Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 07 05

Tiesa ar melas? Andrius Kubilius: „Mes dėjome didžiules pastangas, kad Astravo elektrinė nebūtų statoma“

Europos Komisijai įvertinus Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumą, mūsų šalyje užvirė ginčai, pakankamai ar ne Lietuva priešinosi šios AE statyboms. Premjeras Saulius Skvernelis neveiklumu ir net, jo žodžiais, kolaboravimu su Baltarusijos valdžia apkaltino Andrių Kubilių, o šis dabartinį Vyriausybės vadovą – melu. „Mes dėjome didžiules pastangas, kad Astravo elektrinė nebūtų statoma“, – teigė A.Kubilius. Ar tai tiesa?
Andrius Kubilius
Andrius Kubilius / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

S.Skvernelis pareiškė, kad opozicinių konservatorių atstovas Andrius Kubilius būdamas premjeru neparodė ryžto bandant sustabdyti Astravo AE statybas.

„Jeigu būtų Lietuva savo laiku užėmusi pakankamai ryžtingą poziciją ir ieškojusi kitokių išeičių, gal mes šiandien tos problemos neturėtume, bet tuometinė A.Kubiliaus Vyriausybė kolaboravo su Baltarusija, kartu vystė atominių elektrinių projektus tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje, kalbėjo apie bendrą rinką“, – sakė S.Skvernelis.

LRVK/ Dariaus Janučio nuotr./Saulius Skvernelis
LRVK/ Dariaus Janučio nuotr./Saulius Skvernelis

A.Kubilius premjero pareiškimą pavadino melu ir tvirtino dėjęs didžiules pastangas, kad elektrinė nebūtų statoma.

„Premjeras tiesiog sako visišką netiesą, o liaudiškai tariant, tai meluoja. Mes dėjome didžiules pastangas, kad Astravo elektrinė nebūtų statoma. Bandėme suvilioti baltarusius savo planus perkelti į Lietuvą, siūlėme jiems dalyvauti Visagino (AE – BNS) statyboje, kad nestatytų Astravo, o kai jie pradėjo vis tiek statyti Astravą ir kai paaiškėjo, kad jis statomas, tai mes buvome vienintelė Vyriausybė, kuri kreipėmės į visas tarptautines organizacijas, aiškiai deklaruodami, kad elektrinė statoma pažeidžiant visas tarptautines konvencijas, ir tai buvo vėlesniu laiku įrodyta tose tarptautinėse organizacijose“, – BNS sakė A.Kubilius.

T.Beržinskas: viskas – pranešimuose apie A.Kubiliaus susitikimus

15min pasiteiravo premjero patarėjo Tomo Beržinsko, kuo remiantis S.Skvernelis padarė tokią išvadą.

T.Beržinskas 15min antradienį teigė, kad S.Skvernelis remiasi paties A.Kubiliaus teiginiais, išsakytais tuo metu, kai jis ėjo premjero pareigas, taip pat jo vadovaujamos Vyriausybės platinta informacija, viešais jo vadovaujamos Vyriausybės ministrų pasisakymais ir veiksmais.

„Iš šios informacijos akivaizdu, kad tuometinė A.Kubiliaus pozicija Astravo AE ir apskritai Baltarusijos atžvilgiu nebuvo nei tokia principinga, nei anaiptol tokia kritiška, kokia yra šiandien“, – pabrėžė jis.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Tomas Beržinskas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Tomas Beržinskas

Anot T.Beržinsko, verta priminti tuometinio premjero A.Kubiliaus susitikimus tiek su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, kvietimą prezidentui kartu leistis į dviračių žygį Baltarusijos keliais, tiek su Baltarusijos premjeru Sergejumi Sidorskiu.

