Nuo ko viskas prasidėjo? S.Skvernelis pirmadienio debatuose I.Šimonytės paklausė:
„Gerbiama Ingrida, na, išties teko jums dalyvauti Vyriausybės veikloje, kuri priiminėjo sunkius sprendimus, nemažai jų pripažinti Konstitucinio Teismo (KT) kaip antikonstituciniai, buvo padaryta žala, mokamos kompensacijos. Ar jums tai nebūtų moralinė kliūtis priiminėjant arba dalyvaujant Vyriausybei priimant antikonstitucinius sprendimus, labai jautrius, pretenduoti arba būti šalies vadove turint tokį Konstitucinio Teismo sprendimą arba konstatavimą?“.
„Na, tiesą sakant, jūsų Vyriausybė irgi turi jau visą pluoštą Konstitucinio Teismo sprendimų, kur…“, – pradėjo atsakymą I.Šimonytė, tačiau pabaigti sakinio negalėjo – ją nutraukė salėje susirinkusių žmonių juokas ir plojimai.
S.Skvernelis dėl salės reakcijos išreiškė nepasitenkinimą ir tikino turįs teisę paklausti konkurentės. „Mes tarėmės dėl sąlygų. Aš irgi galiu paklausti. Nėra sprendimų tokių“, – tikino jis.
15min nutarė patikrinti, ar I.Šimonytė teisi ir S.Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės sprendimai yra ne kartą pripažinti antikonstituciniais.
Pateikė keturis pavyzdžius
Paprašyta paaiškinti, kokiais argumentais remiasi I.Šimonytė, jos rinkimų štabo komunikacijos vadovė Giedrė Balčytytė neišsisukinėdama pripažino, kad nors sakinys nebaigtas, kandidatė norėjo pasakyti, jog S.Skvernelio Vyriausybės sprendimai yra pripažinti antikonstituciniais.
G.Balčytytė pateikė keturis 2017–2018 m. Konstitucinio Teismo nutarimus, kurie esą įrodo, kad I.Šimonytė buvo teisi sakydama, kad S.Skvernelio Vyriausybės sprendimai yra kelis kartus pripažinti antikonstituciniais.
Tai pirmiausia esą buvo Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, Seimo nutarimas „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslo universiteto būdu“, Referendumo įstatymo pataisos ir Seimo nutarimas „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“.
Visi šie teisės aktai yra Seimo, o ne Vyriausybės sprendimai.
Taip pat G.Balčytytė nurodė, kad antikonstitucinėmis pripažintos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, tačiau jos buvo priimtos net ne šios kadencijos Seimo.
Anot G.Balčytytės, tas argumentas, kad antikonstituciniais pripažinti ne Vyriausybės nutarimai, o Seimo priimti įstatymai ir nutarimai, nesiskaito, mat esą antikonstituciniais pripažintus įstatymus vis tiek rengė Vyriausybė.
„Vyriausybė įstatymus rengia Lietuvoje. Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai tai čia kieno rengti? Tai apie tą patį juk kalbama. Vyriausybė sau nedirba. Pensijų mažinimo irgi nepriėmė Vyriausybė savo metu“, – teigė ji.
Vyriausybė sau nedirba. Pensijų mažinimo irgi nepriėmė Vyriausybė savo metu.
G.Balčytytė dar nurodė, kad Mokslo ir studijų įstatymo pripažinimą prieštaraujančiu Konstitucijai komentuodamas Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pareiškė, kad dabartiniai valdantieji Konstitucijos nepaiso itin šiurkščiai ir pasidalijo „Lietuvos žiniose“ publikuota jo citata: „Susidūrėme, nenorėčiau sakyti, bet su neregėtu, labai šiurkščiu įstatymų ir Konstitucijos nepaisymu.“
Vyriausybė projektų nerengė
Tačiau toliau gilinantis paaiškėjo, kad Konstitucinio Teismo antikonstituciniais pripažinti teisės aktai buvo sukurti ne Vyriausybėje, o Seime.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, Seimo nutarimą Dėl Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslo universiteto rengė ne ministerija, ne Vyriausybė, o Seimo Švietimo ir mokslo komitetas su pirmininku „valstiečiu“ Eugenijumi Jovaiša priešakyje.
