„Mokslas kuo puikiausiai yra atsakęs, kada prasideda gyvybė, Nobelio premijos jau seniai įteiktos. Yra žinoma, kad ji prasideda tada, kai dvi ląstelės susijungia, ir ne kada nors kitaip. Jei dabar kažkas bandytų kitaip pasakyti, mokslininkai išsityčiotų iš jo. Tai yra naujo amžiaus požiūris, kuris įsitvirtino maždaug prieš 20 metų ir visiems tapo aišku. Tai kur čia ta senovė? Jei kas nors mano, kad kažkada buvo kitaip, kad žmogus atsiranda kažkokiu kitu metu, pavyzdžiui, gandrai atneša, tai jau viduramžių požiūris. Mano sūnus, biochemikas, tą patį jums pasakys, jauni žmonės dėl to nesiginčija.
Europos Sąjungos (ES) vertybės, kurias mes sukūrėme, yra kurtos krikščioniškų vertybių pagrindu, ne kokių nors kitokių, žmogaus orumo pagrindu, gerbiant žmogaus orumą ir gyvybę. Tačiau šiuo klausimu ES yra sumaištis. Nusikaltėlių gyvybę mes giname, mirties bausmės nėra, o su nenusikaltusiais galime daryti, ką norime. Juk jeigu giname gyvybę, ją giname visur. Ir tas, kuris pažeidžiamiausias, turi būti ginamas labiausiai“, – tikino savo griežtomis pažiūromis šiuo klausimu garsėjantis politikas.
R.J.Dagiui viskas aišku
15min paklaustas, kokiais moksliniais šaltiniais remiasi, R.J.Dagys teigė, kad vienas iš akivaizdžių šaltinių – mūsų biologijos pamokos.
„Šiuolaikinė biologija šį klausimą jau atsakiusi. Kadangi esu biochemikas, gamtos mokslų daktaras, man aišku, kad su DNR atradimu šitas klausimas smarkiai pajudėjo į priekį ir dabar niekam nekyla abejonių dėl gyvybės prasidėjimo – tai yra tada, kai susijungia dvi ląstelės, vienas kitam perduodama DNR, susikuria gyvybė su visais požymiais, su viskuo į ateitį. Visiškai gyvas organizmas ir kitokios gyvybės pradžios jau niekas mokslo pasaulyje nekvestionuoja“, – teigė konservatorius.
Pasak jo, negali būti kvestionuojamas ir klausimas, nuo kada žmogus laikomas žmogumi. Nuo tada, kai prasideda žmogaus gyvybė, prasideda ir žmogus. Esą ir JT Vaiko teisių konvencijoje nurodyta, kad žmogaus gyvybė turi būti apsaugota nuo pradėjimo.
„Tai šiuolaikinis požiūris. Anksčiau būta įvairiausių diskusijų, kada ta gyvybė prasideda. Buvo laikai, kai buvo manoma, kad ji prasideda tik tada, kai įteisinama, kai žmogumi laikydavo po tam tikro amžiaus. Visko yra buvę, bet dabar dėl to niekas nebesiginčija“, – aiškino pašnekovas.
Kas yra gyvybė ir kas yra žmogus?
Ginekologas akušeris prof. Vytautas Klimas, vertindamas politiko pasisakymą teigė, kad reikėtų atskirti dvi sąvokas: kas yra gyvybė ir kas yra žmogus.
Visos šios diskusijos apie embrionus susijusios ne su klausimu, kada atsiranda gyvybė, o kada atsiranda žmogus.
„Gyvybė, be jokios abejonės, prasideda su ląstele. Yra apibrėžtos aiškios ribos, kas yra gyvybė. Pavyzdžiui, virusas nelaikomas gyvybe, o bakterija – jau laikoma. Tačiau kada prasideda žmogus ir kada jis įgyja prigimtines teises, kaip ir suaugusi moteris, jau kitas klausimas. Tai vertybinis, religinis klausimas, o ne biologinis, todėl mokslas nieko čia negali įrodyti.
