Teikdamas Konstitucijos pataisas, kurios užkirstų kelią LRT tarybos nariams dalyvauti partijų ir politinių organizacijų veikloje, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis aiškino, kad politikams, partiniams asmenims, aktyviai dalyvaujant valdymo struktūrose, yra „pažeidžiami pamatiniai nepriklausomos bei objektyvios žiniasklaidos principai“.
Šią idėją, dar prieš ją apsvarstant Seimo salėje, tiek R.Karbauskis, tiek A.Širinskienė viešojoje erdvėje pristatė ne kartą. Vienas iš tokių – spalį vykusi diskusija, kurią transliavo internetinė televizija „Laisvės TV“.
„Mes kaip komisija turėjome duomenis apie LRT tarybą, kurių neskelbiame suprasdami, kad Konstitucija neleidžia riboti politinių partijų priklausomybės ir kartu priklausomybės taryboms, valdyboms ir taip toliau [...]. Yra teisėta, kad partiniai žmonės būtų tarybose“, – pokalbio metu su Interneto žiniasklaidos asociacijos vadove Aiste Žilinskiene dėstė A.Širinskienė.
A.Širinskienė: LRT yra politizuota
„Pagal tai, ką mes turėjome, tą vidinę informaciją ir iš Registrų centro, ir iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, mes matėme ir žinome, kad ir dabar taryboje yra politikų. Dar daugiau – skiriant tuos žmones į tarybą, jie tuo metu buvo kai kurių, dabar jau opozicinių partijų tarybų nariai. Politinių valdymo organų nariai buvo paskirti į LRT tarybą ir mes sakome, kad dabartinė taryba nepolitizuota?“ – svarstė politikė.
O vėliau pridūrė, kad LRT „ir dabar yra politizuota“. „Ten yra politikai, [...] priklausantys politinėms partijoms“, – sakė ji.
15min apklausė visus šiuo metu LRT tarybai priklausančius asmenis: pirmininką Liudviką Gadeikį, jo pavaduotoją Giedrę Švedienę, taip pat Dalią Kutraitę-Giedraitienę, Raimondą Savicką, Vytautą Petrą Plečkaitį, Norbertą Černiauską, Giedrę Lastauskienę, Tomą Balžeką, Darių Chmieliauską, Kornelijų Platelį, Viliją Targamadzę ir Darijų Beinoravičių.
Du iš jų prisipažino priklausantys politinėms partijoms. Tai – K.Platelis, priklausantis Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, ir V.P.Plečkaitis – Socialdemokratų partijos narys.
Pastarasis, prieš atsakydamas į klausimą, ar priklauso kokiai nors partijai, pabrėžė, kad „viskas buvo daryta pagal įstatymą“.
„Aš esu deleguotas Seimo, esu Socialdemokratų partijos narys, – sakė jis. – Nėra reikalavimo, kad tarybos narys turėtų būti nepartinis. Tokio reikalavimo nebuvo ir mane rekomendavo. Bet aš mielai [iš LRT tarybos] pasitrauksiu, jeigu poniai A.Širinskienei nuo to bus lengviau.“
V.P.Plečkaitis – socialdemokratas
Socialdemokratams V.P.Plečkaitis teigė priklausantis nuo 1991-ųjų. Nors teisės akto taikymas atgaline tvarka negaliotų, jei kiltų reikiamybė rinktis tarp LRT tarybos ir partijos, jis tikino, kad neabejotinai rinktųsi pastarąją.
„Taryboje dirbu visuomeniniais pagrindais. Dar anas Seimas paprašė manęs atstovauti, – dėstė V.P.Plečkaitis. – [...] Nežiūrėjo, ar tu esi partinis, ar nepartinis. Siūlė tuos žmones, apie kuriuos manė, kad jie gali tinkamai atstovauti.“
„Kokio vieno žmogaus partinio buvimas taryboje neturi jokios ypatingos galios“, – pridūrė jis.
K.Platelis – konservatorius
Kitas LRT tarybos narys K.Platelis nurodė priklausantis konservatorių partijai.
„Priklausau, bet pasyviai“, – sakė jis.
K.Platelis tvirtino, kad jo veikla taryboje niekada nebuvo susijusi su partiškumu: „Ten yra kiti reikalai, apie partinius reikalaus yra paprasčiausiai nekalbama. Taryba apskritai nesikiša į turinį, į žurnalistų darbą“.
Valdančiųjų siūlymą keisti Konstituciją LRT tarybos narys įvertino kaip viešųjų ryšių akciją.
„Jie puikiai žino, kad Konstitucijos nepakeis, neužteks balsų jai pakeisti. Čia yra paprasčiausias noras užmaskuoti savo slaptą norą užvaldyti nacionalinį transliuotoją, prisidengiant tuo, kad štai, žiūrėkit mes viską depolitizuojam. Čia yra grynai viešųjų ryšių akcija“, – dėstė K.Platelis.
Pasiteiravus, ką rinktųsi – priklausymą partijai ar LRT tarybai, pašnekovas atsakė: „Tai – mano paskutinė kadencija [...]. Aš savo kadenciją baigčiau, man nieko nereikėtų rinktis.“
Kiti 10 LRT tarybos narių neigė priklausantys ar priklausę kokiai nors Lietuvos politinei partijai.
L.Gadeikis: siūlymas keisti Konstituciją – viešieji ryšiai
15min pasiteiravo tarybos narių asmeninės nuomonės apie „valstiečių“ iniciatyvą keisti Konstituciją, drausti partiniams dalyvauti LRT valdymo organų veikloje. Pozicijos išsiskyrė.
