V.Bakas ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje tikino, kad pareigūnas elgėsi visiškai teisėtai, kai pernai balandį kreipėsi į jį ir pateikė informaciją apie galimai neteisėtą VSD veiklą. Jis nurodė esą pagal Žvalgybos įstatymą bet kuris VSD pareigūnas bet kada gali kreiptis į bet kurį Seimo NSGK narį.
„Ar jis turėjo teisę man pateikti tokią informaciją, aš taip pat girdėjau tokių tarsi svarstymų – ar čia gali taip elgtis žvalgybos pareigūnas, tai noriu pabrėžti ir tai, manau, svarbu, kad suprasti kontekstą, tiems, kurie vertina, kad Žvalgybos įstatyme yra 21 straipsnis 5 dalis, straipsnis apibūdina parlamentinę žvalgybų kontrolę.
Pagal ją, bet kuris Lietuvos žvalgybos pareigūnas bet kokio rango, bet kada gali kreiptis tiesiogiai į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narį, bet kurį, ir pranešti apie, jo manymu, neteisėtą arba kažkokią abejotiną veiklą savo institucijoje. Taip sako įstatymas.
Viso to prasmė yra ne kažkokios privilegijos, viso to prasmė yra užtikrinti stabdžių-atsvarų sistemą, užtikrinti parlamentinę žvalgybų kontrolę. Taip tas pareigūnas padarė. Tai yra oficialus ir vienintelis buvęs įmanomas tuo metu kelias – pateikti komitetui. Kai pateikiama tokia informacija politikui kyla taip pat atsakomybė politikui, ką jis su ja darys. Kaip jis su ja elgsis – ar jis padės ją į stalčių, tokių dalykų mes matėme“, – aiškino V.Bakas.
V.Bakas komiteto nariais nepasitikėjo
15min nutarė patikrinti, ar tikrai V.Bakas teisus ir žvalgybos pareigūnai gali kreiptis į bet kurį NSGK narį, o pastarasis pats vienas spręsti, ką su gauta informacija daryti. Pirmiausia, kaip visuomet, pasiteiravome V.Bako, kuo jis rėmėsi tai teigdamas.
– Kuo remdamasis jūs sakote, kad pareigūnas gali kreiptis į bet kurį komiteto narį?
– Žvalgybos įstatyme parašyta, kad žvalgybos pareigūnai turi teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo komitetą dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos.
– Taip, bet į komitetą, o ne į bet kurį komiteto narį. Kodėl jūs nusprendėte, kad jūs, kaip NSGK pirmininkas, galite asmeniškai spręsti dėl tos informacijos, nesitardamas su komitetu? Ar su juo tarėtės?
– Čia yra klausimas patvirtinimui, ar gali kreiptis į bet kurį komiteto narį. Aš jums patvirtinau, kad įstatymas leidžia žvalgybos pareigūnui kreiptis į bet kurį komiteto narį, kuriuo jis pasitiki. Tam, kad kreiptumeisi, reikia dar pasitikėti. Reikia, kad pareigūnas būtų tikras, kad jo informacija nebus kažkur paslėpta, nuslėpta.
– Įstatyme kalbama apie instituciją – Seimo komitetą, o ne Seimo narį, kuris vienas galėtų priimti sprendimą. Ar jūs vienas priėmėte sprendimus, ką darysite toliau? Ar pareigūnas to paprašė, kad visi komiteto nariai to nesužinotų?
– Aš pasitariau su Seimo komiteto patarėjais, taip pat pasitariau su Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu. Kadangi tai galimai vyko, buvo daromas nusikaltimas, buvo nusikaltimo požymių, todėl atskleidimas šio kreipimosi būtų sukėlęs grėsmę kreipimosi tyrimui. Todėl aš pasirinkau tokį sprendimą.
– Nemanote, kad geriau būtų buvę komitete nuspręsti ir kartu kaip komitetui kreiptis į Generalinę prokuratūrą, tarkim?