„Šių susitikimų metu niekuomet aštriai nebuvo keliamas Astravo AE statybų klausimas, nebuvo išsakoma kategoriška ir principinga pozicija, kad Lietuvai tai nepriimtina ir kad Lietuva yra prieš. Priešingai – buvo kalbama net apie galimybę dalintis patirtimi atominės energetikos srityje, kalbama apie bendrus Lietuvos ir Baltarusijos projektus ir t.t. Kitais žodžiais tariant, Baltarusijai buvo nuolaidžiaujama, išsakyti kategorišką ir principingą poziciją buvo vengiama, kas nemaža dalimi prisidėjo prie to, kad Astravo projektas buvo pradėtas ir pasiekė tą stadiją, kurioje yra šiandien“, – teigė T.Beržinskas.

Jis pasiūlė perversti Vyriausybės pranešimus bei žiniasklaidos straipsnius apie A.Kubiliaus susitikimus su tuomečiu Baltarusijos premjeru ir prezidentu A.Lukašenka.

15min taip ir padarė.

Verta svarstyti pasiūlymus pirkti elektrą

Žiniasklaidoje pranešta apie 2009 birželio 27 dieną įvykusį A.Kubiliaus ir Baltarusijos tuomečio premjero Sergejaus Sidorskio susitikimą.

Po šio susitikimo A.Kubilius sakė sulaukęs patvirtinimo, kad Baltarusija tikrai rengiasi statyti atominę jėgainę, bet teigė, kad plačiau šiuo klausimu kalbėta nebuvo.

„Baltarusija teigia, kad turi elektros energijos perteklių ir, esant susitarimui, galėtų dalį elektros energijos tiekti Lietuvos vartotojams. Mes tuos pasiūlymus žinome, juos verta svarstyti“, – BNS tuomet citavo A.Kubilių.

„Vyriausybėje svarstydami strategines kryptis, kaip veiks elektros rinka po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, matome aiškią perspektyvą, kad Lietuvos elektros energijos rinkoje atsirastų erdvės laisvai prekybai, ir tie, kas mano, kad gali pelningai parduoti, galės tai daryti“, – pridūrė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Baltarusijos premjeras Sergejumus Sidorskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Baltarusijos premjeras Sergejumus Sidorskis

Vyriausybės išplatintame pranešime šia tema buvo rašoma, jog premjeras A.Kubilius pristatė kaimynams Lietuvos planus energetikos srityje – ne tik statyti naują atominę jėgainę, bet ir kurti bendrą Baltijos šalių elektros energijos rinką, sujungiant ją su tokia pačia Skandinavijos šalių rinka. Tuo metu S.Sidorskis pažymėjo, kad Baltarusijos planai statyti naują atominę jėgainę netoli Lietuvos sienos bus visiškai skaidrūs ir derinami su kaimynais.

Sutarė keistis informacija apie projektų eigą

2009 rugsėjo 16 dieną S.Sidorskis lankėsi Lietuvoje ir susitiko su A.Kubiliumi darbo pietų.

„Baltarusijos premjeras pasiūlė Lietuvai dalyvauti naujos atominės elektrinės Baltarusijoje projekte. Premjero A.Kubiliaus teigimu, Lietuva atidžiai išnagrinės šį pasiūlymą, tačiau jis niekaip nepakeis naujos Visagino atominės elektrinės statybos planų. Premjerai sutarė, kad abi šalys nuolatos keisis informacija apie atominių projektų eigą“, – apie šį klausimą rašyta Vyriausybės išplatintame pranešime.

Išsakė nuogąstavimus dėl AE vietos

2010 metų balandžio mėnesį S.Sidorskis ir vėl lankėsi Lietuvoje. Prieš šį susitikimą premjeras BNS sakė žadantis kelti planuojamos Baltarusijos atominės elektrinės netoli Lietuvos sienos klausimą.

Po balandžio 30 įvykusio susitikimo A.Kubilius teigė premjerui išsakęs tam tikrus nuogąstavimus.

Vyriausybės nuotr. /A.Kubilius ir S.Sidorskis
Vyriausybės nuotr. /A.Kubilius ir S.Sidorskis

„Mes išsakėme savo tam tikrus nuogąstavimus ir pastabas dėl pasirinktos vietos. Bet manau, kad šias problemas galime spręsti plėtodami bendradarbiavimą, o ne tik ginčydamiesi labai karštai ir emocingai, kaip kartais susidaro vaizdas“, – žurnalistams po susitikimo su Baltarusijos premjeru sakė A.Kubilius.

