„Jeigu mes šnekame, ar yra tam pinigai, tai pinigai tam yra skiriami. Tik šiandien mes turime daug faktų, kada vežami vaikai į „Akropolį“, bet ne į teatrą arba ne į muziejų“, – teigė R.Karbauskis.
Paprašius paaiškinti, iš kur ėmė tokius duomenis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas 15min paaiškino, kad dėl to esą jam skundėsi rinkėjai.
„Nors objektyvius duomenis galėtų pateikti tik pats prekybos centras, tačiau nuolatos bendraujant su rinkėjais ir girdint jų skundus galima užtikrintai teigti, jog tai nėra vienetiniai atvejai, o ypač dažni į ekskursijas vykstant mažesnių miestelių ar kaimo mokyklų vaikams“, – teigia R.Karbauskis.
Veža ne iš krepšelio pinigų
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacija neturi duomenų, kad į „Akropolius“ moksleiviai būtų vežami už pažintinei veiklai skiriamas lėšas. Esą tokias išvykas apmoka tėvai.
Pasak ministerijos, mokinių pažintinei veiklai mokinio krepšelyje kiekvienam vaikui yra skiriama 3,03 euro.
Naujų statistinių duomenų, kam naudojami pažintinei veiklai skiriami pinigai, nėra. Pastarąjį kartą tyrimas dėl šių lėšų panaudojimo atliktas 2007-aisiais.
Tuomet nustatyta, kad daugiau nei trečdalis mokyklų lėšas, skirtas mokinių pažintinei veiklai, naudojo ekskursijoms ir išvykoms. Rečiau šios lėšos buvo naudojamos muziejų, teatrų lankymui ar kitoms edukacinėms programoms, įvairių renginių, koncertų lankymui.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad dalis mokinio krepšelio lėšų, skirtų mokinių pažintinei veiklai, panaudojama ne pagal paskirtį – mokyklų ūkio reikmių, pedagogų darbo užmokesčio, mokymo priemonių įsigijimo ir panašių dalykų finansavimui.
Pramogoms leisti uždraudė
Nors savivaldybės pačios nusistato tvarkas, kam šiuos pinigus mokyklos gali naudoti, tačiau tai daryti jos turi pasiremdamos po atlikto tyrimo 2007-aisiais švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodinėmis rekomendacijomis, kurios draudžia už šiuos pinigus organizuoti pramoginę veiklą.
Rekomendacijose apibrėžta, kad pažintinė veikla – viena iš neformaliojo vaikų švietimo formų, skirta skatinti vaikų ir jaunimo tautinį, pilietinį ir kultūrinį ugdymą.
„Lėšos, skirtos mokinių pažintinei veiklai, naudojamos apmokėti už mokinių dalyvavimą ekskursijose, išvykose, kraštotyrinėje veikloje, pažintinėse edukacinėse programose ir projektuose, už bilietus į muziejus, istorijos, gamtos, geografijos, kultūros paminklus ir pan., mokinių ir juos lydinčių asmenų kelionės (transporto) į pažintinius objektus išlaidas, gido paslaugas“, – nurodo ministerija.
Manau, kad R.Karbauskis neteisus, nes tai yra reglamentuota, ką už tuos pinigus galima daryti. Jie yra skirti ne „Akropoliams“, o edukacinėms pamokoms, – sako R.Mečkauskienė.
Rekomendacijose nurodyta, kad šių lėšų negalima naudoti kelionių į užsienį ir su jomis susijusioms išlaidoms apmokėti; mokytojo darbo apmokėjimui už organizuojamą pažintinę veiklą; mokinių išvykų į olimpiadas, konkursus, sporto varžybas ir pan. apmokėjimui; pramoginių renginių lankymo ir organizavimo išlaidoms apmokėti; projektų, programų parengimo išlaidoms apmokėti; mokinių poilsio organizavimui.
Lėšų kelionėms į teatrą nepakaks?
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentė, Vilniaus Viršuliškių mokyklos direktorė Ramutė Mečkauskienė taip pat tikina, kad į prekybos centrus už šiuos pinigus vaikai nevežami.
„Manau, kad R.Karbauskis neteisus, nes tai yra reglamentuota, ką už tuos pinigus galima daryti. Jie yra skirti ne „Akropoliams“, o edukacinėms pamokoms. Nebūtinai muziejuose, bet dabar tokias pamokas daug kas organizuoja“, – teigė R.Mečkauskienė.
Negana to, pasak jos, šių lėšų jau ir dabar nepakanka kokybiškai pažintinei veiklai organizuoti, todėl vargu, ar mokyklos sugebėtų iš šių lėšų sumokėti už moksleivių keliones į teatrą.
„Tų lėšų nepakanka jau dabar. Kitą dalį finansuoja tėvai, jei vaikai važiuoja į pamokėlę ar ekskursiją mokomąją. Reikia ir autobusą nuomoti, turi tėvai prisidėti, jei nori. Galima už šias lėšas eiti ir į muziejus. Jie taip pat rengia pamokas, pamokų ciklus, kur irgi gali mokytojai eiti su vaikais. Į teatrus dabar tikrai už tuos pinigus vaikai nevedami, vedami į muziejus, edukacines veiklas. Teatrai – čia jau pramoginė veikla, kurią dažniau organizuoja tėvai“, – kalbėjo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos vadovė.
Pasak jos, jei provincijos vaikus atveža į Vilnių, tai gali būti, kad aplankomas ir „Akropolis“, tačiau jau ne iš krepšelio pinigų, nes jų tiesiog nepakaktų net kelionei iki sostinės.
„Dažniausiai už šiuos pinigus vaikai mokosi duoną kepti ar sūrius gaminti, dalyvauja tokiuose edukaciniuose užsiėmimuose, kurių dabar didelis pasirinkimas“, – teigė ji.
R.Mečkauskienė pritaria R.Karbauskio idėjai moksleivius nemokamai įleisti į muziejus, tačiau privalomas teatrų lankymas, anot asociacijos vadovės, nepasiteisintų.
„Mes visos asociacijos kreipėmės į ministrę švietimo ir į Seimo švietimo ir mokslo komitetą, kad muziejai galėtų moksleiviams bent vieną dieną per mėnesį būti nemokami, nes tam 3 ar 5 eurų neužtenka. Ne kiekviena šeima gali prisidurti, todėl tokia praktika galėtų būti. O dėl privalomo teatro aš nelabai įsivaizduoju, kaip galima kultūrą daryti privalomą. Pagaliau, vaikai su tėvais turi aptarti, kur nueiti – į kokį teatrą, spektaklį, o ne priverstinai visus pagal vieną kirpimą vežti“, – kalbėjo pašnekovė.
Atvažiuoja ne apsipirkti
„Akropolis group“ Nekilnojamojo turto valdymo departamento vadovė Dovilė Vidzbelytė teigia, kad organizuotomis grupėmis moksleiviai į „Akropolius“ paprastai atvyksta dalyvauti sporto ar pažintiniuose renginiuose.
„Itin didelio populiarumo sulaukia mokiniams skirtos estafečių ant ledo varžybos „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“, Klaipėdoje tradiciškai vykstančios moksleivių šaškių varžybos, saugiam eismui skirti renginiai.
Moksleiviai taip pat aktyviai dalyvauja „Akropoliuose“ įvairiuose pažintiniuose renginiuose – susipažįsta su ugniagesių gelbėtojų, policijos darbu, Lietuvos kariuomenės technika, apsilanko „Akropoliuose“ rengiamose įvairios tematikos – istorijos, sporto, gamtos, technologijų – parodose“, – teigė ji.
Patikrinta 15min
