Tiesa ar melas? R.Karbauskis apie barjerus į parlamentą: „3 proc. yra dažna praktika“

Atkreipiame dėmesį, kad publikacija atnaujinta ir vertinimas pakeistas.

Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurios partijoms ir koalicijoms palengvintų kelią į parlamentą, registravo liberalas Simonas Gentvilas.

Dabar partijos į mandatus gali pretenduoti, kai daugiamandatėje apygardoje sulaukia 5 proc. rinkėjų palaikymo, koalicijoms būtina perkopti 7 proc. rinkėjų palaikymo kartelę.

S.Gentvilas barjerą partijoms pasiūlė nuleisti iki 4 proc., o koalicijoms – iki 6. Esą tai būtų naudinga mažoms organizacijoms, o Seimo ir savivaldos rinkimų tvarkos taptų vienodos.

15min montažas/Simonas Gentvilas ir Naglis Puteikis

Seimo „valstiečių“ frakcijos narys Naglis Puteikis, kurio vedama koalicija per praėjusius Seimo rinkimus nesugebėjo iškovoti mandatų, ribas pasiūlė nuleisti dar ryžtingiau: partijoms iki 3 proc., koalicijoms iki 5 proc.

N.Puteikio iniciatyvai pritarimą išreiškė bendražygis frakcijoje seniūnas Ramūnas Karbauskis bei „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas.

Beje, sprendžiant iš naujausių visuomenės apklausų, minėtos partijos nėra pačios mylimiausios.

G.Kirkilas, klausiamas, ar nenuogąstauja dėl savo vadovaujamos jėgos reitingų ir galimybių dirbti kitame Seime, atsakė, kad nuogąstauja tik dėl demokratijos.

„Kuo mažiau demokratiška šalis, tuo aukštesnė kartelė. Jei pažiūrėsit į Skandinavijos šalis, aukščiausi, man atrodo, yra Danijoje procentai. Suomijoje faktiškai nėra.

Yra daug Europos Sąjungos šalių, kur išvis nėra – kiek surenki, tiek yra. Kartelė – tai yra tam tikras įsikišimas į demokratiją“, – komentavo jis.

R.Karbauskis koalicijos partneriui atitarė.

„Netgi kai kuriose šalyse nėra iš viso jokio procento, bet 3 proc. yra dažna praktika, ir Lietuvoje, be abejonių, mes turime demokratinę valstybę, jai jau pakankamai nemažai metų, ir mes galime sau leisti turėti barjerą rinkimų mažesnį, negu kažkada tai buvo nustatytas“, – aiškino jis.

R.Karbauskis, anot jo atstovės spaudai Dalios Vencevičienės, minėtus faktus išdėstė remdamasis partnerių pateikta informacija koalicijos tarybos posėdžių ir kitų susitikimų metu.

Klausimą apie Seimo rinkimų tvarką ir praktiką kitose šalyse kartu su Seimo teisininke Ona Buišiene politikai aptarė per Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį.

Partijoms, norinčioms patekti į Seimą Lenkijoje, taikomas 5 proc. slenkstis, koalicijoms – 8 proc., o partijoms į Vokietijos Bundestagą, Čekijos parlamentą – 5 proc. barjeras, tąkart nurodė O.Buišienė.

„Estija ir Austrija – tik dvi šalis radau iš dvylikos, kur yra 4 proc. į parlamentą. Pavyzdžiui, Čekijos išvis unikalus [reglamentas], nes ten partijų sąrašams – 5 proc., jeigu dviejų partijų koalicija – 7 proc., o jeigu daugiau kaip trijų – 11 proc.“, – probėkšmiais vardijo teisininkė ir bandė įtikinti, kad dabar Lietuvoje galiojanti tvarka tinkama.

Opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas pasipiktino tokiu O.Buišienės palyginimu ir pabrėžė, kad šalyse veikia skirtingos rinkimų sistemos.

„Lyginti šalis galima tik tada, kai jų rinkimų sistemos yra tapačios“, – teigė jis.

Politologas Mažvydas Jastramskis tam paprieštaravo – esą 70 Seimo narių daugiamandatėje apygardoje renkame pagal proporcinę rinkimų sistemą, tad palyginimams niekas netrukdo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mažvydas Jastramskis

„Mes ir renkam proporciškai parlamentą – pusę. [...] Nėra čia diskusijos, [lyginti] galima“, – 15min nurodė mokslininkas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos parlamentas ir taip labiau fragmentuotas negu įprasta Europos Sąjungoje, o nuleidus barjerą žemyn, fragmentacija esą tik padidės.

