Praėjusią savaitę kartu su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu viešėdamas 15min studijoje G.Paluckas tikino, kad socialdemokratai atsikratė žalingo politinio įpročio postuose saugoti savus.
„Aš tik pažymėsiu, kad mes parėmėme labai aiškiai valstybinių įmonių vadovų kadencijų klausimą, nors ten irgi yra daug socialdemokratų per daugelį valdžios metų. Ir daugelis jų neteks darbo. Ir tai yra teisinga. Rotacija turi vykti ir turi būti galimybės naujiems, jauniems žmonėms. Taip kad čia tų žalingų įpročių mes labai sparčiai atsikratome. Tai negali būti priekaištas šiandien socialdemokratams“, – teigė G.Paluckas.
15min pasiteiravo, kuo remdamasis socialdemokratų pirmininkas teigia, kad jo partija rėmė valstybinių įmonių vadovų kadencijų įvedimą, jei balsavimo rezultatai Seime rodo ką kita.
Valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų kadencijas riboti šiemet sausį pasiūlė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pagal jos teiktas pataisas numatyta leisti vienoje vietoje dirbti ne ilgiau kaip dešimt metų iš eilės.
Šis projektas Seimui buvo pateiktas kovo 14 dieną – pačioje pavasario sesijos pradžioje. Už jį po pateikimo balsavo 3 socialdemokratų partijos frakcijos nariai – Petras Čimbaras, Raminta Popovienė ir Rimantė Šalaševičiūtė, prieš buvo Algimantas Salamakinas, dar trys – Andrius Palionis, Artūras Skardžius ir Antanas Vinkus – susilaikė.
Nė vienas socialdemokratas klausimą pristačiusiai prezidentės patarėjai neuždavė klausimų, neišsakė argumentų nei prieš, nei už pataisas.
Visi balsavimo rezultatai čia.
Svarstymo stadijoje už valstybės įmonių vadovų kadencijų įvedimą socialdemokratai taip pat nebalsavo vieningai. Už tai, kad pataisos būtų svarstomos toliau, balsavo 4 socialdemokratai – Juozas Bernatonis, Gediminas Kirkilas, Andrius Palionis ir Rimantas Sinkevičius, prieš buvo Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas, o Rasa Budbergytė ir Juozas Olekas susilaikė.
Tačiau didesnio socialdemokratų palaikymo įstatymas svarstymo stadijoje sulaukė ne šiaip sau. Tą dieną Seimas buvo pritaręs „tvarkiečio“ Algimanto Dumbravos pataisai, kad kadencijos būtų pradėtos skaičiuoti tik nuo 2017 m. liepos 1 dienos. Tai reikštų, kad dešimtmečius dirbę vadovai būtų galėję pareigose likti dar dviem penkerių metų kadencijoms – tai yra dar dešimčiai metų.
Tuomet socialdemokratas A.Salamakinas Seimo salėje kalbėjo nesuprantantis, kam išvis reikia įvesti kadencijas.
„Dabar mes sakome, atidirbai dvi kadencijas, čiuožk, nes tu kažkuo jau pasidarei blogas. Kuo? Kodėl įstatymo leidėjas dabar sako, kad po dviejų kadencijų šitas vadovas, kuris dirba gerai, tampa arba potencialiu vagim, arba potencialiu dunduku. Tai aš tikrai nesuprantu, kodėl mes šitą įstatymą turime priimti. Manau, kad reikia balsuoti prieš“, – kalbėjo jis.
Prieš kadencijų įvedimą pasisakė ir socialdemokratas J.Olekas.
„Iš tikrųjų reikia, kad vadovas, kaip ir kitas bet kuris specialistas, galėtų dirbti ir džiaugtis savo rezultatais ir mes galėtume džiaugtis, jeigu jis dirba gerai. Jeigu ne, yra kitos priemonės, kaip kolegos minėjo, dėl ko būtų galima žmogų atleisti. Bet dirbant gerai turėtų galioti ir socialinės garantijos, ir išmokos paliekant darbo vietą, ir panašūs dalykai“, – Seimo salėje kalbėjo jis.
Per paskutinį balsavimą – nė vieno socialdemokratų balso
Priėmimo stadijoje 2017 m. gegužės 4 dieną Seimas vėl apsisprendė valstybės įmonių vadovų kadencijas skaičiuoti nuo tada, kai jie pradėjo dirbti, o ne leisti jiems dirbti dar dešimt metų po įstatymo pataisų įsigaliojimo.
