„5 tūkst. eurų – tokią baudą Lietuvos teismai vidutiniškai skirdavo už SUNKIUS korupcinius nusikaltimus 2015–2017 metų laikotarpiu“, – rašė V.Bakas.
Pasiteiravus V.Bako, kuo rėmėsi dalydamasis tokiu teiginiu, jis 15min žurnalistui atsiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) padarytą analizę.
Pagal STT pateiktus skaičius, vidutinė bauda 2015–2017 metais buvo 5678 eurai. Tiesa, V.Bakas skaičius turėjo, bet nutylėjo, kad baudos gerokai augo 2018 metais.
15min taip pat pasiteiravo teismų statistikos apie šiuos nusikaltimus. Verta paminėti – V.Bakas užsiminė, kad statistiką gauti nebus lengva ir šių žodžių autorius tuo įsitikino pats.
Laukti duomenų teko beveik savaitę, kol galiausiai Teismų administracija informavo, kad patikrinti tai, kokios baudos už sunkius korupcinius nusikaltimus buvo skirtos 2015 ir 2016 metais, tiesiog nėra galimybės.
„Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) turimus funkcionalumus, galimybė išskirti korupcinio pobūdžio veikas pagal jų sunkumo laipsnį atsirado nuo 2017 m., todėl ir patikrinome 2017 m. ir 2018 m. duomenis apie fizinių asmenų padarytus sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus, kurie iš esmės panašūs į STT nurodomus duomenis: fiziniams asmenims 2017 m. skirtų baudų vidurkis – apie 5000 Eur, tačiau pažymėtina, kad 2018 m. baudos vidurkis padidėjo dvigubai – apie 10 000 Eur.
Detaliai lyginti skaičius neturime galimybės, nes turi būti žinoma aiški metodika, kuria remiantis STT buvo skaičiuojami duomenys. Be to, pažymėtina, kad baudų vidurkis yra išvestinis skaičius, kuris neatspindi individualių situacijų bylose, kai gali būti skiriamos baudos pagal skirtingą amplitudę skaičiuojant nuo įstatyme numatytos medianos“, – rašoma Teismų administracijos atsakyme.
Baudos – didelės ar mažos?
Nepaisant to, kad V.Bako teiginys šiek tiek prasilenkia su realybe, taip pat nutylėta, jog pernai baudos žymiai augo, pagrindinė parlamentaro teiginio mintis, kad baudos už sunkius korupcinius nusikaltimus Lietuvoje per mažos.
15min primena, kad aptariamu laikotarpiu, 2015–2017 metais, sunkiu korupciniu nusikaltimu buvo laikomas toks nusikaltimas, kai sutartų ar perduotų kyšių suma viršija 10 tūkst. eurų. Taigi, tuo metu skirtos 6 tūkst. eurų nesiekiančios baudos yra mažesnės nei nusikaltėlių gaunama nauda, ir STT yra pabrėžę, kad jos – neatgrasančios.
O ar šiandien dvigubai išaugusios baudos atgraso nuo korupcinių nusikaltimų? STT į šį klausimą atsako neigiamai, o tuo metu teisėjai kalba priešingai.
„Deja, net ir pasikeitus Baudžiamojo kodekso nuostatoms, pagal kurias net 5 kartus padidintas galimų skirti baudų dydis, ir toliau stebime situaciją, kai skiriamos baudos nesiekia net galimo skirti baudų vidurkio. Tokios baudos nėra atgrasančios nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo“, – poziciją šiuo klausimu pateikė STT atstovė Renata Endružytė.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas dar kovo mėnesį tvirtino, kad pastaraisiais metais užtikrinama, jog būtų taikomos atgrasančios sankcijos.
