„R.Kurlianskis niekada nebuvo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas“, – jau praėjusį antradienį teisme pareiškė „MG Baltic“ advokatas L.Belevičius.
Tačiau kaltinamajame akte, o ir apie bylą prokuratūros išplatintame pranešime spaudai teigiama priešingai, todėl 15min nutarė patikrinti, kiek tiesos yra L.Belevičiaus žodžiuose, ir išsiaiškinti, kokiais argumentais remdamasis koncernas kratosi ilgamečio koncerno valdomų įmonių vadovo R.Kurlianskio.
Pats L.Belevičius tikina, kad R.Kurlianskis nebuvo koncerno viceprezidentu, nes „MG Baltic“ išvis neturėjo viceprezidento pareigybės.
„Viceprezidentas yra darbo pareigybė, o ir pagal „MG Baltic“ įstatus, ir pagal „Sodros“ duomenis, tokios pareigybės šiame juridiniame asmenyje apskritai nebuvo. Tokia darbo sutartis su R.Kurlianskiu sudaryta nebuvo“, – 15min ketvirtadienį sakė L.Belevičius.
Jis buvo valdybos narys, bet tai nėra darbo santykiai, ir tai nėra viceprezidentas ar vadovas, – sako L.Belevičius.
Advokato tvirtinimu, R.Kurlianskis buvo „MG Baltic“ valdybos narys, tačiau nebuvo su koncernu susijęs darbo santykiais.
„Jis buvo valdybos narys, bet tai nėra darbo santykiai, ir tai nėra viceprezidentas ar vadovas. Jis dirbo kituose juridiniuose asmenyse, bet ne UAB „MG Baltic“, kuris yra savarankiškas juridinis asmuo. R.Kurlianskis ėjo daug pareigų kitose įmonėse, bet ne šioje įmonėje“, – kalbėjo L.Belevičius.
Tačiau tiesiai pasakyti, kad koncernas kratysis ryšio su R.Kurlianskiu ir bandys įrodyti, kad jis, jei ir veikė nusikalstamai, tai darė vienasmeniškai, o ne atstovaudamas koncernui, L.Belevičius kol kas nepanoro.
„Gal būtų taktiška pirmiausia tuos paaiškinimus ir parodymus duoti teismui, kad nebūtų taip, kad aš prieš duodamas parodymus viešai kažką komentuoju. Sulaukime kito posėdžio ir mes viską pabandysime paaiškinti plačiai“, – teigė jis.
D.Mockus: „R.Kurlianskis nesakydavo, kad atstovauja koncernui“
Apie R.Kurlianskio svarbą koncerne anksčiau yra pasisakęs ir pats koncerno savininkas ir prezidentas Darius Mockus.
Interviu LRT laidai „Dėmesio centre“ dar 2016 m. gegužės 31 dieną D.Mockus tvirtino, kad R.Kurlianskis nėra „MG Baltic“ viceprezidentas.
„Visur žiniasklaidoje R.Kurlianskis minimas kaip viceprezidentas, bet noriu patikslinti, kad jis yra „MG Baltic“ žiniasklaidos grupės vadovas. Jis atsakingas už visą koncerne egzistuojančią žiniasklaidą“, – tuomet aiškino D.Mockus.
Tiek, kiek aš dalyvavau bendrose vakarienėse ar pietavau su politikais, tai jis dalyvauja savo vardu. Juk nesako, kad „aš atstovauju koncernui“, – teigė D.Mockus.
Pasak jo, R.Kurlianskio pagrindinis darbas buvo bendrauti su žmonėmis, su politikais. Tačiau esą susitikimuose su politikais jis nekalbėjo koncerno vardu.
„Kaip čia tą funkciją apibrėžti... Tiek, kiek aš dalyvavau bendrose vakarienėse ar pietavau su politikais, tai jis dalyvauja savo vardu. Juk nesako, kad „aš atstovauju koncernui“. Visų pirma, jis atstovauja toms pareigybėms, kurias jis užima. Jis yra žiniasklaidos grupės vadovas. Jis yra holdingo vadas“, – aiškino D.Mockus.
Jis pripažino, kad R.Kurlianskis buvo „MG Baltic“ valdybos narys, tačiau tikino, kad tai nereiškia, jog R.Kurlianskis dirbo koncerne.
„Šitos pareigybės nėra apmokamos. Tai yra valdybos nariai, kurie objektyviai neturi jokio krūvio. O kai esi žiniasklaidos grupės vadovas, tai gauni algą ir turi visą savo infrastruktūrą. Šiuo atveju tai stebėtojų taryba, o valdyba nėra darbinė funkcija“, – 2016 m. gegužę kalbėjo D.Mockus.
Apie savo statusą ir galias koncerne „MG Baltic“ pats R.Kurlianskis kol kas nenori kalbėti.
„Nekomentuosiu – dar teisme parodymų nedaviau“, – teištarė jis ir skubėjo atsisveikinti.
Koncernas vadino viceprezidentu
Tačiau iš viešai prieinamų šaltinių matyti, kad pats R.Kurlianskis 2015 m. teikdamas savo gyvenimo aprašymą, kai siekė tapti įmonių „Alita“ ir „Anykščių vynas“ stebėtojų tarybos nariu, pirmiausia nurodė esąs „MG Baltic“ viceprezidentas ir tik paskui išvardino kitas įmones, kurioms vadovauja.