Tuo metu S.Sidorskis sakė garantuojantis, jog žadama statyti naujoji Baltarusijos AE bus saugi.

„Neabejotinai. Juk mūsų šalis nuo Černobylio nukentėjo labiausiai. Daugiau kaip 60 proc. mūsų teritorijos nukentėjo nuo Černobylio tragedijos 1986 metais. (...) Todėl padarysime viską, kad jėgainė būtų ekologiškai saugi ir atitiktų visus saugumo reikalavimus. Bus statomas toks blokas, kuris maksimaliai apsaugotas ir atitiks geriausius pasaulio standartus“, – BNS citavo S.Sidorskį.

Jis sakė įdėmiai išklausęs Lietuvos pusės pateiktas rekomendacijas dėl Baltarusijos AE statybos.

Žadėjo bendradarbiauti rūpinantis aplinkosauga

Anot naujienų agentūros ELTA pranešimo, tą kartą A.Kubiliaus žurnalistai klausė, ar gavo iš S.Sidorskio pažadą, kad AE bus statoma kitoje vietoje, o ne, kaip dabar numatyta, Astrave, A.Kubilius sakė, jog pasiekta sutarimo, kad „bendradarbiaus atominės energetikos reikaluose rūpindamiesi aplinkosauga, tinkamai sutvarkytais reguliatoriais“.

Anot agentūros ELTA, premjeras po susitikimo taip pat sakė, kad Lietuva turi patirties, naudingos Baltarusijai.

Mes manome, kad galime šį bendradarbiavimą tęsti, ieškoti pačių tinkamiausių sprendimų.

„Visų pirma, įkuriant ir turint tokį reguliatorių, kuris atitiktų visus pasaulinius ir europinius standartus. Pagal daugelį tarptautinių organizacijų nuostatų, pagal TATENOS nuostatas, sukurti tokį reguliatorių yra vos ne tokio pat sudėtingumo darbas, kaip pastatyti atominę elektrinę. Mes manome, kad galime šį bendradarbiavimą tęsti, ieškoti pačių tinkamiausių sprendimų“, – po susitikimo žurnalistams sakė A.Kubilius.

Vyriausybės pranešime apie šį susitikimą taip pat rašyta, kad abu premjerai sutarė, jog ir ateityje atvirai ir skaidriai bendradarbiaus ir dalinsis visa informacija AE statybų tema.

2010 metų birželio 28 dieną A.Kubilius buvo susitikęs su Baltarusijos prezidentu A.Lukašenka Minske.

Informacijos, kad pokalbio metu buvo kalbamasi ir apie Baltarusijos branduolinius planus, to meto pranešimuose rasti nepavyko.

Tų pačių 2010 metų spalį lankydamasis Lietuvoje Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka bendroje spaudos konferencijoje su prezidente Dalia Grybauskaite sakė, kad Lietuva ir Baltarusija galėtų pastatyti bendrą atominę elektrinę.

Spalio 21 dieną A.Kubilius viešai pareiškė, kad Lietuva tokio pasiūlymo nesvarstys.

„Mes ne vieną kartą esame sakę ir Baltarusijos pusei, kad nesame pasiruošę svarstyti tokių pasiūlymų“, – Žinių radijui sakė jis.

Trečiadienį su A.Kubiliumi 15min susisiekti nepavyko.

Tačiau anksčiau atsakydamas į labai panašią politinių oponentų socialdemokratų kritiką dėl neveiklumo Astravo AE klausimu, A.Kubilius savo paskyroje „Facebook“ yra pareiškęs, kad socialdemokratai meluoja.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Andrius Kubilius
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Andrius Kubilius

