Reaguodama į pranešimą, kad nuo savaitės pradžios spėjo pasiskiepyti 2,5 tūkst. jaunuolių, priklausančių 16–17 m. amžiaus grupei, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybos narė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rašė: „Va čia yra visiškas kosmosas…“
„Niekas negirdėjo, kad vaikai serga“
Naujienų portale lrt.lt pamačiusi iš LRT Radijo laidos „Ryto garsai“ skelbiamą informaciją, ji nustebo, kad šešiolikmečiai gali patys priimti sprendimą dėl medicininių intervencijų.
Taip pat ji sureagavo į tai, kad Europos Vaistų Agentūra pritarė 12–15 metų paauglių skiepijimui „Pfizer-BioNTech“ vakcina.
„Pradeda skiepyti ir dvylikamečius. Nors niekas negirdėjo, kad jie serga, o juo labiau, kad jiems tai pavojinga, – rašė V.Jankauskaitė-Milčiuvienė. – Kas gali garantuoti, kad šitos vakcinos tinka vaikams? Niekas.“
Politikė, kuri vadovauja LVŽS Šilalės rajono skyriui, o pernai kelis mėnesius dirbo ekonomikos ir inovacijų viceministre, skelbia esanti komunikacijos ir visuomenės sveikatos specialistė, baigusi Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, vedanti laidas apie sveiką gyvenseną.
Kaip minėtoje LRT Radijo laidoje sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė, šešiolikmečiams tėvų sutikimas dėl skiepijimo nebūtinas, tačiau registracijai internetu reikalinga internetinė bankininkystė.
Taip pat vakcinai nuo COVID-19 galima užsiregistruoti telefonu 1808.
„Vaikai, paaugliai patys gali priimti sprendimą – nuo 16-os metų jie nusprendžia, ar nori vakcinuotis. Be to, tai įteisinta teisės aktais, – sakė ministro patarėja.
– Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą dėl medicininių intervencijų ir visų procedūrų 16-metis sprendimą gali priimti pats.“
Pradėjus 12–15 metų paauglių skiepijimą, tėvų sutikimas bus būtinas, jie taip pat turės palydėti atžalas į vakcinavimo centrą.
Tačiau skiepijimasis nėra privalomas – suaugusieji gali nuspręsti nesiskiepyti patys ir neskiepyti vaikų.
Komentuoti atsisakė
15min susisiekus su V.Jankauskaitė-Milčiuvienė, ji komentuoti savo teiginius atsisakė.
„Aš nesu viešas asmuo, aš niekur nedirbu, šiuo metu esu bedarbė, <...> neprivalau komentuoti“, – teigė ji.
Susisiekus su Šilalės rajono savivaldybe, tarybos sekretorius Tadas Sadauskis patvirtino, kad V.Jankauskaitė-Milčiuvienė tebėra tarybos narė.
Su ja susisiekus dar kartą ir atkreipus dėmesį, kad politikė yra viešas asmuo, dalyvaujantis politikoje, V.Jankauskaitė-Milčiuvienė teigė plačiau nekomentuosianti, nes abejoja „gebėjimais ir ketinimais objektyviai pateikti informaciją.“
„Nesirgusi“ mergina atsidūrė reanimacijoje
Teiginys, kad vaikai neserga COVID-19, yra klaidingas. Apie tai buvo kalbama balandį vykusioje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų konferencijoje „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“
Vaikų intensyvios terapijos gydytoja doc. dr. Dovilė Grinkevičiūtė pasakojo apie pernai lapkritį buvusį atvejį.
Ligoninėje atsidūrė 17-metė, kurios tėčiui buvo patvirtinta COVID-19.
Susirgusiai paauglei pirmą dieną ėmė skaudėti pilvą, stipriai pakilo temperatūra.
Trečią dieną ji kreipėsi į Vaikų skubios pagalbos skyrių.
Nors pilve pakitimų nepastebėta, buvo rasta uždegimo požymių, todėl mergina paguldyta į ligoninę stebėjimui.
Kadangi penktą dieną tapo vangi, atsirado šoko požymių, nukrito arterinis kraujo spaudimas, ligonė buvo perkelta į Vaikų intensyvios terapijos skyrių.
