Tiesa ar melas? A.Dulkio statistika – prieš G.Nausėdos statistiką

Apie tai, kaip Lietuvai sekasi vakcinuotis nuo COVID-19, šalies vadovas užsiminė aiškindamas savo teiginius apie dirbtinai lėtinamą skiepijimą.

„Dar gegužę Lietuvos vakcinavimo tempai ėmė atsilikti nuo ES skiepijimo tempo vidurkio, o birželį ir liepą šis atsilikimas tik augo ir siekė net beveik 12 proc.“, – atsakyme 15min nurodė prezidentūra.

Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys teigė priešingai – esą iki liepos Lietuvos gyventojai skiepijosi aktyviai.

„Dėkojame visiems pasiskiepijusiems, nes jų dėka iki pat liepos pradžios skiepijomės sparčiau nei ES vidurkis. Jų pastangomis nuo pačios vakcinacijos pradžios buvome ir šiandien tebesame sparčiausiai besiskiepijanti valstybė visoje Rytų Europoje“, – pranešime žiniasklaidai dėstė ministras.

15min pasidomėjo, kuo politikai rėmėsi taip teigdami.

Prezidentas, teigdamas, kad Lietuvos skiepijimosi tempai, lyginant su situacija ES, lėtėjo nuo gegužės, rėmėsi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis.

Prezidentūra pasidalijo tą įrodančiu grafiku.

Paspaudus ant jo, grafiką galima pasididinti:

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro / LRP inf./ Vakcinacijos tempai Lietuvoje ir ES

Sveikatos apsaugos ministras, sakydamas, jog iki pat liepos pradžios Lietuvos gyventojai skiepijosi sparčiau nei ES vidurkis, taip pat rėmėsi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro turima informacija.

Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyr. specialistas Julijanas Gališanskis 15min pateikė tai iliustruojantį grafiką.

Paspaudus ant jo, grafiką galima pasididinti:

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro / SAM inf./Vakcinacijos tempai Lietuvoje ir ES

„Analizuodami pilnai paskiepytų gyventojų dinamiką, matome, kad pagal šį rodiklį Lietuva maždaug iki liepos pradžios viršijo ES vidurkį, o vėliau ėmė nuo jo atsilikti“, – nurodė J.Gališanskis.

Kodėl, remdamiesi to paties centro duomenimis, politikai gauna skirtingus rezultatus ir daro skirtingas išvadas?

Pasirodo, A.Dulkys vertino tai, kiek suaugusių Lietuvos gyventojų nuo COVID-19 pasiskiepijo pilnai, o prezidentas – kiek jų pasiskiepijo bent viena vakcinos doze.

Abu politikai, darydami išvadas apie vakcinacijos tempus, Lietuvoje yra teisūs, bet remiasi skirtinga informacija.

Visgi kokius duomenis – pilnai pasiskiepijusių ar pasiskiepijusių bent viena vakcinos doze skaičių – būtų korektiška vertinti ir daryti išvadas apie skiepijimo tempus?

M.Stankūnas: tinkama apsauga – pasiskiepijus pilnai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno teigimu, mokslininkai vertinimams dažniau pasitelkia statistiką, susijusią su pilnai atlikta vakcinacija, nors kartais būna žiūrima ir į tai, kiek žmonių pasiskiepijo bent viena doze.

„Jeigu žiūrime tik į pasiskiepijimą pirmąja doze, kalbant apie užsikrėtimą, mirtis, hospitalizacijas, jos apsauga maža, <...> rimtesnis efektas pasireiškia po pilnos vakcinacijos“, – 15min komentavo M.Stankūnas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas

„(Statistika apie pirmą dozę – 15min) parodo galbūt daugiau žmonių norą vakcinuotis, bet kai kalbame apie apsaugą, naudojame pilną. Apsauga tokia, kokios tikimės, pasireiškia po pilnos vakcinacijos“, – teigė M.Stankūnas.

Apsauga tokia, kokios tikimės, pasireiškia po pilnos vakcinacijos.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras savo interneto svetainėje greta skelbia ir pirmosios dozės, ir pilnai skiepytų Europos gyventojų rodiklius.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro inf./Vakcinacija Europoje 11-05

15min vertinimu, tiek G.Nausėda, tiek A.Dulkys buvo teisūs kalbėdami apie vakcinacijos tempus Lietuvoje liepą, nes jie abu rėmėsi skirtingais duomenimis.

Abu rodiklius Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pateikia greta kaip svarbius, tačiau, mokslininkų vertinimu, reikiamą apsaugą nuo COVID-19 suteikia tik pilna vakcinacija.

O ją, darydamas išvadą apie vakcinacijos tempus, minėjo A.Dulkys.