„Valstiečiai“ paskelbė sudarantys šešėlinių ministrų ir ekspertų darbo grupę, kuri skaičiuos, „kiek prie šios Vyriausybės didėja gyventojų išlaidos“, įvertins ekonominę situaciją valstybėje ir parengs pasiūlymus, kaip spręsti kylančias problemas, kurių, pasak šešėlinio premjero R.Karbauskio, yra labai daug.
Duona pabrango 49 proc.
Tam, be kita ko, paskatino brangstantis maistas ir energija.
„Šiemet drastiškai kyla būtiniausių maisto produktų kainos, – pranešime spaudai cituojamas LVŽS lyderis. – Pavyzdžiui, pigiausia juoda duona brango net 49 proc., riebalai, palyginti su praėjusiais metais, pabrango apie 30 proc.
Nuo liepos 1 d. apie 8 proc. kyla elektros ir 50 proc. – dujų kaina, o tai dar labiau skatins ir taip jau pakankamai spartų kainų augimą tiems produktams, kuriems pagaminti naudojama elektra arba dujos.“
Kainas kėlė brangstančios žaliavos
Paklausti paties R.Karbauskio, kuo jis rėmėsi kalbėdamas apie drastiškai kylančias maisto kainas, nepavyko.
Nei į skambučius telefonu, nei į žinutes jis neatsakė.
Politiko atstovė Dalia Vencevičienė paaiškino, kad buvo remiamasi oficialia informacija.
Pats partijos lyderis po parduotuves esą nevaikšto ir kainų nelygina.
Pašnekovė taip pat pasidalino informacija apie šešėlinės Vyriausybės posėdį, kuriame buvo aptartos kylančios maisto kainos.
Kaip portalui 15min nurodė LVŽS Komunikacijos grupė, komentarai apie apie brangstantį maistą buvo paremti portalo Delfi publikuotu naujienų agentūros ELTA pranešimu.
Jame rašoma, kad „visame pasaulyje kylant žaliavų, transportavimo bei energijos kainoms, jų augimas neaplenkia ir Lietuvos maisto produktų gamintojų“.
Dalis maisto produktų iš pigiausio krepšelio per metus esą jau pabrango 20-50 proc., gamintojai įspėja, kad kainos ir toliau kils.
Vienos iš labiausiai pernai brangusių žaliavų – aliejus ir grūdai.
Kaip „Lietuvos ryto“ televizijai sakė „Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas, apie 30 proc. pabrango riebalai.
Kadangi visko nebepavyksta kompensuoti savo sąskaita, žadama šiek tiek pabranginti produkciją.
Televizijos kalbintas finansų analitikas Marius Dubnikovas nurodė, jog kainų kilimui įtakos turi baziniai dalykai – pabrangusios žaliavos (kviečiai, sojos, kukurūzai, mėsa), kylanti naftos, kuri naudojama produkcijai pristatyti, kaina.
Be to, kai kuriose šalyse, įskaitant Lietuvą, auga atlyginimai.
Pigiausios dažniau pigo
Kainų tyrimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas taip pat nurodė, kad kainų augimas susijęs su žaliavų brangimu, kurį nulėmė prastas praėjusių metų rugių ir aliejaus gamybai naudojamų saulėgrąžų derlius.
Portalo skaičiavimu, pigiausia juoda duona be specialių priedų per metus išties pabrango bene labiausiai iš visų maisto produktų (nuo 0,73 euro iki 1,08 euro už kilogramą arba 49,2 proc.).
2,5 proc. riebumo pigiausio pasterizuoto pieno kaina per tą laiką pakilo 29,5 proc. (nuo 0,39 euro iki 0,50 euro) už litrą.
Bulvių kilogramas pabrango nuo 0,32 euro iki 0,40 euro (26,9 proc.), o mažai sūdytos silkių filė aliejuje „Zigmas“ kilogramas (skaičiuojant grynąjį žuvies kiekį) – nuo 7,02 euro iki 8,84 euro (26 proc.).
19,4 proc. pabrango pigiausių pomidorų kilogramas, 18,1 proc. – malta kava „Jacobs Kronung“, 17,2 proc. – pigiausias juodasis šokoladas, 12,8-13,7 proc. – saulėgrąžų aliejus.
Anot portalo, reikšmingai (bent 10 proc.) brango 9 prekės iš 52 stebimų, esančių pigiausių maisto produktų vidutiniame krepšelyje.
