Gegužės 13 dieną Seime Vyriausybės valandoje D.Kepenis išsakė kritiką Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijoms, kad šios taip ilgai laikė bei tebelaiko „uždarytus“ vaikus namuose ir taip augina „peniukšlius“.
„Jūs dabar juos kaip peniukšlius uždarėte į namus ir auginate priesvorį, taip išeina, skandinavai puikiausiai juda, sportuoja, mokosi, mes gi... <...> jau po 10 kilogramų priaugo vaikai per metus. Kas bus toliau?“ – klausė politikas.
15min pasiteiravus D.Kepenio, kokia statistika politikas remiasi kalbėdamas apie vaikų svorio pokyčius, jis teigė, kad šią informaciją išgirdo bendraudamas su šeimomis.
O tikslia statistika ragino pasidomėti žurnalistus.
„Jūs ir pasidomėkite, ar kas nors fiksuoja tą statistiką. Aš jums kalbu, ką aš su žmonėmis kalbėjau, su viena šeima, antra, trečia.
Man sako, kad nieks vaikų nepajudina, mes nežinome, kokius pratimus duoti. <...> Ką veikia tie sveikatos ugdytojai mokyklose? Ir man vienas, kitas sako, štai priaugo 5, štai 10 priaugo, aš tą žinau“, – 15min komentavo D.Kepenis.
15min nutarė šiuos D.Kepenio teiginius patikrinti. Ar išties per karantiną vaikai priaugo po 10 kilogramų?
Svoriui karantinas įtakos turėjo
Kaip rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“, karantinas turėjo įtakos vaikų antsvoriui ir nutukimui.
Prieš pandemiją, 2018–2019 mokslo metais, Higienos instituto duomenimis, nutukusių 7–17 metų vaikų buvo 6,47 proc.
Tačiau pirmojo karantino metu – 2020 metų pavasarį – tokių padaugėjo iki 6,8 proc., o tų pačių metų rudenį – iki 8,8 proc., rodo VU mokslininkų atlikta analizė.
„Pakilimas buvo dviem procentais, kai tokie maži procentai, tai yra labai daug“, – 15min tyrimo rezultatus komentavo vienas iš projekto vykdytojų, VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto profesorius, vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
Pasak jo, nutukusių vaikų skaičiai ir toliau auga, o per karantiną padaugėjo ir turinčių antsvorį.
Iš tyrime dalyvavusiųjų, jį turėjo 16,5 proc. vaikų.
Bendrai nutukusių vaikų ar antsvorį turėjo kas ketvirtas tyrime dalyvavęs vaikas.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 11–14 metų amžiaus jaunuolių net 28 proc. turi antsvorį, kai 2018-aisiais tokių buvo 15,8 proc.
„Dalis tų antsvorininkų grįš galbūt į normą, bet dalis prisijungs prie nutukusių, jų bus dar daugiau. Problema yra užkasta bomba ateičiai“, – teigė V.Urbonas.
Problema yra užkasta bomba ateičiai.
Visą tyrimą galite rasti – čia.
Kilogramais ragina neskaičiuoti
V.Urbonas dabartinę situaciją iliustravo pavyzdžiu iš kasdienio darbo.
„Mama atvedė 10–12 metų vaiką dėl to, kad padidėjo jo pilvas, mama išsigando, gal ten koks auglys auga pilve, o ten, žiūri, kad jokio auglio nėra, tik riebalų sluoksnis ganėtinai didelis ant to pilvo.
Klausi, kiek priaugo, sako 7–8 kilogramus per porą mėnesių. Kai vaikas sveria 25, tai 8 kilogramai procentaliai yra labai daug, kaip suaugusiam priaugti kokius 20 kilogramų“, – pasakojo gydytojas.
Vis dėlto kalbėdamas apie bendrą tendenciją profesorius ragino nesisvaidyti konkrečiais skaičiais, kas ir kiek priaugo kilogramų, bet vadovautis antsvorio ir nutukimo kategorijomis, nes vaikas vaikui nelygus, vienam keli kilogramai gali būti labai daug, kitam – nereikšti nieko.
„Jeigu vaikas yra metų amžiaus, 5 kilogramai reiškia, kad vaikas priaugo 50 proc. svorio, o aštuoniolikmečiui, kurio ūgis yra du metrai ir jis sveria 110–120 kilogramų, 5 kilogramus priaugti – juokų darbas, net nepasijaučia. Absoliutūs skaičiai vaikams netinkami, todėl kad jie yra labai skirtingi.
Pavyzdžiui, suaugusiam kūno masės indeksas (KMI) 16 yra išsekimas, o 4–5 metų vaikui KMI 16 yra nutukimas“, – paaiškino V.Urbonas.
Klausi, kiek priaugo, sako 7–8 kilogramus per porą mėnesių. Kai vaikas sveria 25, tai 8 kilogramai procentaliai yra labai daug.
Jis pažymėjo, kad tyrimas atliktas su tiksline grupe, ne visais Lietuvos vaikais, todėl rezultatus reikėtų vertinti su galima paklaida.
Tačiau tai, kad nutukimas per karantiną dėl judėjimo stokos ir nesubalansuotos mitybos išaugo, pasak jo, galima teigti vienareikšmiškai.
Išimtinai tik su karantinu nesieja
Higienos institutas pažymėjo, kad Lietuvoje bendrai pastebima tendencija, jog nutukusių ar turinčių antsvorį vaikų daugėja, tačiau tai esą neturėtų būti siejama tik su karantinu.
„Mokinių nutukimo ir antsvorio didėjimas yra stebimas jau nuo 2016–2017 mokslo metų, kai sukūrus Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą, buvo pradėti kaupti ir analizuoti duomenys apie mokinių sveikatą visos šalies mastu.
Tačiau tai jokiu būdu nerodo, jog tai priklausė tik nuo karantino. Tam įrodyti reikia visai kitokių tyrimų“, – 15min atsakymą pateikė Higienos institutas.
Instituto specialistai atskiro tyrimo, kuris parodytų, ar ir kokios įtakos karantinas turėjo vaikų svoriui, neatliko.
Tačiau pateikė mokinių KMI vertinimą su naujausiais 2020–2021 mokslo metų duomenimis, kurie dar gali kisti.
Higienos institutas vertina visų Lietuvos vaikų sveikatos duomenis, todėl jie šie tiek skiriasi nuo anksčiau aptarto VU mokslininkų atlikto tyrimo rezultatų.
15min vertinimu, D.Kepenio teiginys, kad vaikai per metus karantine priaugo po 10 kilogramų, iš dalies atitinka realybę, įrodomą oficialiais šaltiniais.
Kaip parodė VU mokslininkų atliktas tyrimas, per karantiną nutukusių arba antsvorį turinčių vaikų dalis išaugo, tačiau jo metu nebuvo nustatyta, kiek vidutiniškai vaikai priaugo kilogramų.
Tokių pavienių atvejų, kokius įvardijo D.Kepenis, – esą vaikai priaugo po 10 kg svorio, galėjo būti, tačiau nėra pagrindo absoliutinti ir teigti, jog toks vaikų svorio augimas galėjo būti visos Lietuvos vidurkis. Tai pagrindžiančių tyrimų atlikta nebuvo.
Be to, kaip teigė gydytojas vaikų gastroenterologas V.Urbonas, naudoti tikslius skaičius, kiek svorio priaugo vienas ar kitas vaikas, nėra tikslinga dėl vaikų skirtingumo.
Pasak jo, dėmesys turėtų būti kreipiamas į nutukimo ir antsvorio apibrėžimus.