Be to, dar 2016 m. rugpjūtį R.Kurlianskis oficialiame „MG Baltic“ tinklalapyje buvo nurodytas skiltyje „Vadovai“ ir ten vadinamas ne kuo kitu, o būtent koncerno viceprezidentu.
Ši pareigybė, kaip ir sako „MG Baltic“ advokatas L.Belevičius, nebuvo apibrėžta iki 2017 m. gruodžio 18 d. galiojusiuose „MG Baltic“ įmonės įstatuose.
Čia nurodoma tik tai, kad bendrovėje veikia valdyba, kuri turi veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas. Valdybą sudaro 6 nariai, renkami ketverių metų laikotarpiui. Valdybos narius renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas. „MG Baltic“ turi vienintelį akcininką – D. Mockų, tai reiškia, kad valdybos narius jis rinkosi pats.
Iš viešai skelbtos informacijos matyti, kad ne visi valdybos nariai viešai buvo vadinami „MG Baltic“ viceprezidentais. Tokia garbė suteikta tik R.Kurlianskiui, Artūrui Listavičiui ir Rolandui Vingiliui.
Teisininkai: svarbios ir juridinės, ir faktinės aplinkybės
Teisininkė, advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“ partnerė Agnė Golubevienė 15min aiškino, kad R.Kurlianskio, kaip viceprezidento, statusas „MG Baltic“ koncerne galėjo būti įformintas, pavyzdžiui, valdybos sprendimu.
„Reikėtų analizuoti visus byloje esančius koncerno duomenis. Galbūt įmonės dokumentuose tai yra fiksuota. Kaip reglamentuoja įstatymas, tai pareigybes nustato pati įmonė. Ir valdybos nariai, ir viceprezidentai yra renkami, gali būti, kad jis buvo ir valdybos narys, ir viceprezidentas, bet tai turi būti fiksuota įmonės dokumentuose. Tik apie valdybą privalu nurodyti įmonės įstatuose, o apie viceprezidento pareigybę – nebūtinai. Norint sužinoti, ką konkretus asmuo įmonėje galėjo ir turėjo daryti, tai įmanoma sužinoti tik gavus pareigybių aprašymus“, – teigė advokatė.
Pasak jos, jei viceprezidento statusas R.Kurlianskiui buvo suteiktas tik dėl garbės internete, be jokio dokumento, tai nebūtų laikoma normalia praktika.
„Įmonėje viskas, kas daroma, turi būti dokumentuojama. (…) Vis dėlto, jeigu įmonė pristato asmenį kaip savo atstovą ir leidžia suprasti, kad jis turi atitinkamus įgaliojimus, tai jai tenka visos su tuo susijusios pareigos“, – nurodė ji.
Advokatų kontoros „ILAW“ vadovaujantis partneris Tomas Bagdanskis tvirtina, kad vertindamas, ar R.Kurlianskis buvo „MG Baltic“ viceprezidentas, teismas turės įvertinti ne tik teisines, bet ir faktines aplinkybes.
Pasak jo, net, jei nebuvo dokumentuota, kad R.Kurlianskis yra įmonės viceprezidentas, teismas gali nutarti, kad de facto jis šias pareigas ėjo.
„Čia yra keli aspektai. Yra turinys ir forma. Čia gali būti, kad forma nėra niekaip juridiškai įforminta, nėra darbo sutarties tokioms pareigoms, nėra aiškios struktūros – kad juridiškai tai nebuvo įforminta. Tačiau pagal turinį šalys laiko, kad tas žmogus tas pareigas užima. Tai faktiškai yra, bet de jure nėra. Iš bylų kitų analogijas paėmus, būna, kad yra įmonės akcininkas ir vadovas, bet yra sprendimų teismuose, kur sakoma, kad, nors akcininkas nėra vadovas formaliai, bet realiai jis buvo kaip vadovas, todėl jam taikoma ta pati atsakomybė“, – aiškino advokatas.
Kitais atvejais, pasak T.Bagdanskio, būna ir taip, kad žmogui suteikiamas kažkoks statusas de jure, tačiau de facto jis tų galių neturi.
„Būna, kad žmonės vadinasi direktoriais, bet realiai sprendimų nepriiminėja. Dabar, matyt, čia visi aspektai yra persipynę, o kaip buvo iš tikrųjų, teismas turės įvertinti pagal turimus duomenis ir R.Kurlianskio realiai vykdytą veiklą“, – kalbėjo jis.
Todėl 15min vertinimu, L.Belevičius sakė netiesą teigdamas, kad R.Kurlianskis niekada nebuvo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas. Būtent viceprezidento pareigos buvo nurodytos prie R.Kurlianskio pristatymo oficialiame „MG Baltic“ tinklalapyje. Pats R.Kurlianskis taip pat prisistatydavo kaip „MG Baltic“ viceprezidentas, todėl visiškai pagrįsta buvo manyti, kad R.Kurlianskis ėjo būtent šias pareigas, nors galbūt juridiškai tai ir nebuvo įteisinta. Ar R.Kurlianskis šias pareigas ėjo tik de facto, ar ir de jure, tegul vertina teismas.
Patikrinta 15min
