Artėjantys rinkimai verčia politikus griebtis išradingumo siekiant rinkėjų dėmesio, o 15min imasi tikrinti, kiek tiesos politikų reklamose ir rinkiminiuose pasisakymuose. Įtariate, kad politiko išsakyti faktai – melagingi? Pastebėjimus siųskite el.paštu patikrinta@15min.lt arba užpildykite formą po šia naujiena.
Pirmadienį rinkimų debatams skirtame „LRT forume“ kalbėdama apie valstybės pasirengimą COVID-19 ir gydymo įstaigų aprūpinimą apsaugos priemonėmis I.Šimonytė pareiškė, kad, jos įsitikinimu, valstybė tikrai turėtų centralizuotai rūpintis asmeninės apsaugos priemonių teikimu gydymo įstaigoms, tačiau to nedaro.
„Šis procesas yra paliktas pačių sveikatos įstaigų atsakomybei. Jeigu tu klausi ministerijos, ar jūs bent jau turite standartus, kada jūs pasakysite, kad įstaiga yra apsirūpinusi savo, aišku, lėšomis, viskas iš tų vidinių mistinių rezervų. Kada jau jūs pasakysite, kad įstaiga jau yra apsirūpinusi, tai mes net šito neturime.
Mes neturime standarto, neturime tų reikalavimų, kuriuos įstaiga turėtų atitikti, kad mes galėtume pasakyti, kad, taip, ji yra pasiruošusi“, – „LRT forume“ kalbėjo I.Šimonytė.
Turint omenyje, kad pusmetį kalbama apie pasirengimą COVID-19 ir operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras yra nustatęs daugybę tvarkų ir rekomendacijų, toks teiginys nuskambėjo abejotinai ir 15min nutarė patikrinti, ar tikrai nėra kriterijų, kiek sveikatos priežiūros įstaigos turi turėti asmeninės apsaugos priemonių, kad jos būtų laikomos pasirengusiomis kovai su COVID-19.
Pasitiki vadovų žodžiu, trūko chalatų ir kombinezonų
Paklausta, kuo remdamasi tvirtino, kad tokių kriterijų nėra, I.Šimonytė per partijos atstovę spaudai Vytautę Šmaižytę perdavė, kad jai taip tvirtinti leido 2020 m. birželio 29 d. vykusiame Seimo Audito komiteto posėdyje, kuriame buvo aptariamas pasirengimas antrajai koronaviruso bangai, išgirsta informacija.
Šiame posėdyje SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vadovė Raimonda Janonienė pastebėjo, kad gydymo įstaigose situacija yra geresnė nei buvo vasario mėnesį.
„SAM turėjo savotišką įrankį pasidariusi ir nebuvo gydymo įstaigoms kiekis perkamas visiškai aklai. Mes kiekvieną savaitę gauname iš sveikatos priežiūros įstaigų informaciją apie asmeninių apsaugos priemonių poreikį, ką jos manytų joms reikėtų turėti mėnesio laikotarpyje. Taip pat, kokį kiekį priemonių jos turi ir kokių galimai priemonių trūksta. (...) Šiai dienai matome, kad dvi pozicijos iš tikrųjų dar tokios, kur įstaigos jaučia tam tikrą trūkumą – tai chalatai ir vienkartiniai kombinezonai, tačiau visos kitos pozicijos praktiškai rodo nuliukus“, – teigė ji.
I.Šimonytė posėdyje teiravosi, ar pasitikima tik įstaigų vadovų žodžiais, ar stebima reali situacija, nes esą balandį irgi sakyta, kad visko yra, tačiau medikai skundėsi apsaugos priemonių trūkumu.
Taip, neturime kol kas tokio įrankio, kuris mums leistų matyti kiekvienos gydymo įstaigos realiu laiku sunaudojamų asmeninės apsaugos priemonių kiekį ar poreikį.
R.Janonienė teigė, kad darbdaviai yra atsakingi už darbuotojų saugą, o pagal teisės aktus pačios įstaigos turi turėti papildomų apsaugos priemonių.
„Taip, neturime kol kas tokio įrankio, kuris mums leistų matyti kiekvienos gydymo įstaigos realiu laiku sunaudojamų asmeninės apsaugos priemonių kiekį ar poreikį. Šiuo metu turėjome pasitikėti gydymo įstaigų vadovais, manydami, kad jų atsakomybė yra užtikrinti savo darbuotojų saugumą. (...) Tobulinsime, kad būtų galima griežčiau įvertinti. Tam, kad galėtume sugretinti, kiek kokių priemonių kiekviena įstaiga turėtų turėti, tam reikalinga išsamesnė analizė, mes tokios šiame etape nebuvome atlikę“, – teigė R.Janonienė.