Pagal religijos nuostatas žmogumi tampama tada, kai embrione apsigyvena siela. Ilgą laiką bažnyčia sakė, kad siela atsiranda su pirmu kūdikio įkvėpimu. Apie devyniolikto amžiaus vidurį jau buvo pasakyta, kad siela atsiranda apvaisinimo momentu. Taigi visos šios diskusijos apie embrionus susijusios ne su klausimu, kada atsiranda gyvybė, o kada atsiranda žmogus. Ir įvairios religijos nesutaria šiuo klausimu, kada embrione apsigyvena siela. O gyvybė yra gyvybė. Karpa ant nosies taip pat yra gyvybė, nes tai žmogaus ląstelė“, – sakė medikas.
Dvi skirtingos sąvokos
„Ar dvi susijungusios ląstelės jau yra gyvybė? Niekas Nobelio premijos negavo, nes neatsakė į šį klausimą: nuo kurio ląstelių susijungimo momento – pirmos sekundės, minutės, valandos, paros prasideda gyvybė. Lytinių ląstelių susijungimas yra ilgas procesas – jos iš pradžių prilimpa viena prie kitos. Ar tai jau gyvybė? Toliau prasideda įsiskverbimo procesas. Ar tai jau gyvybė? Dar toliau vyksta branduolių susiliejimas. Ar tai jau gyvybė?
Ar šitas dvi susijungusias ląsteles jau galime palikti savarankiškai išgyventi? Jos išgyvens tik sukūrus joms specialias sąlygas, t.y. tik palaikant ląstelių medžiagų apykaitos funkcijas. Dvi lytinės ląstelės, susijungusios ir organizme – dar nėra gyvybė. Tik po maždaug poros savaičių nuo ląstelių implantacijos į gimdos gleivinę momento konstatuojama širdies veikla, ir tik tuomet yra patvirtinamas nėštumas, t.y. fiksuojama gyvybė. Kitais atvejais iš dviejų susijungusių ląstelių gali būti susiformavęs tik trynio maišas, anembrionija, t.y. tik tam tikros išsivysčiusios ląstelių masės be embriono“, – teigė Santariškių klinikų gydytoja embriologė dr. Živilė Gudlevičienė.
Pasak jos, tuomet turėtume pradėti saugoti ir odos ląsteles, nes naujausi mokslininkų tyrimai leidžia subrandinti ir vyriškąją, ir moteriškąją lytines ląsteles iš tam tikrų odos ląstelių – fibroblastų. Perprogramavus odos ląsteles, sugrąžinus į primityvių (kamieninių) ląstelių lygį, o vėliau veikiant tokias primityvias ląsteles spermatozoidų ir kiaušialąsčių formavimąsi skatinančiais veiksniais, yra subrandinamos lytinės ląstelės. Taigi, dabar gyvybė gali atsirasti ir iš odos ląstelių.
Dar daugiau – ką galime pasakyti apie klonavimą, kai gyvybė gali būti pradėta tik paėmus organizmo DNR. Nereikia net dviejų lytinių ląstelių susiliejimo.
Taigi, bendro sutarimo pasaulyje, kada prasideda gyvybė, vis dar nėra. Ir, kaip minėta, niekas už tai Nobelio premijos negavo, nes neatsakė į šį klausimą.
„Jei ponas Dagys žino – prašyčiau įvardyti, kas gavo Nobelio premiją už gyvybės momento nustatymą. O Nobelio premija tikrai buvo paskirta, bet už kitą dalyką, pakeitusį žmonių gyvenimus. Už pagalbinio apvaisinimo metodo sukūrimą 2010 m. Nobelio premija buvo paskirta prof. Robertui Edwardsui.
Medicinos mokslo bei įstatymų žmogaus gyvybė yra apibūdinama gyvybinės veiklos rodikliais: nepriklausoma širdies veikla, kraujotaka, kvėpavimu bei nervų sistemos veikla. Vaikui gimus ir jam nustačius visus išvardintus rodiklius, laikoma, kad gimė gyvas žmogus“, – sakė medikė.
Patikrinta 15min
