Skiepai būtų sąžiningiau?
Ketvirtadienį Seime numatytas lemiamas balsavimas dėl mokamų testų darbuotojams, kuriems pagal darbo pobūdį privaloma testuotis dėl COVID-19 ir kurie iki šiol nepasiskiepijo nuo šios ligos.
Kaip žinoma, šalies vadovas įstatymo pataisas, kuriomis buvo įvesta ši naujovė, praėjusią savaitę vetavo. Mat toks reguliavimas esą gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.
G.Nausėdos įsitikinimu, tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką bei nekontroliuojamą plitimą.
Tačiau Seimas nusprendė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas svarstyti iš naujo.
Likus kelioms dienoms iki balsavimo Seime, prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė televizijos laidoje pakartojo, jog pataisos buvo vetuotos remiantis ekspertų pateikta informacija ir tuo, kad tokia praktika nepaplitusi.
„Prezidento nuomonė yra ta, ji kyla iš to, ką girdi ir iš ekspertų, ir iš tarptautinių organizacijų dokumentų, ir iš mokslinių straipsnių, kad prievarta yra tas kraštutinis (veiksmas – red. past.), tik labai saujelė šalių tą taiko, – pirmadienį laidoje „LRT forumas“ kalbėjo patarėja. – Visi yra nuėję kita kryptimi.
Mes turime daug nepadarytų darbų, kurie jie duoda sniego gniūžtės efektą. Ir mes prieiname prie situacijų, kai turime siūlyti prievartines priemones. Prezidentui tai netinka. Čia yra vieta, kai tikrai reikėtų politikams reikėtų sėsti kartu ir dar kartą persvarstyti, kaip mes valdome pandemiją.“
Laidoje buvo kalbama ir apie galimą privalomą tam tikrų darbuotojų, kurie neišvengia tiesioginio bendravimo su žmonėmis, skiepijimąsi.
Anot I.Segalovičienės, tai būtų sąžiningiau, „neieškant aplinkinių kelių ir nemažinant testavimo sistemos efektyvumo“.
„Privalomą skiepijimą tam tikrų kontaktinių profesijų atstovams siūlyti būtų sąžiningiau, nei taikyti aplinkkelio priemones, pavyzdžiui, verčiant juos pasiskiepyti įvedant prievolę mokėti už periodinius profilaktinius testus, – portalui 15min nurodė šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis. – Prezidento manymu, privalomą skiepijimą tam tikrų profesijų atstovams numatantis reguliavimas turėtų būti aptariamas su socialiniais partneriais.
Kartu su diskusija dėl privalomo skiepijimo atskiroms profesijoms, Seimas turėtų lygiagrečiai svarstyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimus, kurie galėtų sumažinti nuogąstavimus dėl retai pasitaikančių nepageidaujamų reakcijų į vakciną.“
Ne bausmė, o pareiga
Kitose valstybėse taikomos įvairios praktikos, bet jau ne naujiena ir mokami testai tiems, kurie atsisako skiepytis ne dėl medicininių priežasčių.
Graikija dar rugpjūčio pabaigoje įspėjo nustosianti nepasiskiepijusius gyventojus testuoti nemokamai. Taip norėta žmones paskatinti vakcinuotis ir padėti išvengti naujo užsikrėtimų koronaviruso delta variantu piko.
Šalyje, kur minimali alga „į rankas“ siekia 650 eurų, o vidutinė alga – 1 161 euro, buvo nustatyta 10 eurų kaina už greitąjį testą.
Pagal naują tvarką, kuri įsigaliojo rugsėjo viduryje, nepasiskiepiję darbuotojai ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje buvo įpareigoti testuotis, priklausomai nuo profesijos, kartą ar du per savaitę. Ji taikoma ir studentams, tik moksleiviams duodami nemokami testai.
Tai yra mūsų pareiga visiems, kurie per 18 pandemijos mėnesių elgėsi apdairiai, kurie prarado parduotuves, darbus, turėjo sunkiai dirbti iš namų, kad apsaugotų save.
Už testus nereikia mokėti tik tiems, kurie yra pasiskiepiję arba jaučia COVID-19 simptomus.
„Tai – ne bausmė, – paskelbė sveikatos apsaugos ministras Vassilis Kikilias. – Tai yra mūsų pareiga visiems, kurie per 18 pandemijos mėnesių elgėsi apdairiai, kurie prarado parduotuves, darbus, turėjo sunkiai dirbti iš namų, kad apsaugotų save.“
Kino teatrai, teatrai, muziejai ir sporto klubai išliko atviri visiems, bet nepasiskiepiję žmonės turi pateikti neigiamą testo rezultatą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Graikijoje bent viena vakcinos doze pasiskiepiję kiek daugiau nei 62 proc. gyventojų, visiškai – beveik 60 proc.