Kalbėdamas apie 2009–2010 metų savo, kaip tuomečio premjero, susitikimus su Baltarusijos premjeru, A.Kubilius pabrėžė, kad 2010 metais jo Vyriausybė prieš Astravą veikė keliais frontais: „Iš vienos pusės, kalbėdamas su to meto Baltarusijos premjeru bandžiau mandagiai juos atkalbėti nuo dar rimtai nepradėtų realizuoti planų Astrave, aiškindamas tarp jų ir tai, kad jie neturi jokios patirties branduolinės saugos reikaluose, ir net siūlydamas jiems užmiršti Astravo AE bei pagalvoti apie Visagino galimybes, iš kitos pusės, jau 2010 metų pradžioje pateikėme oficialų valstybės protestą dėl pasirinktos Astravo aikštelės.“

Tai, anot A.Kubiliaus, geriausiai liudija citata iš 2010 metų gegužės „Veido“ publikacijos: „Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys aiškina, kad Lietuva ir nesėdi rankų sudėjusi: neseniai Baltarusijai buvo nusiųstas oficialus mūsų šalies prieštaravimas dėl planų statyti Astravo atominę elektrinę. Motyvuojama tuo, kad Baltarusija labai atmestinai, be rimtų mokslinių argumentų, parengė PAV ataskaitą ir net nėra rimtai svarsčiusi kitų alternatyvų, nei visai šalia Lietuvos suplanuota statybos vieta. „Be to, savo pastabas dėl naujų atominių elektrinių statybos planų tiek Baltarusijoje, tiek Kaliningrado srityje mes nuolat pateikiame Europos Komisijos Energetikos ir transporto generaliniam direktoratui“, – dėsto pašnekovas. Tačiau pripažįsta, kad ES neturi rimtų svertų rusams ir baltarusiams paveikti.“

A.Kubilius „Facebook“ taip pat pabrėžė, kad esminė pozicija buvo paprasta – geriausias būdas apsisaugoti nuo Astravo AE yra plėtoti ir statyti savo Visagino AE.

Jis pasiūlė buvusiam socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui pačiam prisiminti, ką, stabdydama Astravo AE, per 2013–2016 metus savarankiškai padarė jo Vyriausybė.

A.Butkevičius yra pareiškęs, kad susitikime su A.Lukašenka A.Kubilius aptarė galimybę Lietuvai importuoti elektros energiją iš Baltarusijos. Šį melą, anot A.Kubiliaus, lengva paneigti.

„Iš tikrųjų, 2010 metais, kai visam Vakarų pasauliui dar kartą atrodė, kad Lukašenka nuoširdžiai atsisuka į Vakarus, turėjau galimybę Minske susitikti su Lukašenka. Pokalbis man įsiminė tuo, kad Lukašenka man pusę valandos aiškino, kad tikra demokratija ir tikros žmogaus teisės egzistuoja tik Baltarusijoje, ir Vakarai, vietoje nesibaigiančių priekaištų šiais klausimais, galėtų atvažiuoti ir pasimokyti iš Baltarusijos.

Po to man pasisekė, kad kalba pasisuko link Rusijos, ir Lukašenka man taip pat nuoširdžiai išaiškino, koks blogis yra Putinas Kremliuje ir kad Vakarai turėtų džiaugtis, jog tarp Vakarų ir Rusijos yra dar toks Baltarusijos buferis.

Kokius klausimus po tokių ryškių epizodų aptarėme, sunku ir beprisiminti, bet 2010 metais, po to, kai 2009 metų pabaigoje visiškai uždarėme Ignalinos AE, mums rūpėjo, kaip nelikti visiškai priklausomais nuo elektros importo iš Rusijos (tuo metu Lietuva neturėjo jungčių nei su Švedija, nei su Lenkija), todėl ieškojome galimybių importuoti Ukrainoje pagamintą elektrą per Baltarusiją į Lietuvą. Tokios techninės galimybės egzistavo, apie tai ir kalbėjomės su Lukašenka, tačiau Kremlius šiuo klausimu buvo įtakingesnis nei Lukašenka.