Referendumo įstatymo pataisas ir Seimo nutarimą „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo” – Seime suburta darbo grupė.
„Net Seime teikiamiems įstatymų projektams Vyriausybė teikia išvadas. Tas pats ir su visom pataisom. Jei neprieštarauja, vadinasi, palaiko“, – vis tiek Vyriausybės kaltės įžvelgė G.Balčytytė.
Jei neprieštarauja, vadinasi, palaiko.
O gal tik G.Balčytytė nurodė ne tuos teisės aktus, o Konstitucinis Teismas iš tiesų nagrinėja ir yra pripažinęs antikonstituciniais Vyriausybės sprendimus? Patikrinome ir tai.
Konstitucinio Teismo duomenimis, šiuo metu yra nagrinėjami keli skundai dėl S.Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės Seimui teiktų ir parlamente priimtų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų.
Pirmiausia, tai urėdijų reformą reguliuojančios miškų įstatymo pataisos ir Vyriausybės nutarimas „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“.
Skundas dėl šių teisės aktų atitikimo Konstitucijai priimtas nagrinėti. Byla nagrinėjama Konstituciniame Teisme žodinio proceso tvarka. Sprendimų dar nėra.
Taip pat Konstitucinis Teismas yra priėmęs pareiškėjo prašymą ištirti Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos vieno punkto atitiktį Konstitucijai. Byla rengiama KT posėdžiui.
Kiti skundai dėl S.Skvernelio Vyriausybės nutarimų atitikties Konstitucijai buvo Konstitucinio Teismo arba nė nepriimti, arba pripažinti neprieštaraujančiais svarbiausiam valstybės įstatymui.
Ekspertas: kandidatė painiotis neturėtų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis tikino suprantantis, kad debatuose, skubiai norėdama atsikirsti konkurentui I.Šimonytė tiesiog supainiojo žodžius „Vyriausybė“ ir „valdantieji“, turėdama galvoje ne konkrečiai ministrų kabinetą, o apskritai valdančiąją daugumą.
Žmogiškai, pasak politologo, I.Šimonytę galima suprasti, tačiau kandidatei prezidento rinkimuose toks painiojimas, V.Nakrošio nuomone, nederamas.
„Gal ji turėjo omenyje valdančiąją daugumą, o ne Vyriausybę, tačiau šioje kadencijoje ypatingai tai reikėtų atskirti stipriau, kas yra Vyriausybė, o kas valdančioji dauguma, nes yra du lyderiai, iš kurių vienas nepartinis, Vyriausybė yra iš dalies profesionalų, nes ten yra dauguma nepartinių. Šiuo atveju, I.Šimonytė būtų teisi, jei būtų kalbėjusi apie valdančiąją daugumą, o dabar teisi nėra. Visiškai raudono vertinimo nesiūlyčiau, nes Vyriausybės ir Seimo darbas susijęs, bet tiksliai žiūrint – tiesos mažai. Jūs savo darbą darote – jei tai nuskambėjo, jei tai yra eskaluojama toliau, tai reikia tiksliai paaiškinti. Tikrai kandidatė neturėtų painioti tokių dalykų“, – teigė ekspertas.
15min vertinimu, I.Šimonytė debatuose S.Skverneliui pareiškusi, kad jo Vyriausybė irgi turi jau visą pluoštą Konstitucinio Teismo sprendimų dėl antikonstitucinių teisės aktų, pasakė vos krislą tiesos, nes šios Vyriausybės nutarimai nėra pripažinti antikonstituciniais. Netiksli buvo ir I.Šimonytės štabo argumentacija.
Kita vertus, jau keli šios valdančiosios daugumos, kurios nariu yra ir premjeras Saulius Skvernelis, sprendimai iš tiesų yra pripažinti prieštaraujantys Konstitucijai, o Konstitucinio Teismo pirmininkas yra teigęs susiduriantis su neregėtu, labai šiurkščiu įstatymų ir Konstitucijos nepaisymu.