Vokietija grąžins nemokamus testus
Prancūzijoje, norint patekti į kavines, restoranus, sporto objektus ir pramogų vietas, taip pat reikia pateikti patvirtinimą, kad žmogus pasiskiepijęs, arba neigiamą testo rezultatą.
Nuo spalio vidurio testai mokami. Jie, priklausomai nuo jo rūšies, kainuoja 22-44 eurus. Vyriausybė taip nori paraginti gyventojus pasiskiepyti. Galvojama ir apie išlaidas, mat vien šiemet COVID-19 testams ir procedūroms valstybė išleis 6,2 mlrd. eurų.
Nuo kovo greitieji testai buvo nemokami, bet vyriausybė visada teigė nelaikysianti jų vakcinų alternatyva, kai tik šios taps lengvai prieinamos.
Tiesa, tyrimai išliks nemokami žmonėms, turintiems gydytojo siuntimą, asmenims, neseniai kontaktavusiems su užsikrėtusiu žmogumi, gyventojams, kurių testo rezultatas prieš tai buvo teigiamas, ir asmenims, turintiems pažymėjimą, liudijantį, kad jie negali skiepytis.
Vokietijoje naujos, tik dar griežtesnės, taisyklės dėl testavimo įsigaliojo panašiu metu. Jos taip pat nukreiptos į nepasiskiepijusius žmones, kurie iki tol galėjo nemokamai pasitikrinti ir su neigiamu testo rezultatu keliauti į restoraną ar kino teatrą. Be kelių išimčių, nemokamų testų tiesiog nebeliko.
„Dabar, kai visi jau galėjo pasiskiepyti, visuomenė neturėti mokėti už nemokamus testus“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.
Žaliųjų atstovas parlamente, sveikatos ekspertas Janoschas Dahmenas laikėsi priešingos nuomonės: „Nemanau, kad jis (sprendimas – red. past.) protingas. Per trečiąją bangą matėme, kaip greitieji testai mums padėjo sulėtinti užsikrėtimų plitimą.“
Pasak jo, protingiau elgiasi Austrija, kur panašus sprendimas dėl COVID-19 testų apmokestinimo nukeltas į kitų metų kovą, kai pasibaigs šaltasis, taigi ir ligų sezonas.
Beje, nors tikėtasi, kad nemokamų testų atsisakymas paspartins vakcinaciją, taip neatsitiko. Tik tris dienas skiepijimosi rodikliai Vokietijoje buvo 15-25 proc. geresni, bet paskui vėl nukrito.
Per trečiąją bangą matėme, kaip greitieji testai padėjo sulėtinti užsikrėtimų plitimą.
Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas paskelbė, kad nemokami greitieji testai bus grąžinti, taip siekiant geresnio pandemijos valdymo.
Už vieno testo atlikimą valstybė mokėdavo po 11,50 euro, nors savikaina esą siekia tik 5 euro. Daugeliui esą tai buvo neblogas verslas, bet nekokybiškai atliekami testai ir klastojamos sąskaitos kėlė nemažai klausimų.
Nėjo skiepytis – testas kainuos
Šveicarai nuo tos pačios spalio 11 d. taip pat nebesiūlo nemokamų COVID-19 testų tiems, kurie nėra pasiskiepiję. Toks sprendimas priimtas pastebėjus, kad smarkiai padaugėjo asmenų, kurie testuojasi, bet nesiskiepija.
Be to, skaičiuojama, kad šaltuoju sezonu bus atlikta per 1 mln. testų, o valstybei tai kainuotų 44 mln. eurų per savaitę. Tiesa, yra ir išimčių, panašių į vokiškas.
Belgijoje visi nuo 6 metų turi teisę nemokamai testuotis du kartus, mokėti (iki 55 eurų) reikėtų norint pasitikrinti trečią kartą. Tiesa, į nemokamus testus pretenduoja tik gyvenantieji Belgijoje ir dar nepakviesti skiepytis. Jei kvietimą asmuo jau gavo ir į jį neatsiliepė, už testą teks mokėti.