Didelių organizmo pakitimų nebuvo nustatyta, bet jau tą pačią naktį, trinkant gyvybinėms funkcijoms, jai buvo pradėta taikyti dirbtinė plaučių ventiliacija.
Įtariant citokinų audrą, septintą dieną buvo pradėtos jų sorbcijos procedūros.
Praėjus porai savaičių, merginos būklė pagerėjo, ji buvo grąžinta į vaikų ligų skyrių.
Ligoninėje praleidusi tris savaites, ji buvo išrašyta namo.
Kiek anksčiau atlikto PRG testo rezultatas buvo neigiamas – tai reiškė, kad mergina tuo metu COVID-19 nesirgo.
Tačiau jos kraujyje buvo rasta imunoglobulino G, kitaip tariant, ji infekcija jau buvo persirgusi.
Medikai jai diagnozavo multisisteminį uždegiminį sindromą vaikams (MIS-C) po SARS-CoV-2 infekcijos (angl. multi-system inflamatory syndrome in children following SARS-CoV-2 infection).
Ligoninėje – ir metukų vaikas
Pandemijos pradžioje buvo galvojama, kad infekcija aplenkia vaikus, nes jie nesirgo arba simptomai buvo lengvi (dabar pripažįstama, jog kaip tik dėl šios priežasties ligą sunku diagnozuoti, bet tai nereiškia, kad jie neserga).
Tačiau jau pernai balandį pirmą kartą buvo aprašytas MIS-C, susijęs su COVID-19.
Pirmieji atvejai buvo nustatyti Jungtinėje Karalystėje (JK), Italijoje, Niujorke ir kitur JAV.
Tiesa, pirmieji atvejai dažniausiai buvo aprašyti kaip Kawasaki liga, toksinio šoko sindromas, antrinė hemofagocitinė limfohistiocitozė / makrofagų aktyvacijos sindromas, o ne kaip COVID-19 pasekmė.
Vaikų ligų klinikos patirtis rodo, kad nepilnamečiai šios ligos neišvengia, kartais serga itin sunkiai. D.Grinkevičiūtė pateikė informacijos apie dar devynis Vaikų intensyvios terapijos skyriaus pacientus.
Dauguma jų – 8–13 metų, nors būta ir ikimokyklinio amžiaus ligoniukų, o jauniausia buvo vos metukų sulaukusi mergaitė.
Vieni vaikai jautė COVID-19 simptomus, kiti turėjo kontaktą su sergančiuoju, tačiau daugumos tėvai nenurodė nei vieno, nei kito, kai kurie net nieko nežinojo apie virusą ar buvo įsitikinę, kad jis išgalvotas.
Beje, tik dviem iš šių vaikų buvo nustatyta COVID-19, kiti jau turėjo antikūnų, vadinasi, buvo persirgę anksčiau.
Reikia skiepyti pačių vaikų labui
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytojos, pulmonologės doc. dr. Linos Jankauskaitės teigimu, vaikai ir paaugliai nebėra tie, kurie neserga ar serga lengviau.
Sunkiai sergančiųjų amžius jaunėja, vaikų, sunkiau sergančių šia liga, – daugėja.
„Amerikos pediatrų asociacijos duomenimis, net 21 proc. naujų COVID-19 atvejų sudaro vaikų susirgimai. Europoje – taip pat, pavyzdžiui, Nyderlandai stebi didžiausią susirgimų šuolį amžiaus grupėje iki 12 metų, Izraelio, Italijos duomenys – panašūs.
Izraelio duomenimis, net ketvirtadalis naujų COVID-19 atvejų yra vaikų iki 10 metų amžiaus grupėje“, – portalui 15min sakė L.Jankauskaitė.
Šiandien vis daugiau kalbame apie ilgalaikius liekamuosius reiškinius vaikams po COVID-19.
Habilituoto medicinos mokslų daktaro, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio žodžiais, negalima nuneigti, kad vaikai dažniau serga lengvesne forma, tačiau klaidinga manyti, kad virusas jiems nepavojingas.
Neretai vaikai, net ir persirgę lengva forma, jaučia ilgalaikius ligos padarinius.