– Jei būčiau tai padaręs, tai ketvirtadienį buvo puikus pavyzdys, kai faktiškai per parą visa informacija pažeidžiama nutekėjo į vieną iš žiniasklaidos priemonių. Lygiai taip pat buvo „MG Baltic“ tyrimo metu. Jei būčiau taip padaręs, būčiau tiesiog sugriovęs bet kokias galimybes atlikti tyrimą. Tai buvo mano sprendimas. Ir mano atsakomybė.
– Bent su pavaduotoja komitete nesitarėte?
– Kadangi buvo kreiptasi į mane, žvalgybos pareigūnas kreipėsi į mane, aš mačiau, kad šita informacija gali būti susijusi su vienos iš partijų, esančių Seime kai kurių narių interesais, nusprendžiau, kad atskleidimas padarytų didelę žalą viešajam interesui.
– Jūs pats tuo metu buvote S.Skvernelio rinkimų štabo vadovas. Ar jums nekilo mintis, kad tai irgi interesų konfliktas, nes kalbama apie prezidento rinkimų kampanijos dalyvius, o jūs tiesiogiai su ja susijęs?
– Įstatymas nedraudžia būti komiteto vadovu ir štabo vadovu. Ne aš pirmas. Matyt, ir ne aš paskutinis. Interesų konflikto jokio nėra. Aš nepadariau jokio veiksmo, kuris galėtų parodyti, kad šita informacija būtų kažkaip išnaudota. Aš kreipiausi į teisėsaugos institucijas, į generalinį prokurorą, kaip numato įstatymai. Nemanau, kad supainiojau interesus.
– Sakote, kad jei jūsų pavaduotoja Rasa Juknevičienė būtų sužinojusi šią informaciją, tai būtų problema, nes joje kalbama apie jos partiją, bet nematote problemos, kad jūs žinojote, nors jūsų konkurentų prezidento rinkimuose štabas ten buvo minimas?
– Pažymoje minimi du Tėvynės Sąjungos partijos nariai, kandidatai, kurie galimai galėjo naudotis žvalgybos informacija tarpusavio politinėje kovoje.
Jei aš tai būčiau atskleidęs, aš būčiau sužlugdęs galimo nusikaltimo tyrimą. Tuo metu neturėjau daugiau informacijos, neturiu teisės atlikti tyrimo, todėl yra dar toks dalykas kaip viešasis interesas, jo apsauga.
Buvo parašyta: Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui.
Aš tikrai negaliu eiti su medžiaga, kurią man patikėjo žvalgybos pareigūnas, kuris pateikė galimą informaciją apie mano komitete vadovaujamame esančios partijos narių tarpusavio galimas rinkimines kovas, ir pateikti tokią informaciją jiems. Tai būtų absurdas. Tai būtų priesaikos sulaužymas, tikrai to nedariau ir nedarysiu ateityje.
Dėkoju žmonėms, kad išreiškė pasitikėjimą ir netyli, kai mato, jog galimai pažeidžiami įstatymai ir žvalgybos institucijos išnaudojamos politinėje kovoje.
– Jūs sakote, kad pareigūnas kreipėsi į jus. Ar tikrai į jus asmeniškai, ar vis dėlto komitetą, kaip numato įstatymas? Kaip jis formulavo savo raštą – ar jis buvo skirtas jums, ar komitetui?
– Buvo parašyta: Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui.
– Ir tada jūs nusprendėte, kad galite imtis veiksmų neinformuodamas komiteto?
– Mano pareiga yra imtis veiksmų, kad būtų apsaugotas viešasis interesas ir nebūtų sugriautas galimas tyrimas. Tai buvo svarbu. Dešimt mėnesių tas tyrimas buvo, jis vyko pakankamai intensyviai. Manau, parlamentinio tyrimo metu išaiškės ir mano susirašinėjimai, ir veiksmai, ir tai, ką aš informavau.
– Ar jums neatrodo, kad viršijote komiteto pirmininko įgaliojimus, nes Seimo Statute jie pakankamai aiškiai apibrėžti?
– Nemanau, kad viršijau įgaliojimus. Padariau viską pagal įstatymus, pasikonsultavęs su ekspertais.
Taigi V.Bakas pats pripažįsta, kad Žvalgybos įstatymą interpretavo savaip, o iš tiesų jame nurodoma, kad „žvalgybos pareigūnai turi teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo komitetą dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos“.