„Pastaraisiais metais šalyje įgyvendinama nemažai antikorupcinių priemonių, kurios padeda formuoti didesnį nepakantumą korupcijai ir užtikrinti, kad atsakomybėn už korupcinio pobūdžio nusikaltimus patrauktiems fiziniams ir juridiniams asmenims būtų taikomos veiksmingos, proporcingos bei atgrasančios sankcijos, įskaitant pinigines baudas. Piniginės baudos glaudžiai siejasi su korupcijos prevencija: įsigaliojus šalies vadovės inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, vidutinė bauda už korupcinius nusikaltimus 2018 m. siekė beveik 13 tūkst. eurų – tai yra kelis kartus daugiau nei 2016 m. Tikėtina, kad baudos už korupcinius nusikaltimus ateityje tik didės.
Be to, teismų praktikoje jau yra pasitaikę atvejų, kai už sunkius korupcinius nusikaltimus buvo skiriamos šešiaženklės baudos. Pavyzdžiui, už mėginimą papirkti valstybės tarnautoją 2017 m. pabaigoje teismas skyrė daugiau kaip 1 milijono eurų baudą juridiniam asmeniui. Kitas didelės baudos už valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi pavyzdys – 2018 m. teismo skirta 20,7 tūkst. eurų bauda,“ – sakė A.Gutauskas.
Teismų administracija taip pat kalba apie nuosekliai didėjančias baudas.
„Papildomai atkreipiame dėmesį ir į tai, kad skiriant bausmę vertinama visuma teisinių ir faktinių aplinkybių, todėl, norint daryti išvadas dėl bausmių skyrimo praktikos, turėtų būti atlikta išsami pačių teismo procesinių sprendimų (nuosprendžių, nutarčių, teismo baudžiamųjų įsakymų) analizė“, – rašoma atsakyme.
Šį požiūrių skirtumą tarp teisėjų ir STT 15min paprašė įvertinti mokslininkės ir antikorupcijos ekspertės Eglės Kavoliūnaitės. Anot jos, baudos už korupcines veiklas išties nėra didelės.
Tiesa, politikai ir visuomenė dažnai stebisi, kodėl kyšininkai Lietuvoje dažniausiai nekeliauja už grotų, ir reikalauja griežtų įkalinimo bausmių. Tačiau, anot mokslininkų, sodinti į kalėjimus visus iš eilės nėra prasmės.
„Viena vertus, galima pasidžiaugti, kad persiorientuojama nuo praktikos taikyti realią laisvės atėmimo bausmę už tokias veikas prie piniginių sankcijų, nes nusikalstamas veikas padarę asmenys paprastai nekelia fizinio pavojaus visuomenei.
Antra vertus, sankcijomis už ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas turėtų būti siekiama, „kad nusikaltimas neapsimokėtų“ ekonomiškai, t.y. būtent baudos dydis turėtų atgrasyti asmenis nuo korupcinio elgesio.
Tačiau, palyginti, tokia bauda siekia tik kelių mėnesių darbo užmokestį aukštesnio lygmens valstybės tarnautojams ir nesiekia metų darbo užmokesčio žemesnio lygio tarnautojams.
Be to, teismo paskirtų bausmių vidurkis už STT tirtus sunkius korupcinius nusikaltimus (t.y. tuos, kuriuose kyšio dydis viršija 250 MGL) yra 10 000 euųr. Išties keltinas klausimas, ar rizika būti pričiuptam paėmus 9500 ar didesnio dydžio kyšį ir mokėti baudą, apylygę ar mažesnę už gautą naudą, yra tikrai atgrasanti priemonė“, – sakė E.Kavoliūnaitė.
15min vertinimu, V.Bakas teigdamas, kad 2015–2017 m. baudos už sunkius korupcinius nusikaltimus vidutiniškai buvo 5 tūkst. eurų, buvo netikslus. Taip pat jis nutylėjo svarbią aplinkybę, kad 2018 m. baudos žymiai padidėjo. Visgi V.Bakas šiuo teiginiu norėjo atkreipti dėmesį į nedideles ir neatgrasančias bausmes už korupcinius nusikaltimus. Ekspertų vertinimu, net ir dvigubai 2018 m. išaugusios bausmės, vargu ar atgraso nuo kyšininkavimo. Todėl galime teigti, kad V.Bako teiginyje tiesos yra.
Patikrinta 15min