„Laimei, jie serga lengviau, nors pasitaiko sunkių ir labai sunkių formų. Čia kaip loterija. Bet šiandien vis daugiau kalbame apie ilgalaikius liekamuosius reiškinius vaikams po COVID-19, net labai lengvai persirgusių.
Taip, jie nemiršta ir nedūsta, kaip būna su suaugusiais, bet jeigu jiems iki pusės metų ar dar ilgiau išlieka vadinamos kognityvinės funkcijos sutrikimas, jeigu jie blogiau mokosi, jeigu tai turi įtakos jų raidai, tai yra didelį susirūpinimą keliantys dalykai“, – kalbėjo profesorius.
Gydytoja L.Jankauskaitė papildė, kad COVID-19 gali turėti įtakos jaunų pacientų plaučių funkcijos sumažėjimui (esant plaučių pažaidai) ir kitiems sutrikimams, kurių ilgalaikiai padariniai nėra žinomi.
„Liekamieji reiškiniai, pavyzdžiui, nuovargis, raumenų, kaulų skausmai, nerimas, kiti psichologiniai emocijų sutrikimai, toliau apriboja vaikų integraciją, socializaciją.
Kadangi šie pablogėjimai yra banguojantys, besitęsiantys, nukenčia vaiko gyvenimo kokybė, sutrinka jo kasdienė veikla, edukacija“, – komentavo ji.
Skiepai – saugus kelias į mokyklas
Virusui mutuojant, kyla papildomų iššūkių.
„Deja, naujų mutacijų fone vaikų sergamumas didėja, taip pat gausėja sunkių COVID-19 ligos formų ir dažnėja aprašomi pokovidiniai sutrikimai, kurie vaikus dar labiau izoliuoja.
O to galima būtų išvengti vakcinacija, nes specifinio prieškovidinio gydymo kol kas nėra. Manau, kad šiuo metu tikrai svarbi kiekviena grupė, kad būtų pasiektas kolektyvinis imunitetas, kad būtų sumažintas sergančiųjų skaičius, kad būtų galima sugrįžti į artimas buvusioms gyvenimo sąlygas“, – apibendrino L.Jankauskaitė.
Anot V.Usonio, yra dvi esminės priežastys, kodėl atsiradus galimybei reikėtų skiepyti vaikus.
Pirma, dėl jų saugumo, kad 5–11 klasių mokiniai nuo kitų mokslo metų galėtų saugiai sugrįžti į mokyklas.
Be to, vaikų vakcinavimas svarbus siekiant kolektyvinio imuniteto.
„Vaikai mūsų visuomenėje sudaro kone 20 proc., jeigu mes kalbame apie visuomenės imunitetą, apie ligų kontrolę mūsų valstybėje, tai neįmanoma be vaikų dalyvavimo“, – akcentavo profesorius.
Beje, tiriant vakcinos „Comirnaty“ poveikį 12–15 metų paaugliams, buvo pastebėtas stipresnis imuninis atsakas: iš placebo grupėje buvusių 1 129 vaikų susirgo 18, iš paskiepytų 1 131 nesusirgo niekas.
15min vertinimu, V.Jankauskaitės-Milčiuvienės teiginys, esą niekas negirdėjo, kad vaikai serga koronavirusu, o juo labiau – jog jiems tai pavojinga, neatitinka tikrovės.
Nors virusas yra pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, kaip rodo gydytojų patirtys, vaikai ne tik gali užsikrėsti koronavirusu, bet ir patekti į ligoninę.
Amerikos pediatrų asociacijos duomenimis, daugiau negu penktadalį naujų COVID-19 atvejų sudaro vaikų susirgimai. Kaip pažymėjo gydytoja D.Grinkevičiūtė, į Vaikų intensyvios terapijos skyrių dėl COVID-19 buvo patekęs net vienerių metų vaikas.
Vaikų gydytojų teigimu, vaikai ir paaugliai nebėra tie, kurie neserga ar serga lengviau. Sunkiai sergančiųjų amžius jaunėja, vaikų, sunkiau sergančių šia liga, – daugėja.
Neretai vaikai, net ir persirgę lengva forma, jaučia ilgalaikius ligos padarinius.
Patikrinta 15min