Parlamentinė kontrolė negali būti vykdoma pavienio Seimo nario, o tik kolegialaus organo, kaip institucijos, veikla.
Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis 15min nurodė, kad tokia formuluotė aiškiai nurodo, kad gauti žvalgybos pareigūno informaciją turėjo visi komiteto nariai ir visi kartu spręsti, ką su ja daryti toliau.
„Parlamentinę kontrolę vykdo būtent ne konkretus parlamento narys, o visas komitetas, kaip kolegialus organas, ir jis priima sprendimus kolegialiai. Kreiptis tai nereiškia, kad tas Seimo narys vienas vykdys parlamentinę kontrolę. Parlamentarai pavieniui nevykdo parlamento komiteto funkcijų. Parlamentinė kontrolė negali būti vykdoma pavienio Seimo nario, o tik kolegialaus organo, kaip institucijos, veikla“, – teigė teisininkas.
Todėl, pasak jo, gavęs tokią informaciją ir būdamas komiteto pirmininku V.Bakas turėjo ne vienas priimti sprendimus, o šaukti komiteto posėdį ir teikti jame tokį klausimą svarstyti.
Pagal Seimo Statutą, komiteto pirmininkas:
- šaukia komiteto posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga;
- atsižvelgdamas į Seimo sesijos darbų programą, komiteto sprendimus, Seimo ar Seimo valdybos sprendimus arba komiteto posėdžio iniciatorių siūlymus, parengia komiteto posėdžio darbotvarkės projektą;
- pagal komiteto kompetencijai priklausančius į Seimo sesijos darbų programą įtrauktus klausimus ir komiteto sprendimus duoda komiteto nariams pavedimus, teikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;
- komiteto kompetencijai priklausantiems į Seimo sesijos darbų programą įtrauktiems klausimams nagrinėti ir spręsti organizuoja komiteto narius dirbti parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse;
- kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis;
- pirmininkauja komiteto posėdžiams;
- pasirašo komiteto sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat komiteto rengtų ir taisytų įstatymų projektus, perduodamus svarstyti Seimui, vizuoja priimtus komiteto rengtus ir taisytus įstatymus bei kitus Seimo aktus;
- atstovauja komitetui santykiuose su kitomis valstybės institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis;
- organizuoja komiteto sprendimų įgyvendinimą;
- reguliariai praneša komiteto nariams apie gautus įstatymų projektus, naujus pavedimus komitetui, apie komiteto sprendimų įgyvendinimą, jo rekomendacijų svarstymą, darbą atstovaujant komitetui;
- kas mėnesį praneša Etikos ir procedūrų komisijai apie komiteto posėdžiuose nedalyvaujančius ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų pavedimų nevykdančius narius;
- koordinuoja komiteto pakomitečių veiklą.
Be to, pasak M.Kukaičio, būdamas S.Skvernelio rinkimų štabo vadovu ir gavęs informaciją, kad vyko galimai neteisėtas informacijos rinkimas apie kito kandidato G.Nausėdos komandą, sušaukęs posėdį pats jo pirmininkas V.Bakas net turėjo svarstyti būtinybę nusišalinti.
„Interesų konflikto vengimo principas reiškia, kad tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai asmuo negali būti suinteresuotas ir kaip nors galintis paveikti procesus. Visiškai pagrįstai galima teigti, kad čia asmuo turėtų ne vienasmeniškai spręsti klausimą, o perduoti jį komitetui ir spręsti, ar pačiam nederėtų nusišalinti, jei tai liečia kitas jo užimamas pareigas“, – aiškino teisininkas.
15min vertinimu, V.Bakas sakė netiesą teigdamas, kad Žvalgybos įstatymas numato galimybę bet kuriam Lietuvos žvalgybos pareigūnui bet kada tiesiogiai kreiptis į bet kurį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narį. Pagal įstatymą žvalgybos pareigūnas galėjo kreiptis tik į visą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir tik komitetas, vykdydamas parlamentinės kontrolės funkciją, kolegialiai galėjo spręsti, ką daryti su gauta informacija.
Patikrinta 15min
