Lietuvos atstovavimas EVT susitikimuose vis dar kelia aistras.
Diskusijose perėjus prie laiškų ir įrašų socialiniuose tinkluose, kartu griebtasi tarptautinių dokumentų analizės.
Palygino su pražanga futbole
Į jau keletą mėnesių trunkančią diskusiją šiuo klausimu įsiliejo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Seime partijos šešėlinis užsienio reikalų ministras G.Surplys.
Reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos laišką premjerei Ingridai Šimonytei, kuriame valstybės vadovas argumentavo, kad būtent jis turi dalyvauti Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimuose, nes taip numato Konstitucija, parlamentaras savo nuomonę išdėstė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Man tokio atsakymo užtenka, nes:
1. Iš tiesų Konstitucijoje parašyta, kad Prezidentas atstovauja valstybei. Taškas.
2. 2009 m. įsigaliojusi Lisabonos sutartis nebenumato galimybės prezidentui ir premjerui kaitaliotis vietomis. Vienai ES narei atstovauja vienas vadovas.“
G.Surplys dar pridėjo: „Viešai stumti Prezidentą iš lėktuvo, skrendančio į Briuselį, – tai raginti jį pažeisti įstatymus.
O aiškinti, esą visai Lietuvai dabar svarbiausia, kas dalyvaus EVT, ir visi jau pavargo nuo to, kad Prezidentas atsisako užleisti vietą premjerei, tas pats kas pačiam pradėti muštynes ir kaltinti visus, kad gavai į kailį. Arba suvaidinti pražangą futbole.“
Remiasi Konstitucinio Teismo išaiškinimu
Prezidentas praėjusią savaitę raštu atsakė Vyriausybės vadovei į jos laišką dėl atstovavimo Lietuvai EVT.
„Lietuvos Respublikos Konstitucija apibrėžia aukščiausių valstybės institucijų įgaliojimus, – teigiama G.Nausėdos laiške. – Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Joje įtvirtintas valstybės valdžių atskyrimo, jų tarpusavio priklausomumo ir pusiausvyros principas.
Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valstybinės valdžios institucijos įgaliojimai. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, tiesioginis įgaliojimų nustatymas Konstitucijoje reiškia, kad viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (1998 m. balandžio 21 d. nutarimas).
Konstitucijos 77 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei. Konstitucinis Teismas, vertindamas Respublikos Prezidento konstitucinį statusą, be kita ko, pabrėžė, kad Respublikos Prezidentas, kaip Tautos tiesiogiai renkamas valstybės vadovas, simbolizuoja Lietuvos valstybę, jos visuomenės vertybes ir personifikuoja Lietuvos Respubliką tarptautiniuose santykiuose.“
Būtų ir praktinis nepatogumas
Tarpvyriausybinės konferencijos parengtas kaip Europos reformų sutartis ir 2007 metais Lisabonoje valstybių atstovų parašais patvirtintas, dėl to taip vadinamas, dokumentas, be kita ko, šiek tiek pakeitė kai kurių ES institucijų veikimo ir kai kurių pareigūnų skyrimo principą.
Pagal sutartį, kuri įsigaliojo 2009 metų gruodžio 1 dieną, vietoj „Tarybos, į kurią sušaukiami valstybių ar vyriausybių vadovai“, atsirado EVT.
Dokumente, kuris pakeitė ES sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, nurodyta, kad „valstybėms narėms EVT atstovauja jų valstybių ar vyriausybių vadovai“.
Kitame straipsnyje apibrėžta, kad EVT „sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir jos pirmininkas bei Komisijos pirmininkas“.
Kitaip tariant, sutartyje nenurodyta, kuris tiksliai asmuo privalo dalyvauti EVT susitikimuose.
Portalo 15min paklaustas, kuo remiasi, darydamas tokias išvadas, G.Surplys pateikė nuorodą į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Jean Monnet profesoriaus Ramūno Vilpišausko komentarą ir pacitavo frazę, kad „2009 m. įsigaliojo Lisabonos sutartis, apribojusi ES valstybių vadovų dalyvavimą EVT iki vieno asmens“.
