Visas teiginys, kurį kovo 13-ąją „Lietuvos žinioms“ išdėstė parlamentarė ir kurį 15min paprašė patikrinti skaitytojas, skamba taip: „Žiūrint kadencijų tėkmėje, dabar tų projektų, kurie yra priimami – arba naujai, arba keičiami – mažėja. Tas yra natūralu, nes dalis projektų, kurie buvo ankstesnėse kadencijose, jie yra eurointegraciniai. [Ankstesnės kadencijos] turėjo dar daugiau įstatymų projektų.“
„Mums tenka įgyvendinti kai kurias reformas. Ir jeigu pasižiūrėtumėm, tai tų reformų paketai patys savaime apima labai daug korekcijų teisės aktuose“, – pridūrė parlamentarė.
2016 metais susibūrusio Seimo kadencija dar nesibaigė. Tačiau, remiantis statistiniais duomenimis, šis parlamentas įstatymų priėmė daugiau negu bet kuris kitas veikęs po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
I–V sesijų metu „valstiečių“ vedami parlamentarai priėmė 1393 įstatymus. Prieš tai veikęs Seimas per tą patį laikotarpį priėmė 288 įstatymais mažiau, 2008–2012 metų Seimas – 507, 2004–2008 metų Seimas – 767 įstatymais mažiau.
Nors nuo 1992-ųjų Lietuvos teisinė bazė judinama vis dažniau, Seimo posėdžių, kurių metu tai vyksta, organizuojama mažiau. Tiesa, posėdžių skaičius mažėja nenuosekliai.
A.Širinskienė 15min klausiama, kuo rėmėsi sakydama, kad šis Seimas įstatymų priima mažiau nei kiti, teigė, kad Seimo darbo statistika.
„Tiesą sakant, labai sunkiai atsimenu, kuo rėmiausi, bet ten buvo statistika pateikta, kurią aš turėjau gavusi“, – dėstė ji.
Parlamentarė tikino, kad Seimo darbo efektyvumas nėra susijęs su įstatymų kiekiu, bet su kokybe – taip.
„Labai keista, kad mes kartais sulaukiame įvairių kaltinimų, kad dažnai keičiame Konstituciją. Bet kada pasiskaičiuoji, kiek kiti Seimai, kitos kadencijos ją keitė, pasirodo, kad ketinimas keisti buvo daug didesnis“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Ir ji teisi – šiems valdantiesiems dar yra kur stengtis koreguojant pagrindinį šalies įstatymą. Apie tai daugiau – čia.
Teisės aktai, kaip pasakojo A.Širinskienė, keičiami, kai pasikeičia visuomeniniai santykiai, paaiškėja kokios nors naujos aplinkybes, institucijos susiduria su problemomis aiškindamos teisės aktus.
„Turėjome pavyzdžių, kai atskiros savivaldybės informuoja, kad jos mato tam tikrus neatitikimus, atsiranda pataisos. Daug pataisų atsiranda susijusių su reformomis, tarkime, mokestine reforma, – dėstė Seimo narė. – Paprastai teisės aktai keičiami turint tam svarias priežastis.“
Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorės Jurgitos Grebenkovienės teigimu, teisės aktų gausa, dažnas jų keitimas bei teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo aiškumo trūkumas apsunkina teisės taikymą.
„Teisės aktų registro duomenimis (2018-01-17), Lietuvoje galioja 84 tūkst. teisės aktų, iš jų: 8 tūkst. įstatymų, 32 tūkst. Vyriausybės nutarimų ir 44 tūkst. ministrų įsakymų. Iš galiojančių 8 tūkst. įstatymų 22 proc. sudaro pirminiai (originalūs) įstatymai, o likusieji (78 proc.) yra pirminių (originalių) įstatymų pakeitimai“, – atsakyme 15min nurodė ji.
Anot Valstybės kontrolės atstovės, per vienerius metus Seimui pateikiama vidutiniškai apie 700 įstatymų projektų, o tai esą 2–4 kartus daugiau negu kaimyninių valstybių parlamentams: „Estijos parlamentui per vienerius metus pateikiama vidutiniškai 200 įstatymų projektų, Lenkijos – 338, Latvijos – 417.“
Didelis srautas priimamų įstatymų ir dažnas skubos procedūrų taikymas didina klaidų riziką.
„Didelis srautas priimamų įstatymų ir dažnas skubos procedūrų taikymas didina klaidų riziką“, – pabrėžė J.Grebenkovienė.
15min vertinimu, A.Širinskienė kalbėjo netiesą sakydama, kad 2016–2020 metų kadencijos Seimas priima mažiau įstatymų nei kitų kadencijų parlamentai.
Tiesa, šis Seimas dirbti dar nebaigė, tad galutinis rezultatas, jei Seimo nariai užgniauš norą priimti naujus ar keisti senus įstatymus, gali keistis.
Patikrinta 15min
