„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 08 24

Tiesa ar melas? V.Pranckietis: „Jeigu beržai yra neiškertami 60-ies metų, tai 80-ies metų jų kirsti jau nereikia, jie būna supuvę“

Antradienį kalbėdamas apie miško kirtimo normos didinimą, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis užsiminė, kad Lietuvos miškai senėja, o miškas, neiškirstas laiku, supūva. V.Pranckietis pateikė ir konkretų pavyzdį – anot jo, jei beržai neiškertami 60-ies metų, tai jiems sulaukus 80-ies metų jie jau būna supuvę. Portalas 15min nutarė patikrinti pastarąjį Seimo pirmininko teiginį.
Viktoras Pranckietis
Viktoras Pranckietis / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

„Miškų prieaugis yra 15 proc. didesnis negu yra kirtimai. Kitaip sakant, tai yra miškų senėjimas, o jis po to pavirsta puvimu ir tiek. Neiškirstas miškas supūva. (...) 33 proc. turime teritorijos miškų, turėtų nuolat būti tas jų atjauninimas, atnaujinimas proporcingas iškirtimui. Yra dar paliekamas ir rezervas senėjimui, ir tai nėra gerai. Paprastas pavyzdys: jeigu beržai yra neiškertami 60-ies metų, tai 80-ies metų jų kirsti jau nereikia, jie būna supuvę“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V.Pranckietis.

Taip Seimo pirmininkas palankiai komentavo Vyriausybės sprendimą didinti metinę miškų kirtimo normą penkeriems metams. Siekiant mažinti biokuro kainas, ji augs 6 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu.

Portalas 15min pasiteiravo Seimo pirmininko atstovės spaudai Karolinos Frolovienės, kuo V.Pranckietis grindė savo teiginį apie beržus.

„Trys medžių rūšys – beržas, juodalksnis ir drebulė – yra neatsparios puvimui ir pūti pradeda jaunos. Kertamų medžių amžius yra nustatytas Miškų kirtimo taisyklėse, tačiau praktikoje medžiai kertami senesni nei jose nurodyta“, – 15min atsiųstuose atsakymuose nurodė K.Frolovienė.

Aktuali Miško kirtimo taisyklių redakcija nurodo, kad minimalus beržų kirtimo amžius – 61 metai. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2015 m. – tokius vėliausius duomenis skelbia tarnybos puslapis – beržynai buvo kertami vidutiniškai 76 metų amžiaus.

Gamtinis ir ūkinis požiūriai skiriasi

Ar iš tiesų nenukirstas beržas, sulaukęs 80 metų, supūva, todėl privalo būti nukirstas anksčiau? Pasak VU Botanikos sodo Augalų kolekcijos skyriaus vedėjo dr. Dariaus Ryliškio, situaciją galima vertinti dviem aspektais – ekonominiu ir gamtiniu.

Pasak D.Ryliškio, V.Pranckietis teisus tuo aspektu, kad beržo mediena, jam sulaukus maždaug 80-ies metų, pasidaro nebevertinga ir ekonominės prasmės kirsti tokius medžius nebėra.

AFP/„Scanpix“ nuotr./ Beržas
AFP/„Scanpix“ nuotr./ Beržas

„60 metų yra pati beržo branda. Bet laikoma, kad jei iki 80 metų nenukirtai, tai paskui geriau net nebekirsk, nes niekam neparduosi“, – sakė D.Ryliškis.

60 metų yra pati beržo branda. Bet laikoma, kad jei iki 80 metų nenukirtai, tai paskui geriau net nebekirsk, nes niekam neparduosi.

Tačiau dendrologas abejoja, ar žodis „supuvęs“ yra tinkamas vartoti tokiame kontekste. Jis atkreipia dėmesį, kad beržai, nors jų mediena ir nebevertinga, gyvena gerokai ilgiau – gali išgyventi 100 metų, o labai geromis, išskirtinėmis sąlygomis pasiekti ir 120 metų amžių.

„Žodis „supuvęs“ yra per griežtas. Supuvęs augalas, aš įsivaizduoju, tai toks, kuris guli ant žemės. Kalbant apie medžius, paprastai yra naudojamas žodis „sutrūnijęs“. Tačiau jei būtų pasakęs „sutrūnijęs“, irgi sakyčiau, kad per griežtai. Taip, mediena lentpjūvei jau nebus tinkama, tačiau pats tokio amžiaus beržas dar nėra nuvirtęs“, – sakė D.Ryliškis.

Pasak specialisto, gamtiniu požiūriu ir 80 metų ribą peržengęs beržas yra naudingas – jis tampa buveine yrančia mediena mintantiems vabzdžiams ir kitiems gyvūnams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Beržynas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Beržynas

„Viena vertus, ūkiniu požiūriu – Seimo pirmininkas teisus. Bet gamtiniu požiūriu – gamtininkai dabar, siekdami išsaugoti biologinę įvairovę, uoksuotus medžius myli, nes jie sudaro sąlygas gamtinei įvairovei“, – sakė D.Ryliškis.

„Miškininko, medienos paruošėjo ir biologinės įvairovės specialisto požiūris šioje vietoje truputėlį išsiskiria. Nes ir medžiuose, kurie pradeda trūnyti, kuriuose formuojasi uoksai ir taip toliau, gali gyventi kitokios rūšys negu sveikame medyje“, – akcentavo dendrologas.

15min vertinimu, V.Pranckiečio teiginys, kad jeigu beržai yra neiškertami 60-ies metų, tai 80-ies metų jų kirsti jau nereikia, nes jie būna supuvę, yra arti tiesos. Seimo pirmininkas beržų būklę vertino ne dendrologiniu, o ekonominiu požiūriu ir buvo teisus tuo aspektu, kad sulaukusių 80 metų amžiaus beržų kirsti kurui nebėra prasmės, nes mediena neatneš jokios naudos. Tačiau vis dėlto net ir 80 metų sulaukęs beržas dar nėra supuvęs ir turi savo vietą ekosistemoje, o išgyventi gali ir gerokai ilgiau, todėl būtinybės kirsti beržą jam sulaukus vos 60 metų nėra.

Jūs klausiate – tikriname mes
Įveskite politiko ar kito visuomenės veikėjo teiginį, kurį reikia patikrinti. Jei tik įmanoma, nurodykite, kur ir kada tai buvo pasakyta.
* privalomi laukai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs