„61 proc. nuskendusių buvo neblaivūs. Tai nėra priemonė, kuri masiškai sumažintų vartojimą, nes ji buvo skirta tikslinei auditorijai. Kalbame ne apie kavines, o apie jų buvimo vietą. Tikrai niekas neturi nuostatos kovoti su kavinėmis, kalbame apie rizikos vietas. Vanduo, pliažas nėra tos vietos, kur turėtume skatinti alkoholio vartojimą“, – antradienį Vyriausybėje kalbėjo ministras.
Pasiteiravus ministro, kokiais duomenimis rėmėsi tai sakydamas, jis nurodė, kad informaciją rado mokslų daktaro Alvydo Benošio iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parašytame moksliniame straipsnyje.
„Tai yra teismo medikų daryta analizė. Ne tik nuskendusiųjų, bet ir mirusių nuo išorinių mirties priežasčių“, – 15min patikslino A.Veryga.
2014 m. publikuotame A.Benošio moksliniame straipsnyje rašoma, kad per 27-erių metų analizės laikotarpį kas antro žmogaus kūne (74545 iš 131 278 tirtųjų), kuris mirė nuo išorinių priežasčių, buvo rasta etilo alkoholio.
„39 proc. sudarė neblaivūs mirę nuo uždusimų, 29,5 proc. neblaivūs mirę nuo mechaninių sužalojimų, 23,8 proc. neblaivūs mirę nuo apsinuodijimų. Didžiausias neblaivių mirusių santykis buvo tarp paspringusiųjų (72,4 proc.), apsinuodijimų anglies monoksidu (69,2 proc.), tarp mirusių nuo šalčio poveikio (66,7 proc.), tarp žuvusių nuo durtinių pjautinių sužalojimų (65,3 proc.), tarp nuskendusiųjų (61 proc.), tarp pasikorusiųjų (58,8 proc.)“, – rašo autorius A.Benošis publikacijoje „Nužudymų, savižudybių, nelaimingų atsitikimų būdų ir neblaivumo atspindžiai Lietuvoje (1985–2012 m. išorinių mirties priežasčių kontekste)“.
Konkrečiai (duomenų – red.) neturime, kiek pajūryje, paplūdimiuose nuskęsta.
Tekste autorius teigia, kad tyrime rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos autopsijų archyvinės dokumentacijos duomenimis.
Tai yra 1985–2012 m. teismo medicinos tarnybos ir padalinių metinės ataskaitos, tyrimų registrai, tyrimų išvadų ir Medicininių mirties liudijimų šaknelių archyvinė dokumentacija.
Susisiekus su mokslininku ir paprašius patikslinti, kiek buvo paskendusių jūroje, jis teigia, kad tokių duomenų nėra.
„Konkrečiai (duomenų – red.) neturime, kiek pajūryje, paplūdimiuose nuskęsta, kur oficialiai prekiaujama alkoholiu. Yra girtavimo atvejų tose vietose, kur nėra prekybos įmonių“, – teigia jis.
Higienos institutas taip pat neturi duomenų, kuriose vietose nuskendo neblaivūs asmenys.
„Pagal turimus kodus neįmanoma atskirti, kurie nuskendo jūroje“, – 15min sako Aurelija Trakienė, instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus specialistė.
Remiantis pastarųjų metų statistika, iš viso būdami neblaivūs nuskendo 193 asmenys iš 330. Tai yra 58 proc.
2017-aisiais – 96 iš 158, o praėjusiais metais – 97 iš 172.
Didžiausia problema – ne geriantys kavinėse ar baruose
Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos (LPGVF) atsakingasis sekretorius Ričardas Kurpius teigia, kad didžiausią rūpestį gelbėtojams kelia ne tie, kurie alkoholį vartoja baruose ar restoranuose, bet tie, kurie atsineša stipriųjų gėrimų į paplūdimį arba į jį ateina jau neblaivūs.
„Yra, kurie ateina iš miesto jau įkaušę, čia pagrindinė masė – rytiniai. Kita masė žmonių, kurie atsineša į pajūrį alkoholį be skaičiaus, nes komunalininkai mato, kiek surenka. Ir kitas – kur galima ir vietoje išgerti. Didžiausia problema yra rytiniai“, – teigia jis.
„Pajūrio baruose kainos pakankamai didelės, tiek problemų nėra, o ir barų nedaug. Aišku, kavinėse alkoholis vartojamas, pilstomas, bet manau, kad ne čia problema“, – pridėjo atsakingasis sekretorius.
Pasak R.Kurpiaus, kalbant apie situaciją prie vidinių telkinių, ten retai kur vyksta prekyba alkoholiu, bet stiprieji gėrimai pastebimi. Gelbėtojas teigia, kad žmonės juos atsiveža.
Vasaros sezoną nuskendo pusšimtis, bet jūroje – 2
Preliminariais Higienos instituto duomenimis, šiemet – nuo sausio iki birželio – nuskendo 78 asmenys. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien vasarą žuvusiųjų skaičius siekia 56. Daugiausia jų nuskendo vidaus vandens telkiniuose.
Kaip rašo BNS, Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko teigimu, kas ketvirtas iš penkių jūroje skęstančių asmenų būna apsvaigę. Iš viso šiemet skęstančiųjų buvo 39.
Pasak LPGVF atsakingojo sekretoriaus R.Kurpiaus, šiemet jūroje nuskendo 2 žmonės – moteris Šventojoje ir Nidoje atostogavęs airis.
Remiantis 2016 metų žūčių vandenyje duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko 6,5 tokios mirtys – daugiausiai ES. ES vidurkis yra šešis kartus mažesnis.
Pagal šią statistiką, 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka kiek daugiau nei 12 vyrų mirčių ir 2 moterų mirtys. Vyrai statistiškai dažniau nuskęsta ir pagal Europos vidurkį, tačiau šis skirtumas mažesnis – siekia 1,74 vyrų ir 0,47 moterų mirčių 100 tūkst. gyventojų, nurodo BNS.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2014 metais atsitiktinai paskendę mirė 229 žmonės, 2015 metais – 146. 2016 metais šis skaičius buvo šiek tiek šoktelėjęs ir siekė 190, tačiau 2017 ir 2018 metais atitinkamai buvo 142 ir 155.
Taigi 15min vertinimu, A.Verygos teiginys, kad 61 proc. nuskendusių buvo neblaivūs, yra teisingas, tačiau panaudotas manipuliatyviai. Pirma, tai yra ne naujausi duomenys. Be to, trūksta duomenų, kiek iš 61 proc. neblaivių nuskendusiųjų žuvo pajūryje, kuriame įsikūrusias kavines alkoholio prekybos ribojimas paveiks skaudžiausiai.