Iš viso brango 20 prekės, tačiau 28 – pigo.
Dešimtdadaliu ir daugiau pigusių prekių, lyginant su praeitų metų birželiu, buvo 13.
Labiausiai pigo obuoliai (52,2 proc. nuo 1,06 euro iki 0,51 euro), aukščiausios rūšies kiaulienos ir (arba) jautienos virta dešra (29,2 proc. nuo 3,22 proc. iki 2,28 proc. už kilogramą), biri juodoji arbata (22,6 proc. nuo 5,23 euro iki 4,05 euro už kilogramą), pomidorų sultys (21,5 proc. nuo 0,62 euro iki 0,49 proc.)
I rūšies karštai rūkyta kiaulienos nugarinė be kaulo pigo 16,8 proc., 45 proc. riebumo fermentinis sūris – 12 proc., 30 proc. riebumo grietinė – 11.9 proc., kiaulienos kumpis be kaulo – 11,7 proc., bananai – 11,5 proc., vištų kiaušiniai – 11,2 proc., 82 proc. riebumo sviestas – 10,8 proc., lietuviškas šviesus alus – 10,7 proc., ryžiai – 10,3 proc.
Lyginant birželio ir gegužės kainas, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse atpigo 2,3 proc. (1,29 euro) ir buvo 7,7 proc. (4,48 euro) pigesnis nei prieš metus.
Bendrai kainos per mėnesį sumažėjo 0,2 proc. (0,09 euro).
Tačiau žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo 4,9 proc. (1,91 euro) didesnė nei 2020 metų birželį.
Infliacija – vos keli procentai
Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,3 proc. o, lyginant su praėjusių metų birželiu, buvo 0,8 proc. didesnės.
Labiausiai nuo gegužės kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: burokėliai pabrango net 41,9 proc., svogūnai – 27,9 proc., morkos – 24,7, braškės – 12,6 proc.
Kiek pastebimiau brango mandariniai, kiviai, kriaušės, užšaldytos jūros gėrybės, ledai.
Tačiau saldžiosios paprikos atpigo 31,2 proc., ankstyvieji baltagūžiai kopūstai – 28,3 proc., trumpavaisiai agurkai – 19,9 proc., šilauogės – 19,4 proc., pomidorai – 18,4 proc., kalafiorai – 18,2 proc, kininiai kopūstai – 18,1 proc.
Bendrai vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6 proc.
Bene daugiausia (2,3 proc. proc.) brango būsto apstatymas, namų apyvokos įranga, ypač – kasdienės būsto priežiūros prekės bei paslaugos.
1 proc. pakilo transporto prekių ir paslaugų kainos.
Šį kainų augimą kompensavo daržovių, spirituotų gėrimų, avalynės kainų sumažėjimas.
Birželį metinė infliacija (tam tikro mėnesio ir ankstesnių metų atitinkamo mėnesio vidutinio kainų lygio santykinis pokytis) siekė 3,6 proc.
O vidutinė metinė infliacija (12 paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis) sudarė 1,4 proc.
Tarptautinio valiutos fondo ekonomistų skaičiavimais, pasaulinės maisto produktų kainos šiemet gali būti ketvirtadaliu didesnės nei pernai.
Pagrindinės to priežastys: išaugusios žaliavų ir transportavimo sąnaudos, su COVID-19 susiję tiekimo grandinės sutrikimai, perėjimas nuo maisto paslaugų teikimo maitinimo įstaigose prie produktų atsargų kaupimo, priešpandeminis kiaulių maro protrūkis Kinijoje.
15min vertinimu, R.Karbauskio teiginys, kad šiemet drastiškai kyla būtiniausių maisto produktų kainos, nėra tikslus.
Jo paminėta pigiausia juoda duona per metus išties pabrango 49 proc. Tačiau kitų brangusių produktų kainos kilo ne taip stipriai.
Be to, lyginant su geguže, daugiau pigiausių produktų pigo, nei brango.
Palyginęs birželio ir gegužės kainas, kainų tyrimo portalas Pricer.lt įvertino, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse atpigo 2,3 proc. ir buvo 7,7 proc. pigesnis nei prieš metus.
Statistikos departamento duomenimis, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos, lyginant su praėjusių metų birželiu, buvo 0,8 proc. didesnės, o per mėnesį nuo gegužės net sumažėjo.
Kai kurių produktų kainų kilimui yra paaiškinimas – pabrangusios žaliavos.