Italijoje visi dirbantieji nuo spalio vidurio privalo turėti „žaliąjį pasą“ – lietuviško galimybių paso analogą. Jam užtenka ir testų, bet jie yra mokami ir turi būti atliekami kas 48 valandas. Nesilaikyti taisyklių kainuoja dar daugiau – gresia 400-1 500 eurų dydžio baudos, suspendavimas nuo darbo iki 5 dienų be atlyginimo už šį laiką.
Nuo pat pandemijos pradžios mažesniais apribojimais išsiskyrusi Švedija jau grįžo prie įprasto gyvenimo. Tačiau Visuomenės sveikatos agentūra vis tiek ragina tuos, kurie pajuto bent mažiausius koronaviruso simptomus, testuotis – nemokamai.
Tiems, kurie pasitikrinti nori ruošdamiesi į kelionę ar dėl kitų priežasčių, reikia susimokėti. Įprastas testas kainuoja maždaug 250 eurų, greitasis – perpus pigiau. 50-80 eurų kainuoja ir antigeno testai.
Testai kainuoja, rezultatai nereikalingi
Lenkija nesyk kritikuota, kad atliekama nedaug testų. Manoma, kad oficiali COVID-19 statistika ten neatspindi realios situacijos, nes nemokamą testą galima pasidaryti tik su šeimos gydytojo siuntimu.
Testų kainos svyruoja nuo 130 zlotų (28 eurų) iki 450 zlotų (98 eurų). Tačiau tai nėra priežastis, dėl kurios lenkai suskubtų skiepytis, mat šalyje nereikalaujama jokio dokumento, norint apsilankyti kavinėje ar teatre – įleidžiami visi.
Vakcinaciją ar persirgimą liudijantis dokumentas arba testo rezultatas būtinas vykstant į užsienį.
Kitoje Lietuvos kaimynėje – Latvijoje – ribojimai dėl koronaviruso yra kur kas griežtesni. Iki lapkričio 15 dienos karantinas ir komendanto valanda galioja ir neskiepytiems, ir skiepytiems asmenims.
Tuomet į darbus grįžti galės tik tie, kurie turi dokumentą, įrodantį, jog persirgo COVID-19 arba pasiskiepijo. Neigiamo testo rezultato nepakaks nei norint sugrįžti į darbo vietą, nei apsilankyti kavinėje ar kino teatre.
Nepasiskiepijusiems žmonėms bus leidžiama tik nusipirkti maisto ar kitų būtiniausių prekių nustatytose parduotuvėse. Be to, savaitgaliais dirbs tik būtiniausių prekių krautuvės.
Teks mokėti ir už gydymą
Jungtinė Karalystė jau nuo vasaros gyvena be ribojimų, o dabar, atrodo, nori ir pataupyti bei nebeleisti didžiulių pinigų epidemijai valdyti. Tam jau išleista 480 mlrd. eurų.
Todėl ruošiamasi kitų metų pradžioje apmokestinti tuos COVID-19 testus, kurie iki šiol buvo nemokami.
Anglijoje verslai jau nuo liepos negali už valstybės pinigus testuoti darbuotojų. Bet iki šiol galima užsisakyti internetu ar tiesiog pasiimti iš vaistinių greitųjų testų – nemokamai. Tikrintis rekomenduojama dukart per savaitę.
Singapūras, kuriame pasiskiepijo jau daugiau nei 80 proc. gyventojų, eina dar toliau. Jis paskelbė nebedengsiantis tų žmonių, kurie galėjo pasiskiepyti, bet pasirinko to nedaryti, COVID-19 gydymo išlaidų.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, šie pacientai bus apmokestinami nuo gruodžio 8-osios, tad pasiskiepyti dar yra laiko. Nuo šios prievolės bus atleisti vaikai iki 12 metų ir žmonės, negalintys skiepytis dėl medicininių priežasčių.
Kalifornijos gubernatorius ką tik pasirašė įstatymą, kuriuo sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai įpareigoti patys susimokėti už testus, kurie nelaikomi diagnostiniais (jei žmogus jaučia simptomus, turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju COVID-19 ir pan.). Pastariesiems išlaidas padengs draudimas, likusieji turės atverti pinigines.
15min vertinimu, prezidento patarėjos I.Segalovičienės teiginys, kad „tik saujelė šalių taiko“ mokestį už privalomus testus nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms nėra be pagrindo, bet kartu nėra visiškai tikslus.
Praktika skirtingose valstybėse skiriasi. Mokamų testų tvarka dabar galioja ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje, kita vertus, kai kur ją žadama įvesti tik nuo pavasario, kai kur – atsisakyti.
Patikrinta 15min