Seimo narys sakė: „Niekur neparašyta, ar prezidentas, ar premjeras. Tačiau esmė – kad nesikaitalioja. Tiesiog vienas atstovas. Reti pasikeitimai (kaip išimtys) įvyksta tik visiškai išimtiniais atvejais.
O pasikeitimas yra tas, kad iki Lisabonos sutarties buvo numatytas pakaitinis asmuo. Lisabonos sutartyje tos nuostatos tiesiog neliko.“
Anot parlamentaro, yra ir praktinis (šalia teisinio) aspektas: „Lietuva, mano žiniomis, būtų vienintelė ES narė, iš kurios kartais dalyvautų prezidentas, kartais – premjerė.
Kitos ES šalys tiesiog į tai žiūrėtų keistai. Ką reikštų, pavyzdžiui, Emmanueliui Macronui susitarti su prezidentu dėl ko nors, jeigu jau po mėnesio atvyktų premjerė ir pareikštų: „Atleiskite, aš nežinau, apie ką judu ten susitarėte.
Taigi, mano supratimu, premjerės aplinka klaidina premjerę, kad įmanomas toks pakaitinis atstovavimas“.
Gali lydėti, bet ne pakeisti ministras
Kaip portalui 15min patvirtino EVT atstovas Symeon Piperidis, sutartyje numatyta, kad valstybėms susitikimuose atstovauja valstybių arba jų vyriausybių vadovai.
Priklausomai nuo darbotvarkės, juos kartais gali lydėti (bet nepakeisti) atitinkamos srities ministras. Jis taip pat pateikė nuorodą į atnaujintą Europos Sąjungos sutartį, šis klausimas apibrėžtas 15 straipsnyje.
„Turi apsispręsti pačios valstybės“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Jean Monnet profesoriaus R.Vilpišausko žodžiais, Lisabonos sutartyje atsirado tokia formuluotė, kad „pačios valstybės, priklausomai nuo savo konstitucinės tvarkos, nuspręstų“, kas joms atstovauja EVT.
„Manau, ji tokia plati sąmoningai ir yra, kad šalys pačios nuspręstų pagal tai, kokia politinė struktūra jose egzistuoja ir kas konstitucijose parašyta“, – portalui 15min sakė jis.
Jo nuomone, iš to išplaukia, kad pačios valstybės gali nuspręsti, ar visuomet EVT susitikimuose dalyvauti tam pačiam pareigūnui, ar spręsti pagal situaciją.
Politologas pripažino, kad retai ES lyderiai svarsto tik užsienio politikos, saugumo klausimus, dažnai diskutuojama ir apie ekonomiką, socialinę, net sveikatos politiką.
Tačiau prieš kiekvieną susitikimą spręsti, kam važiuoti, būtų sudėtinga ir neprasminga, mat kai kurios diskusijos būna tęstinės, prie jų grįžtama vėlesniuose susitikimuose, sakė R.Vilpišauskas.
Be to, darbotvarkė gali pasikeisti ir paskutinę dieną, kaip nutiko po „Ryanair“ lėktuvo užgrobimo Baltarusijoje.
Susitikime – daugiausia premjerai
Lisabonos sutartyje įrašytą formuluotę galima interpretuoti dar viena prasme.
Jei su vyriausybių vadovais aišku (net jei vyriausybės įvairiose šalyse skiriasi narių skaičiumi, ministrų atsakomybės sritimis, jų vadovai visur yra premjerai), su valstybių vadovais situacija keblesnė.
Baltijos valstybių vadovai yra prezidentai: Lietuvos – renkamas visuotiniuose rinkimuose, Estijos ir Latvijos – parlamentuose.
Nepaisant to, kad pastarosios yra parlamentinės respublikos, prezidentai vis tiek turi nemažai galių, yra matomi.
Estijos valstybės vadovas yra prezidentas, šaliai atstovaujantis tarptautiniuose santykiuose, Latvijos prezidento pareigos – analogiškos.
Lenkijos prezidentas, kaip nurodyta konstitucijoje, yra „aukščiausias Respublikos atstovas“.