„Šitas jų keitimas dar didins partijų skaičių“, – teigė M.Jastramskis.

O į ką dėmesį turi atkreipti parlamentarai, nustatinėjantys kartelės aukštį?

Čia yra vadinamasis „vokiškas“ standartas ir empiriškai dažniausiai naudojama kartelė.

„Į nieką neturi atkreipti dėmesio, turi palikti tokią, kokia ji yra. Čia yra vadinamasis „vokiškas“ standartas ir empiriškai dažniausiai naudojama kartelė. Jos tikrai nereikia nei didinti, nei mažinti“, – atkirto politologas.

15min kreipėsi į Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrių, kuris pateikė išsamią informaciją apie barjerus darbui užsienio šalių parlamentuose.

Iš pateikto sąrašo matyti, kad 5 proc. barjeras partijoms taikomas dažniausiai. Neretos ir kiek mažesnės – 4 ir 3 proc. – kartelės, yra šalių, kuriose jų iš viso nėra.

Jeigu atsižvelgtume į Lietuvos Seimo rinkimų sistemą, kuri – mišri, čia siūlomus taikyti barjerus galėtume palyginti su tvarka trijose Europos Sąjungos (ES) valstybėse – Vokietijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Visose jose partijos, siekiančios mandatų Bundestage, Nacionalinėje Asamblėjoje ar dviejų rūmų parlamente – turi įveikti 5 proc. kartelę.

Tiesa, ne ES valstybėse – Meksikoje ir Pietų Korėjoje – kartelė siekia 3 proc.

Taigi, 15min vertinimu, R.Karbauskis, sakydamas, kad 3 proc. barjeras yra „dažna praktika“, buvo teisus. Nors tokia praktika nėra dažniausia.

Jo kolega G.Kirkilas, teigdamas, kad Suomijoje kartelės nėra, taip pat pateikė teisingą informaciją, tačiau suklydo dėl Danijos – čia kartelė siekia 2 proc. ir nėra aukščiausia tarp Skandinavijos šalių.

Abu politikai pateikė ir dar vieną teisingą pastabą – kai kuriose valstybėse apskritai nėra slenksčių, kuriuos būtina įveikti mandatų parlamente siekiančioms partijoms.

Papildyta 10 val.

Politologas M.Jastramskis nurodė nesutinkantis su 15min vertinimu. Jis remiasi tokiais argumentais:

„Daroma išvada, kad R.Karbauskis buvo teisus „sakydamas, kad 3 proc. barjeras yra „dažna praktika“. Nors tokia praktika nėra dažniausia“.

Iš straipsnyje pateiktų duomenų, ir iš tų duomenų, kuriuos turiu pats, matyti, kad 3 proc. barjeras yra geriausiu atveju iki penktadalio šalių naudojamas. 5 proc. barjeras (kaip pas mus; priklauso, kokias šalis įtrauksime) – apie 40 procentų – iki pusės šalių naudojamas ir ryškiai pirmauja prieš kitas alternatyvas.

Mano galva, R.Karbauskis nesako dalies tiesos, dalį nuslepia – sako A (kad yra tokia praktika), bet nesako B (kad kita praktika yra gerokai dažnesnė).

Moksle mes laikomės kriterijaus, kad tiesa yra tik tada, kai yra nešališkas palyginimas. Ir kad dalinė tiesa (tiesos nuslėpimas) nėra tiesa“.

Papildyta 11.15 val.

15min redakcija apsvarstė pateiktus argumentus ir nusprendė į juos atsižvelgti bei pataisyti R.Karbauskio teiginio vertinimą iš „tiesa“ į „neįmanoma patikrinti“. Toks sprendimas priimtas įvertinus, kad „Patikrinta 15min“ taisyklės numato, jog 15min nevertina nuomonių, o R.Karbauskio vartotas žodis „dažna“ yra vertinamojo pobūdžio. Pagal M.Jastramskio pateiktus duomenis, 3 proc. kartelė taikoma kur kas rečiau nei 5 proc., todėl, nors tokia praktika ir yra dažna, bet nėra dažniausia, ir tai nutylėti nėra sąžininga.