Socialdemokratas A.Palionis tuomet dar siūlė iki šiol buvusį darbą, nepaisant jo trukmės, laikyti pirma kadencija ir leisti vadovams likti pareigose dar vienai kadencijai po 2018 m. Konservatoriai ir „tvarkiečiai“ paprašė pertraukų ir įstatymo priėmimas buvo atidėtas kitai dienai.
Vėl prie klausimo Seimas grįžo gegužės 9 dieną.
A.Palionis tuomet dar kartą pristatė savo pataisą: „Išeina taip, kad maximum jis galės dirbti 14 metų. Jeigu virš dešimties, per metus savininko teises turinti ar valstybė, ar savivaldybė turi organizuoti konkursą ir jau tas vadovas negali eiti į konkursą, kovoti dėl vadovo pozicijos. Mano pasiūlymas yra toks, kad tie vadovai, kurie išdirbo dešimt ir daugiau metų, turėtų galimybę nors dalyvauti konkurse. Visa pasiūlymo esmė yra tokia“.
Už A.Palionio pasiūlymą balsavo 12 socialdemokratų. Vis dėlto Seimas tokiam siūlymui nepritarė.
Tuomet galutiniame balsavime dėl kadencijų įvedimo nė vienas socialdemokratas nebalsavo už tai, kad įstatymo pataisos būtų priimtos.
Prieš balsavo 8 socialdemokratai – Valentinas Bukauskas, Algirdas Butkevičius, Petras Čimbaras, Raminta Popovienė, Julius Sabatauskas, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas, Rimantė Šalaševičiūtė, susilaikė Juozas Bernatonis ir Gediminas Kirkilas, Juozas Olekas, Andrius Palionis, Artūras Skardžius ir Antanas Vinkus.
G.Paluckas: „Valstiečiai“ nesilaikė susitarimo
Aiškindamas, kuo remdamasis kalbėjo, kad socialdemokratai palaikė valstybės įmonių vadovų kadencijų įvedimą, jei balsavimo rezultatai rodo, kad už tai numatančias įstatymo pataisas priėmimo stadijoje nebalsavo nė vienas socialdemokratas, G.Paluckas kaltino „valstiečius“.
„Mūsų frakcijoje valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų kadencijų klausimas buvo svarstytas ir mes jį palaikėme. Bendrame koalicijos frakcijų posėdyje buvo nuspręsta, kad mes, socdemai, užregistruosim pasiūlymą, jog pasibaigus dviem kadencijoms, naujas konkursas turi būti organizuotas per vienerius metus, o senasis vadovas turi teisę dalyvauti konkurse ir mėginti savo laimę. Tačiau plenarinių posėdžių salėje partneriai pakeitė nuomonę ir užregistruotą pataisą atmetė. Dėl šios priežasties frakcija nebalsavo arba susilaikė dėl viso projekto. Šis keistas kazusas nekeičia mūsų nuostatos – mes palaikome valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų kadencijų ribojimą ir neketinam priimtų sprendimų peržiūrėti ar kitaip revizuoti“, – aiškino jis.
Tačiau 15min kalbinti „valstiečiai“ nieko apie tokį susitarimą dėl valstybės įmonių vadovų kadencijų neprisiminė. Atvirkščiai – jie tvirtino, kad socialdemokratai nuo pat įstatymo pataisų pateikimo aiškiai rodė joms nepritariantys.
Protokolų ten nerašo, bet neprisimint sutarimų nėra gražu, – tikina G.Paluckas.
Pasak Ekonomikos komiteto pirmininko, „valstiečio“ Virginijaus Sinkevičiaus, jokio rimto susitarimo dėl valstybės įmonių vadovų kadencijų būti net negalėjo, nes socialdemokratų pasiūlymas iš esmės būtų pakeitęs įstatymo esmę ir nubraukęs reformą.