L.Gadeikis: „Manau, čia – nauja dūmų uždanga bandant suktis iš padėties, kad jie (valdantieji – 15min) bando turėti įtaką LRT [...].
Lietuvos piliečiai turi teisę dalyvauti partijų veikloje ir čia aš neįžiūriu problemos. Yra [LRT taryboje] tų pačių partijų narių, tarkime, vienos ar kitos. Keliama idėja, kad reikia ir Konstituciją keisti – [LRT tarybos narius] prilyginti teisėjams, statutiniams pareigūnams, Manau, kad čia yra ryškus perlenkimas.
Visi mes esam šališki, turime pažiūras, ir pažiūros nebūtinai per partinę liniją reiškiasi. Bet mes kiekvienas turime savo pažiūras, supratimus. Šia prasme taryboje ir yra 12 asmenų su savo skirtingais matymais ir iš to ir susidaro tas nepriklausomumo elementas [...]. Kad būtų kokios nors kovos vykusios per partinę liniją, tikrai neatsimenu tokių dalykų.
Jeigu vienas žmogus iš dvylikos prisipažino, kad yra socialdemokratų partijos narys, tokia jo ir įtaka.“
G.Švedienė: „Ši iniciatyva – tai diskusijų, kilusių viešojoje erdvėje dėl LRT tyrimo išvados ir kalbų dėl sieko politizuoti LRT valdymą, pasekmė.
Pagal šiuo metu galiojančio LRT įstatymo nuostatas, taryba privalo atstovauti visos visuomenės interesams. Todėl tik 4 narius iš 12-os gali skirti Seimas, iš kurių po 2 pozicija ir opozicija. Be to, skiriami nariai turi būti visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjai.
Tuo būdu pagal esamą tarybos sudarymo mechanizmą yra užtikrinama kad jos darbe dalyvautų įvairių sričių ir kompetencijų atstovai, o ne būtų dominuojama vienos jėgos.“
D.Kutraitė-Giedraitienė: iniciatyvą vertinu gerai
D.Kutraitė-Giedraitienė: „Bet kokią iniciatyvą depolitizuoti LRT vertinu gerai. Tai turi būti žiniasklaidos kanalas, atspindintis įvairias visuomenės nuomones, neatstovaujantis vienos kurios partijos interesams.“
R.Savickas: „Įstatyme nėra tai įrašyta. Jau vien ta pretenzija keisti įstatymą sulaukė labai didelės reakcijos ir iš tarptautinių bendruomenių, ir iš mūsų, kad tai yra konstitucinis veiksmas. Viskas dabar yra atiduoda Lietuvos Konstituciniam teismui dėl išaiškinimo, ar kišimasis Lietuvos Respublikos Seimo iš viso yra teisėtas.
Kontekstą žiūrėčiau, į visus kitus klausimus. Dabar detaliai svarstyti vieną ar kitą pasiūlymą, – ar čia turi logikos. Tuo labiau, kad Seimo įstatyme (nutarimo projekte dėl laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl LRT veiklos – 15min), kad ir koks jis bebūtų, nebuvo įrašyta, kad reiktų tą daryti.“
N.Černiauskas: „Nežinau, kodėl turėtų būti apribota galimybė tiems žmonėms [priklausyti partijoms]. Mes ir taip labai depolitizuojam visą sistemą Lietuvoje. Iš karto, kai žmogus priklauso politinei partijai, praranda profesionalumą, ekspertiškumą ir panašiai. Nebūtinai.
Žmonės taryboje ir šiaip atstovauja nebūtinai politinėms partijoms – atstovauja organizacijoms. Kita vertus, pats Seimas skyrė 4 tarybos atstovus. Tai irgi yra tam tikras politizavimas, bet tai yra normalu [...]. Viskas yra subalansuota, proto ribose.“
T.Balžekas: taryboje neturėtų būti partinių
G.Lastauskienė: „Galimybę dalyvauti politinės organizacijos veikloje laikau labai svarbia asmens teise, kurios ribojimai turėtų būti galimi tik tada kai yra tikslingi, protingi ir proporcingi.“
T.Balžekas: „Mano asmenine nuomone, gal neturėtų būti partinių žmonių.“
D.Chmieliauskas: „Aš – tos pačios nuomonės kaip ir visa taryba. Tikrai nematėm būtinybės keisti [Konstituciją], o juo labiau tokia skuba, visiškai nediskutuojant, nesitariant nei su visuomene platesne prasme, nei siauresne prasme.“
V.Targamadzė: „LRT tarybos nariai gali priklausyti partijai – tai jų konstitucinė teisė. Tik tai neturi turėti įtakos LRT veiklai politizavimo prasme.“
D.Beinoravičius: „Drausti priklausyti kokiai tai politinei organizacijai, tolygu būtų drausti apskritai tokių organizacijų veiklą, kas būtų demokratinėje šalyje nesuprantama.
Racionalu būtų galvoti apie tam tikras partijų atstovų proporcijas, o dar geriau būtų, atsižvelgiant, kad tai – visuomeninis transliuotojas, deleguoti atstovus pačiai visuomenei. Tačiau Lietuvoje silpna yra visuomeninių organizacijų veikla, todėl vis dar šio klausimo sprendimas nėra sklandus...“
15min vertinimu, A.Širinskienė, sakydama, kad visuomeninio transliuotojo tarybai priklauso ir politinių partijų nariai, buvo teisi – tokių asmenų taryboje yra du.
15min primena, kad teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas Lietuvos piliečiams laiduoja Konstitucija.