Artėjantys rinkimai verčia politikus griebtis išradingumo siekiant rinkėjų dėmesio, o 15min imasi tikrinti, kiek tiesos politikų reklamose ir rinkiminiuose pasisakymuose. Įtariate, kad politiko išsakyti faktai – melagingi? Pastebėjimus siųskite el.paštu patikrinta@15min.lt arba užpildykite formą po šia naujiena.
„Statistika rodo, jog 2018 m. mes padarėme didžiulį proveržį, lyginant su 2017 m., o lyginant su 2016 m., 2015 m. ir taip toliau jau aplenkėme latvius ir estus pagal skurdo lygį, ko mes neturėjome penkmetį, tai yra svarbu pabrėžti“, – debatuose teigė L.Kukuraitis.
Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių
Remiantis 2017 m. Eurostat duomenimis, skurdo rizikos lygis Lietuvoje buvo 22,9 proc., Latvijoje 22,1 proc., Estijoje 21 proc. ES vidurkis 2017 m. buvo 16,9 proc., o didesnis nei Lietuvos skurdo lygis bendroje statistikoje buvo tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.
2018 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje išliko toks pats – 22,9 proc., Latvijoje pakilo iki 23,3 proc., o Estijoje iki 21,9 proc. ES vidurkis pakito nežymiai – iki 17,1 proc. Latvijoje skurdo lygis buvo aukštesnis nei Lietuvoje, o Estijoje šiek tiek žemesnis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė 15min pateikė naujausius statistinius duomenis: „Remiantis Statistikos departamento rodikliais, skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2019 metais siekė 20,6 proc. Remiantis Eurostat, Latvijoje skurdo rizikos lygis 2019 metais siekė 22,9 proc., Estijoje – 21,7 proc.“
„Lietuvoje jau kurį laiką taip pat reikšmingai mažėja absoliutaus skurdo lygis, materialinis nepriteklius ir didelis materialinis nepriteklius“, – teigė E.Samoškaitė.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, absoliutaus skurdo lygis mažėja nuo 2016 m., kai šis rodiklis siekė 15,8 proc. 2019 m. jis sudarė 7,7 proc. 2019 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 215 tūkst. šalies gyventojų.
Materialinio nepritekliaus lygis didžiausias buvo 2010 m. (36,3 proc.) ir nuo tada po truputį mažėja. 2019 m. šis rodiklis siekė 20,9 proc. Didelio materialinio nepritekliaus lygis 2015 m. siekė 13,9 proc., o 2019 m. nukrito iki 9,4 proc.
Penktadalis gyvena žemiau skurdo rizikos ribos
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos lygis 2017 m. siekė 22,9 proc. ir 2018 m. išliko toks pats. 2019 m. skurdo rizikos lygis šalyje siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 2,3 procentinio punkto. 2019 m. žemiau skurdo rizikos ribos vis dar gyveno apie 576 tūkst. šalies gyventojų.
Lyginant su 2018 m. skurdo rizikos lygis mieste sumažėjo 1,7 procentinio punkto, o kaime – 3,4 procentinio punkto. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų, kaime – 27,9 proc.
Skurdo rizikos riba 2019 m. buvo 379 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 797 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2018 m., padidėjo 10 proc.
Labiausiai prisidėjo didesnės pensijos ir vaiko pinigai
Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė, teigė, jog statistiniai rodikliai tikrai gerėja: „Tikrai yra pokytis ir tam tikras proveržis, klausimas tik, ar mums to užtenka.“
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė išskyrė kelis aspektus, kurie paskutiniu metu prisidėjo prie skurdo mažinimo: „Ypač prisidėjo pensijų pakilimas, taip pat atsirado pokyčiai socialinėje piniginėje paramoje, labai prisidėjo vaiko pinigai, nes vaikų, vienišų tėvų, daugiavaikių šeimų skurdas yra tikrai didelis, bet jis jau gerėja.“
Pagrindinis klausimas – ar to pakanka?
Tačiau A.Adomavičienė pastebi ir tam tikras sritis, kurioms derėtų skirti daugiau dėmesio. Anot jos, reikia spręsti problemas, susijusias ir su kartais itin mažomis išmokomis, ir su žmonėms atskirtyje būtinomis paslaugomis.
„Pagrindinis klausimas – ar to pakanka? Šalpos pensija irgi buvo pakelta, bet bazė vis dar yra 140 eurų, ji vis tiek yra maža. Yra žmonių, kurie neturi stažo, gauna pensijas apie 80 eurų ir lieka atskirtyje“, – sakė A.Adomavičienė.
„Paslaugų trūksta, mes dažnai girdime, jog žmonės negali dirbti, nes turi prižiūrėti artimuosius – neįgalius ar senyvo amžiaus žmones. Kartais labai ilgai reikia laukti eilėse, norint gauti pagalbą senjorams į namus.
Neįgaliųjų srityje yra daug problemų. Dalis sunkią negalią turinčių asmenų tiesiog negauna jokių paslaugų ir tuomet šeimos nariai yra prikaustomi prie namų arba patiria tikrai nemažų išlaidų, jeigu turi susirasti priežiūrą. Paslaugų srityje buvo daryti žingsniai, bet čia, matyt, mūsų laukia dar labai ilgas kelias“, – aiškino Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė.
A.Adomavičienė pabrėžė bendradarbiavimo tarp ministerijos ir savivaldybių svarbą: „Socialinėje srityje didelė dalis kompetencijų dėl skurdo mažinimo, ypač paslaugų, priklauso savivaldybėms, ir tada kyla klausimas, koks čia turi būti bendradarbiavimas tarp ministerijos ir savivaldos, kad tai įvyktų. Kas turi pasikeisti nacionaliniuose teisės aktuose, o kas yra savivaldybės kompetencija, ir jos turėtų savarankiškai tai spręsti.“
15min vertinimu, L.Kukuraitis buvo teisus sakydamas, kad pagal skurdo lygį Lietuva jau aplenkė Latviją ir Estiją, tačiau, kad proveržis buvo pasiektas 2018 m., lyginant su 2017 m., iš statistikos nematyti.
Patikrinta 15min
