavardes minima Gervaičio pavardė. Kaip giminingos minimos ir Gervilio bei Gervylio pavardės, tad Gervilaičio pavardę taip pat galima traktuoti kaip giminingą, tačiau VLKK atsižvelgė tik į tai, kad tokios pavardės esą Lietuvoje iki šiol nebuvo.
„Gervelis – mažybinės priesagos -elis vedinys iš asmenvardžio Gervė. Tai antros kartos asmenvardis, rodantis Gervės sūnų, lygiai kaip Gaidelis – Gaidžio sūnus. Gretimos pavardės: Gervaitis, Gervelė, Gervelionis, Gervėnas, Gervilius, Gervylius, Gervinas, Gervis, Gervys bei Gervašauskas, Gervatauskas, Gervickas“, – tokius pasirinkimus pateikė Z.Zinkevičius savo moksliniame straipsnyje „Lenkakalbių lietuvių pavardžių kai kurios ypatybės“.
Susisiekęs su 15min redakcija, A.Antanaitis griežtai reikalavo publikuoti paneigimą, teigdamas, kad VLKK niekam netrukdė, o tik konsultavo poną Gervę ir išaiškino jam, kad Gervilaičio pavardė nėra gimininga.
„Į mus žmogus kreipėsi tam, kad pasakytume, ar pavardė gimininga, ar ne. Gervilaitis nėra gimininga. Jūs, Gritėnas, pavyzdžiui, ar jums gimininga Jonaitis?“, – retoriškai klausė VLKK vadovas.
A.Antanaitis po trumpo ginčo pripažino, kad Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje pats kelis kartus pakartojo neteisingą Gervaičio pavardę, bet vis tiek piktinosi, kad šis lapsus linguae atkreipė tokį didelį dėmesį.
15min traktuoja A.Antanaičio Seime išsakytą teiginį (kuris patvirtintas dar kelis kartus pakartota neteisinga pavarde), kad Gervaičio pavardės nėra, kaip neatitinkantį tiesos. Gervaičio pavardė yra paminėta kaip gimininga Gervei, o tokios pavardės egzistavimą įrodo elementari paieška internete.
Patikrinta 15min
