„Šeštadienį aš netikėtai sužinojau vienos šeimos baisią istoriją, kur penki žmonės buvo nužudyti kaime. Jie buvo paprasti žemės darbininkai. Sakau: tai turbūt stribai nužudė. Sako: ne, miškiniai. Jie surinkę dokumentus apie tai. (...) Pasirodo, kad po karo apie 20 tūkst. žmonių buvo iššaudyta be teismo ir ne visuomet buvo aišku, kas tą padarė, buvo verčiama kaltė vieni kitiems. Mes turėsime apie 20 tūkst. šeimų, kurioms šiandien draskysime žaizdą“, – Seimo posėdžių salėje kalbėjo D.Kepenis. Jį cituoja naujienų agentūra BNS.
15min patikrino Seimo nario kaip istorinę tiesą pateiktą tvirtinimą, jog 20 tūkstančių žmonių buvo sušaudyti be teismo.
Šio istorinio laikotarpio žinovė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė stebėjosi tokiais Seimo nario teiginiais ir darė išvadą, kad jis juos galėjo sužinoti iš sovietinės istorijos interpretacijos.
„Negalima kalbėti apie tikslius skaičius. Jie nėra nustatyti. Tiriama viskas, kas vyko pokario metais Lietuvoje. Jei kalbame apie civilių žmonių žudynes, kurias vykdė ir stribai, ir buvo iš partizanų pusės tam tikras skaičius aukų, tai galime kalbėti tik apie dviejų rajonų statistiką, kur mes žinome kiekvieną atvejį, kiek įmanoma šiais laikais“, – pasakojo ji.
„Skaičius gali būti tik teorinis, nes buvo karo lauko teismo sprendimai, buvo partizanų nuosprendžių vykdymai. Kiek jis buvo pagrįstas konkrečiu žinojimu, mums sunku spręsti. Buvo padaryta ir klaidų“, – pripažino T.B.Burauskaitė.
Kaip atskirų tyrimų pavyzdį ji pateikė istoriko Rimanto Zagrecko straipsnį „Lietuvos partizanų baudžiamosios operacijos Alytaus apskrityje 1944-1952 m.“.
Šio straipsnio išvadose skelbiama, kad per minėtą laikotarpį partizanai įvykdė 12 didesnių kolaboravimu kaltinamų asmenų sunaikinimo akcijų, kurių metu viso sušaudyti 303 žmonės. Tiesa, didelė dalis šių sušaudytų asmenų buvo kaltinami konkrečiais kolaboravimo aktais, o didžioji dalis bylų vėliau buvo sunaikintos čekistų.
Jos teigimu, sovietinė pusė dažnai falsifikavo faktus. Dažnai partizanų atakomis buvo vadinami majoro Aleksejaus Sokolovo įvykdyti išpuoliai, kai komunistai buvo persirengę partizanų uniformomis. „Kiekvienas atvejis turi būti pagrįstas dokumentais“, – pažymėjo ji.
Man tie žmonės, kurie nukentėjo pokario metais, tokį skaičių paminėjo. Aš dabar negaliu teigti...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė svarstė, kad D.Kepenis tokį skaičių galėjo rasti knygose, kurios buvo išleistos sovietmečiu ir kuriose buvo pasakojama, kaip „buržuaziniai nacionalistai žudė taikius gyventojus“.
„Jei norime žinoti tikrą tiesą, tai negalime remtis sovietiniais, apdorotais šaltiniais“, – teigė ji. „Vadinamieji civiliai gyventojai dažnai būdavo apginkluoti sovietų valdžios ir juos laikyti civiliais gyventojais pagal apibrėžimą nėra teisinga“, – sakė centro direktorė.
Tikina skaičių išgirdęs iš aukų sūnaus žmonos
Pats Seimo narys D.Kepenis teigė, kad tokį konkretų skaičių Seimo salėje paskelbė, nes jį išgirdo iš vienos pokario įvykių paliestos šeimos.
„Man tie žmonės, kurie nukentėjo pokario metais, tokį skaičių paminėjo. Aš dabar negaliu teigti... Gal kitoj vietoj kitokį pamačiau, bet šitą aš girdėjau iš pirmų lūpų ir tokį pakartojau“, – aiškino „valstiečių“ atstovas.
„Aš jums galiu pasakyti, šitą skaičių man pasakė nužudytųjų žmonių sūnaus žmona Janina Lebrikienė – po karo, va tokiu būdu, kaip ta šeima, buvo (nužudyta) apie 20 tūkstančių“, – dėstė D.Kepenis.
„Jinai yra rimta moteris ir aš tikiu, kad ji tą informaciją patikrino“, – pridūrė jis.
Pasiteiravus, kodėl remiasi ne istorikų, o pavienių asmenų duomenimis, Seimo narys aiškino: „Gavau tokį skaičių ir jį pagarsinau.“
Aš manau, kad mes turbūt rastume mokslinių faktų, jei jų ieškotume, bet dabar mes turime tik savo teiginius ir juos teigiame, – svarstė Seimo narys.
„Aš manau, kad mes turbūt rastume mokslinių faktų, jei jų ieškotume, bet dabar mes turime tik savo teiginius ir juos teigiame“, – svarstė Seimo narys.
Reaguodamas į pastabą, kad moksliniai faktai egzistuoja ir teiginius galima tikrinti, D.Kepenis pabrėžė, kad daug žmonių tiesiog žuvo be teismo.
„Kitą kartą, kai sakysiu, tai sakysiu, kad artimųjų giminės, kurie ieškojo atsakymų į klausimus, rado, kad po karo be teismo žuvo 20 tūkstančių... Tai ir pakartojau tą skaičių“, – sakė jis.
„Aš pranešiu jums, jei ji man pasakys“, – pokalbį, žadėdamas sužinoti, iš kur J.Lebrikienė paėmė konkretų Seimo nario išgirstą ir paviešintą skaičių, užbaigė D.Kepenis.
15min vertinimu, Seimo narys Dainius Kepenis sakė netiesą, pareikšdamas, kad 20 tūkstančių žmonių pokario metais buvo nužudyti be teismo. Konkretaus tokių aukų skaičiaus vis dar negali pateikti su daugybe pavienių istorijų susiduriantys ekspertai. Pats politikas pripažino, kad minėtą skaičių jis išgirdo kalbėdamasis su nukentėjusios šeimos artimaisiais, tačiau jokių šaltinių, pagrindžiančių teiginio moksliškumą negalėjo pateikti.
Patikrinta 15min