„Socialdemokratų frakcija buvo prieš. Visą laiką nuo pradžių iki galo. Dar buvo žaidimai, bet jie balsavo visą laiką prieš. Ta A.Palionio pataisa būtų visą esmę pakeitusi, tai mes niekaip negalėjome sutikti jos paremti. Tas klausimas koalicijos posėdyje gal buvo iškeltas nebent prie „kitų klausimų“, kai kažkas kažką pasako, bet nelabai jau kas klauso. Tuose posėdžiuose chaosėlio kartais būna, kai sėdi 70 žmonių, bet aš tokio klausimo išvis nepamenu“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
„Valstietis“ Virginijus Poderys taip pat sako, kad šis klausimas buvo pristatytas prie kitų klausimų, kaip „karšta bulvė“, bet tikrai nebuvo sutarta visiems palaikyti A.Palionio pasiūlymo.
„Buvo ad hoc tas klausimas iškeltas. Buvo apsikeista replikomis, nuomonėmis, tačiau, kad klausimas būtų buvęs paruoštas ir diskutuotas, tai to tikrai nebuvo. Jis buvo išmestas į pokalbį gale posėdžio prie kitų darbotvarkės klausimų kaip karšta bulvė. Kai sėdi 70-80 žmonių, galima suprasti, ką tai reiškia. Klausimas nebuvo paruoštas ir anonsuotas, dėl jo nebuvo balsuojama ir nepamenu, kad būtų susitarta, būtų sukirsta rankomis“, – sakė V.Poderys.
Susitarimo nepamena ir Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. Anot jos, G.Paluckas, nedirbdamas Seime, klaidingai supranta, kaip jame dirbama ir kaip pasiekiami sutarimai.
„Tai yra juokinga, tai rodo nepatyrimą parlamentinėje veikloje ir, švelniai tariant, neįsigilinimą, kaip dirba Seimas. Plenarinių posėdžių salėje būna pasiūlymai iš visų pusių – ir iš kairės, ir iš dešinės. Tada jau nebežiūri į kažkokį stagmatišką susitarimą, kad taip, o ne kitaip, žiūri iš principo, kad būtų priimtas įstatymas. Aš tikrai neprisimenu tiksliai balsavimo dėl A.Palionio pasiūlymo ir nesureikšminčiau mažo pasiūlymo viso įstatymo kontekste. Tai buvo šiaudas, grūdelis, kuris nebūtų reikšmingas visame įstatymo pakete, kurį mes svarstėme ir priėmėme“, – kalbėjo R.Baškienė.
„Valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys taip pat sako, kad socialdemokratai, kaip ir konservatoriai, niekada nepalaikė valstybės įmonių vadovų kadencijų įvedimą.
„Aš tokio susitarimo neprisimenu. Daugiau buvo diskutuota dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų, kurios galiausiai ir nebuvo priimtos. Kad dėl valstybės įmonių vadovų kadencijų būtų susitarimas, aš tikrai to nepamenu. Visą laiką jautėsi, kad koalicijos partneriams tai jautrus klausimas ir jie buvo linkę padaryti taip, kad kadencijos nebūtų įvestos, nes neva kompetencija svarbiausia ir juos reikia išlaikyti. Sakyti, kad buvo susitarimas, aš tikrai nedrįsčiau. Koalicijos partneriai kartu su konservatoriais labai jautriai reagavo į šį klausimą“, – teigė P.Urbšys.
Pats G.Paluckas sako pats dalyvavęs tame posėdyje, kur buvo sutarta, kad A.Palionis teiks pasiūlymą ir koalicija jį palaikys.
„Protokolų ten nerašo, bet neprisimint sutarimų nėra gražu“, – sako jis.
15min vertinimu, nepaisant to, ar buvo koalicijos susitarimas dėl A.Palionio pasiūlymo palaikymo, G.Palucko teiginys, kad socialdemokratai labai aiškiai parėmė valstybės įmonių vadovų kadencijų įvedimą, nėra teisingas, nes partijos frakcijos nariai vangiai įstatymo pataisas palaikė tiek priėmimo, tiek svarstymo stadijose, o per priėmimą nė vienas socialdemokratas nebalsavo už kadencijų įvedimą.
Prezidentūros duomenimis, šių metų pradžioje beveik pusei valstybės įmonių (34 iš 79) vadovavo žmonės, dirbantys postuose daugiau nei 10 metų, o ilgiausiai – daugiau nei 20 metų, vadovauja 12 miškų urėdijų ir kelių priežiūros įmonių vadovai. Tiek pat metų dirba ir dviejų valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovai. Šiuo metu valstybė valdo 79 valstybės įmones.
Patikrinta 15min