Portugalija yra pusiau prezidentinė respublika – kaip Lietuva, jos prezidentas turi nemažai galių ir įtakos.
Airijos konstitucijoje rašoma, kad prezidentas „turi viršenybę prieš visus asmenis valstybėje“.
O štai Vokietijos ir Italijos prezidentams, kuriuos taip pat renka parlamentai, tenka daugiau simbolinis vaidmuo.
Italijos konstitucijoje teigiama, kad „Respublikos prezidentas yra valstybės vadovas ir simbolizuoja nacionalinę vienybę“.
Pagal Vokietijos konstituciją, federalinis prezidentas atstovauja federacijai tarptautiniuose santykiuose.
Kaip tik todėl bent kaip šių šalių lyderiai geriau atpažįstami premjerai, pavyzdžiui, jau beveik 16 metų Vokietijos kanclere esanti Angela Merkel ar buvęs ilgametis Italijos vyriausybės vadovas Silvio Berlusconi.
Švedijos valstybės vadovu oficialiai laikomas premjeras, mat prezidento ši šalis neturi, o karalius jau seniai neteko beveik visų savo galių, dabar yra vien informuojamas apie įvykius valstybėje ir turi dalyvauti ceremonijose.
Belgijos, Danijos, Liuksemburgo monarchai (šiuo metu – karalius Filipas, karalienė Margaretė II ir didysis hercogas Anri), priešingai, formaliai laikomi valstybės galva.
Nepaisant tokios skirtingos valstybių sąrangos ir skirtingų aukščiausius postus užimančių asmenybių, pastarajame ES viršūnių susitikime Briuselyje gegužės 24-25 dieną dalyvavo daugiausiai premjerai.
Prezidentai atstovavo tik Bulgarijai, Kiprui, Lietuvai, Prancūzijai, Rumunijai.
Čia išvardyti visi susitikimo dalyviai.
Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip Estijos premjerę Kają Kallas pasitinka EVT prezidentas Charlesas Michelis.
Italijai taip pat atstovavo ne formalus, bet realus lyderis – premjeras Mario Draghi.
Atstovavo ir skirtingos valstybės
Briuselio koridorius pažįstantys žmonės sako, kad iš susitikimo nei vienas, nei kitas pareigūnas nebūtų išvarytas.
Net būna atvejų, kai kažkuris pareigūnas visai nedalyvauja, o jo balsu tampa kolega iš kitos šalies. Tai ypač aktualu tapo per pandemiją.
Pavyzdžiui, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pernai spalį negalėjo dalyvauti EVT susitikime.
Nors po kontakto su COVID-19 sergančiu žmogumi jo testo rezultatas buvo neigiamas, mūsų kaimyninės šalies vyriausybės vadovas nusprendė karantinuotis.
Todėl buvo sutarta, kad Lenkijai susitikime atstovaus Čekijos premjeras Andrejus Babišas (ne prezidentas). Taip jau yra buvę anksčiau.
Po poros mėnesių tokios pat „paslaugos“ prireikė Estijai, mat karantine atsidūrė jos premjeras Jüri Ratas.
Estai paprašė latvių pagalbos. Talinui atstovavo Latvijos premjeras Krišjanis Karinšas, o ne prezidentas.
15min vertinimu, G.Surplio teiginys, kad „Lisabonos sutartis nebenumato galimybės prezidentui ir premjerui kaitaliotis vietomis“, nėra visiškai tikslus.
Dokumente teigiama, kad EVT valstybėms atstovauja „valstybių arba jų vyriausybių vadovai“, bet nepatikslinta, ar tai turi daryti visada tas pats žmogus. Sutartis nenumato kategoriško draudimo rotuotis – joje apskritai neaptariama tokia galimybė. Praktiškai rotacijos kitos šalys netaiko.
Teisingi parlamentaro teiginiai, jog „Konstitucijoje parašyta, kad prezidentas atstovauja valstybei“ ir kad „vienai ES narei atstovauja vienas vadovas“ (ta prasme, kad į susitikimą vyksta arba vienas, arba kitas pareigūnas, ne abu kartu).
Patikrinta 15min
