Apie labai didelį mirtingumą nuo alkoholio T.Tomilinas prabilo iš Seimo tribūnos, vėliau jo pareiškimas atsidūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pranešime spaudai.
„Oponentai bando pagauti visuomenės nuotaikas, tačiau šiandien kalbame apie teisę į gyvybę. 8 iš 10 žmonių Lietuvoje miršta nuo ligų, kurias sukelia alkoholis. Man, kaip keturių vaikų tėvui, tai ypač svarbu“, – cituojamas parlamentaras.
Per metus – 4 tūkst. mirčių
Gyventojų sveikatos būklę nuolat analizuojančio Higienos instituto Sveikatos informacijos centras gegužės 15 dieną paskelbė, kad dėl alkoholio vartojimo kasmet miršta maždaug 4 tūkst. šalies gyventojų, o alkoholio lemtas mirtingumas mažėja.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet Lietuvoje miršta apie 40 tūkst. žmonių, tad apytiksliai skaičiuojant, nuo alkoholio vartojimo miršta vienas iš dešimties šalies gyventojų.
Anot Higienos instituto, tarp visų mirčių alkoholio nulemtos mirtys 2010 metais sudarė 10,9 proc., o 2015 metais sumažėjo iki 9,4 proc. Daugiausiai dėl šių priežasčių 2015 m. mirė jauni 25–34 m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Vyrai dėl alkoholio lemtų priežasčių 2015 m. mirė 2 kartus dažniau nei moterys.
Rėmėsi A.Verygos straipsniu
15min paklaustas, iš kur gavo tokius duomenis, T.Tomilinas teigė rėmęsis sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos informacija.
„Ministro straipsnis ant stalo guli, galiu pacituoti. Ta prasme, ne tiktai alkoholis, bet alkoholis vienas iš esminių faktorių sukeliant šitas ligas. Aš galbūt išsireiškiau šiek tiek ne... Kadangi kalba buvo gyva ir iš tribūnos, bet pats faktas yra toks“, – sakė T.Tomilinas. Jis teigė visiškai pasitikintis A.Verygos informacija.
Kiek tiksliai negali pasakyti, čia mes ne apie alkoholikus kalbame, mes kalbame apie jus ir mane, tokius žmones, kurie nėra alkoholikai.
Seimo narys pacitavo ministro pateiktą medžiagą: „Mirčių struktūra labai aiškiai rodo, kad dauguma lietuvių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei onkologinių susirgimų, šios ligos nuneša 8 iš 10 Lietuvos moterų ir 7 iš 10 vyrų gyvybes. Vyrų grupėje dar apie 10 proc. netenka gyvybės nuo išorinių mirties priežasčių.”
T.Tomilinui pateikus Higienos instituto informaciją, kad kasmet dėl alkoholio vartojimo miršta apie 4 tūkst. gyventojų, T.Tomilinas sakė, kad 15min bando manipuliuoti.
„Aš kalbu apie mirtingumą nuo svarbiausių lėtinių ligų, kurias sukelia, vienas iš faktorių yra alkoholis. Kiek tiksliai negali pasakyti, čia mes ne apie alkoholikus kalbame, mes kalbame apie jus ir mane, tokius žmones, kurie nėra alkoholikai, bet jie miršta dėl to, kad vienas iš faktorių. Tikrai neįmanoma nustatyti, kiek tiksliai. Čia ne apie alkoholikus kalba, čia apie visus žmones, tiesiog Lietuvos žmones, kaip jie miršta. Patikėkit, tokių skaičių nėra Europoje“, – kalbėjo parlamentaras.
Netikime.
Išanalizavus Higienos instituto skelbiamus duomenis matyti, kad 4 tūkst. su alkoholiu siejamų mirčių per metus nėra tik mirtys, tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu ir šie žmonės nėra tiesiog alkoholikai, kaip teigia T.Tomilinas.
Į šį skaičių pateko ne tik vien alkoholio sukeliamos ligos, bet ir iš dalies alkoholio sąlygotos mirtys – tai yra tos ligos, apie kurias kalba T.Tomilinas, taip pat ir išorinės mirties priežastys, iš dalies sąlygotos alkoholio vartojimo.
Higienos instituto duomenys rodo, kad nuo alkoholio vartojimo 2015 metais mirė 706 žmonės, daugiausiai – nuo alkoholinės kepenų ligos (309 žmonės). Nuo 2010 metų pastebimas mirčių mažėjimas.
Iš dalies alkoholio vartojimo sukeltų mirčių yra daugiau. Daugiausiai per penkerius metus nuo jų mirė 2010 metais – 1905, tuo metu 2015 metais tokių žmonių buvo 1975.
Iš Higienos instituto turimų duomenų matyti, kad daugiausiai mirštama nuo išeminės širdies ligos, kurią iš dalies sukelia alkoholio vartojimas. 2015 metais nuo jos mirė 1396 žmonės. Į ligų, kurias iš dalies sukelia alkoholio vartojimas, sąrašą taip pat pateko kelių rūšių vėžys, epilepsija, širdies aritmijos ir kitos ligos.
Neigiami skaičiai lentelėje rodo apsauginį alkoholio poveikį. Pavyzdžiui, tulžies pūslės akmenligei ar išeminiam insultui.
Į kasmetinį mirtingumą nuo alkoholio taip pat pateko duomenys apie žuvusius keliuose, žuvusieji per nelaimingus atsitikimus su vandens transporto priemonėmis, paskendę, užspringę skrandžio turiniu ir dėl kitų priežasčių, susijusių su nesaikingu alkoholio vartojimu, mirę asmenys. Tokių žmonių per penkerius metus taip pat mažėjo.
Jei 2010 metais žuvo 1690 žmonių, 2015-aisiais tokių buvo 1242.
Patikrinta 15min
