15min patikrino, ar toks M.Rekst pareiškimas yra teisingas.
Finansų ministerija, remdamasi metiniais duomenimis už 2018 m., nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybė skolinių įsipareigojimų neturi. Į savivaldybės skolą įskaitomi savivaldybės prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis, prekybos kreditų restruktūrizavimo sutartis, faktoringo (be regreso teisės) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
„Iki kovo pradžios, savivaldybės turėjo pateikti duomenis apie įsiskolinimus. Vilniaus rajono savivaldybės duomenis jau gavome, tai matome, kad įsiskolinimų nėra. Nors, 2018 metų trečiojo ketvirčio duomenimis, turėjo įsiskolinimų. Vadinasi, kad per tris paskutinius metų mėnesius juos padengė“, – 15min atsakė Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Erika Bogusevičiūtė.
Ministerijos duomenimis, Vilniaus rajono įsiskolinimas pernai rugsėjį buvo 5,4 mln. eurų. Kitų didžiųjų miestų rajonų savivaldybės turėjo kiek mažesnius įsiskolinimus: Kauno rajonas – apie 3 mln. eurų, Klaipėdos rajonas – 2,2mln. eurų, Šiaulių rajonas – 2,5 mln. eurų.
Tačiau remiantis Finansų ministerija, praėjusių metų gale Vilniaus rajono savivaldybė turėjo kreditorinį įsiskolinimą (pavyzdžiui, neapmokėtos sąskaitos, uždelstas darbo užmokestis, bet ne paskolos), kuris siekė 639,8 tūkst. eurų. Palyginti, Kauno r. savivaldybės trumpalaikiai įsiskolinimai siekė 3,2 mln. eurų, Klaipėdos r. – 579,6 tūkst. eurų, Šiaulių r. – 575,6 tūkst. eurų.
Bendras visų Lietuvos savivaldybių kreditorinis įsiskolinimas yra 98,7 mln. eurų, o bendra visų savivaldybių įsiskolinimų suma yra 503,7 mln. eurų, pagal Finansų ministeriją.
Vilniaus rajono merė M.Rekst 15min atsiųstame atsakyme rašo, kad savivaldybė įsiskolinimą investiciniams projektams finansuoti buvo įsipareigojusi grąžinti 2019 metų birželio mėnesį, bet tą padarė anksčiau, dar 2018 metais.
„Savivaldybė nesiskolina lėšų savivaldybės veiklai užtikrinti, o tik investiciniams projektams vykdyti“, – pabrėžia M.Rekst. Pasak jos, šių metų Vilniaus rajono savivaldybės biudžetas yra subalansuotas ir nėra nei deficitinis, nei perteklinis.
Savivaldybių indeksą sudarantis Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) 2018 m. Vilniaus rajono savivaldybei pagal biudžeto valdymą priskyrė antrą vietą iš 54 mažųjų savivaldybių.
„Tokią aukštą vietą padėjo užimti tai, kad savivaldybės skola 2017 m. sudarė tik 5,5 proc. lyginant su pajamomis. Tai buvo antra geriausia reikšmė tarp mažųjų savivaldybių. Geriau pasirodė Radviliškio rajonas išvis neturėjęs skolos“, – sakė LLRI analitikas Martynas Tininis.
Jis nurodė, kad skola Vilniaus r. savivaldybėje 2017 m. lyginant su 2016 m. sumažėjo 8,7 proc.: nuo 14,2 iki 5,5 proc. Tai buvo didesnis sumažėjimas nei vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių (-3,6 proc.). Savivaldybės išlaikymas 2017 m. atsiėjo 7,6 proc. biudžeto – mažiau nei vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių (8,05 proc.).
15min vertinimu, Vilniaus rajono merės M.Rekst teiginys, kad Vilniaus rajono savivaldybė neturi įsiskolinimo, yra arti tiesos. Savivaldybė 2018 m. pabaigė neturėdama ilgalaikių finansinių įsiskolinimų, tačiau turėjo 639,8 tūkst. eurų trumpalaikių įsiskolinimų.