Įstatymas dar nepriimtas, siūlys kaupti atsargas mėnesiui
Visgi nuo birželio pabaigos praėjo du mėnesiai. Galbūt per tą laiką kas nors pasikeitė?
SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis, atsakydamas į 15min klausimą, ar tiesa, kad kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinamas gydymo įstaigų pasirengimas COVID-19, nėra, o jei yra, kokie jie, atsakė, kad už darbuotojų saugą atsako darbdavys, o taip pat dėl to parengti įstatymų pakeitimai.
„Gydymo ir socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms yra pateiktos rekomendacijos dėl asmens apsaugos priemonių naudojimo pagal saugumo lygius. Planuodamos savo poreikius ir kaupdamos atsargas, įstaigos turėtų vadovautis šiomis rekomendacijomis, įtvirtintomis operacijų vadovo sprendimais Nr. V-754 ir V-917“, – nurodė jis.
Minėtais sprendimais nurodoma, kokios asmens apsaugos priemonės turi būti naudojamos medikų, priklausomai nuo jų galimo kontakto su užsikrėtusiais koronavirusu pacientais. O rekomendacijų dėl apsaugos priemonių nustatyto kiekio kaupimo operacijų centro vadovas raštu nėra pateikęs.
SAM siūlys nustatyti privalomą atsargų sukaupimą 30 dienų laikotarpiui.
Taip pat SAM informavo, kad Seimui yra pateikti įstatymų pakeitimai, kurie įpareigotų gydymo įstaigas, kitas įstaigas ir savivaldybių administracijas apsirūpinti asmens apsaugos priemonėmis kaupiant jų atsargas tam tikram laikotarpiui, kurį nustatys Vyriausybė arba kita įgaliota institucija.
„Tikimasi, kad šiuos teisės aktus Seimas priims jau rugsėjį. SAM siūlys nustatyti privalomą atsargų sukaupimą 30 dienų laikotarpiui. Rengiantis šiems pakeitimams, gydymo įstaigoms buvo nurodyta jau nuo birželio savarankiškai rūpintis asmens apsaugos priemonių kaupimu“, – teigiama J.Gališanskio atsakyme.
Minėtas įstatymo pakeitimo projektas registruotas rugsėjo 4 d.
Taigi 15min vertinimu, I.Šimonytė, teigdama, kad Lietuva neturi standarto ir reikalavimų, kuriuos įstaiga turėtų atitikti, kad būtų galima sakyti, jog ji yra pasiruošusi kovai su COVID-19, sakė tiesą. SAM išties iki šiol nėra nustačiusi kriterijų, kiek ir kokių apsaugos priemonių, kokiam laikui turi turėti sukaupusi gydymo įstaiga. Prievolę įstaigoms apskritai kaupti atsargas numatantys teisės aktai parengti ir registruoti Seime, bet iki šiol nepriimti.
PAPILDYTA: Marijampolės Pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotojas, buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos politikos klausimais, epidemiologas Paulius Gradeckas nesutinka, kad Lietuva neturi įrankių ligoninių pasirengimui stebėti.
Anot jo, įrankis įsivertinti pasirengimą pandemijai (tarptautinis, bet išverstas į lietuvių kalbą) egzistavo ir buvo pasiekiamas beveik nuo karantino pradžios ir įstaigos, kurios vertino rizikas, įrankį naudojo.
Tai buvo Valstybinių ligonių kasų skelbtas Pasirengimo priimti ir teikti paslaugas pacientams, galimai sergantiems koronavirusine infekcija (COVID-19) įsivertinimo kontrolinis klausimynas.
P.Gradecko tvirtinimu, jį sąžiningai pildžiusios gydymo įstaigos jau nuo kovo mėnesio galėjo įsivertinti savo pasirengimą ir tobulinti tas vietas, kurios rizikos vertinime yra pažeidžiamiausios.
Be to, pasak P.Gradecko, Kauno regione buvo naudojama viena sistema kuri leido sekti pagrindinių profilių lovų užimtumą.
„Mano asmeniniu vertinimu, I.Šimonytė, sakydama kad Lietuva neturi standarto, pagal kurį būtų galima įvertinti ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga yra pasirengusi dirbti COVID-19 pandemijos salygomis nėra tiksli, nes egzistavo bent du viešai prieinami įrankiai, kurių vienas leido įvertinti pasirengimą įvairiais aspektais (ne tik turimų asmens apsaugos priemonių kiekius, bet ir personalo mokymą, žmogiškuosius išteklius ir t.t.), o kitas labai paprastai sekti pagrindinius apsaugos priemonių išteklius“, – teigia P.Gradeckas.
Jis stebisi, kodėl šių įrankių atsakydama 15min nenurodė Sveikatos apsaugos ministerija.
Patikrinta 15min