Kad tokie planai tuo metu buvo intensyviai aptarinėjami, geriausiai gali paliudyti 2010 metų spalio 14 dienos publikacija, kur pateikiama iškalbinga V.Janukovyčiaus, atvykstančio su vizitu į Lietuvą, citata: „Ukrainos, Lietuvos ir Baltarusijos partneriai įgyvendina ukrainietiškos elektros energijos importo į Lietuvą projektą“, – sakė ketvirtadienį į Lietuvą atvykstantis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.“

Kaip pamename, 2010 metų pabaigoje, po vadinamųjų „Prezidento rinkimų“ Baltarusijoje, Lukašenka grįžo prie savo standartinių veiklos metodų: taikios demonstracijos buvo išvaikytos, opozicijos lyderiai susodinti į kalėjimus, mūsų „draugiški“ pokalbiai su Baltarusijos valdžios atstovais pasibaigė. Nebeliko jokių, net teorinių, galimybių draugiškai įtikinti Baltarusijos valdžią atsisakyti Astravo AE projekto, todėl beliko pasikliauti tik savo veiksmais: mūsų Vyriausybė nuosekliai skundė Astravo AE projektą tarptautinėms organizacijoms; techniškai atsijungėme ir „užžiedinome“ savo elektros tinklus nuo Kaliningrado tinklų, tuo pačiu Kaliningrado AE statytojams aiškiai pasakydami, kad jie neturės jokių galimybių nei naudotis mūsų tinklais, nei pardavinėti Lietuvoje savo pagamintą elektrą (tik dėl to vėliau Kaliningrado AE projektas ir buvo sustabdytas); plėtojome ir skubinome Visagino AE projektą, kaip vienintelį būdą sustabdyti „Rosatom“ plėtojamą Astravo AE, ieškojome Visagino AE projektui politinės paramos tarp regiono partnerių ir tarp Lietuvos politinių partijų. Deja, laiku nepajutome, kad „Rosatom“ taip pat intensyviai ieško partnerių Astravo ir Kaliningrado AE statyboms ne tik tarp Lietuvos statybininkų, bet ir tarp to meto Lietuvos politinės opozicijos“, – rašė A.Kubilius.

„Sputnik“ nuotr./Aliaksandaras Lukašenka
„Sputnik“ nuotr./Aliaksandaras Lukašenka

Piktinosi ir skundė

2010 gegužės 7 dieną Aplinkos ministerija pranešė suformulavusi galutinę poziciją į Astravo AE: pasirinkta jos vieta mūsų šaliai nepriimtina.

„Yra formuluojamos trys pagrindinės išvados. Pateikta informacija dėl Baltarusijos atominės elektrinės yra nepakankama dėl netinkamų alternatyvų nagrinėjimo. Tai pat nepritariame būtent pasirinktai aikštelei Astravo rajone. Trečia, prašome pakartotino viešojo svarstymo ir konsultacijų“, – tuomet sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.

2011 metų kovo 22 dieną Aplinkos ministerija Baltarusijai išsiuntė raštą, kuriame Baltarusijos parengtą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą dėl AE pavadino netinkama ir vertintina kritiškai.

2011 metų spalį Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad galutinai įtvirtinusi planuojamos atominės elektrinės vietą ir pasirašinėdama sutartis dėl projekto įgyvendinimo Baltarusija nesilaiko tarptautinių reikalavimų prioritetinę tokio objekto statybos vietą nustatyti tik pabaigus poveikio aplinkai vertinimo procesą ir atsakius į visus poveikį galimai patirsiančių šalių klausimus.

Lietuva kreipėsi į Espo konvencijos įgyvendinimo sekretoriatą, kad Baltarusijai būtų išaiškintas Espo konvencijos taikymas, o atominės elektrinės projekto įgyvendinimas būtų sustabdytas, kol bus atliktos visos privalomos procedūros.

Jūs klausiate – tikriname mes
Įveskite politiko ar kito visuomenės veikėjo teiginį, kurį reikia patikrinti. Jei tik įmanoma, nurodykite, kur ir kada tai buvo pasakyta.
* privalomi laukai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai
Reklama
Namuose drėgna, kaupiasi kondensatas ant langų. Kaip apsaugoti savo namus nuo pelėsio?
Reklama
Advento kalendoriai – nuo paprastos tradicijos iki prabangos segmento