„Kitais metais turime suremontuoti Marijampolės plente esantį geležinkelio viaduką, tiltą per Jiesios upelį ir pakeisti Kauno HE tilto atramas, kad sunkvežimiams, statant „Rail Baltica“, nereikėtų važiuoti per Petrašiūnus. Kai prasidės statybos, viską turėsime būti jau rekonstravę, nes priešingu atveju reikės riboti eismą“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Pasak jo, skaičiuojama, kad trijų tiltų remontas gali kainuoti apie 5 mln. eurų – šiuos darbus miestas ketina finansuoti pats, o kitą dalį lėšų tikimasi gauti iš „Rail Baltica“ projekto fondo.
„Rail Baltica“ yra valstybinės reikšmės projektas ir visus darbus padarys „Lietuvos geležinkeliai“ iš „Rail Baltica“ lėšų. Su Susisiekimo ministerija diskutuojame, kad „Rail Baltica“ yra svarbus projektas, todėl turėtume gauti kažkokią dalį finansavimo, kad miestui tai nebūtų našta“, – kalbėjo G. Petrauskas.
Jo teigimu, Kauno taryba pritarė dar keturių objektų, kurie užtikrintų eismo saugumą tiesiant „Rail Baltica“, statybai. G.Petrausko teigimu, ji turėtų prasidėti 2017 metais.
Chemijos ir R.Kalantos gatvių atnaujinimui, įrengiant sankirtą su Pietrytiniu aplinkkeliu ir „Rail Baltica“ trasa, numatoma skirti 2,9 mln. eurų, Marių ir Palemono gatvėse įrengiant sankirtą su „Rail Baltica“ trasa – 1,3 mln. eurų, Ateities plento tęsiniui nuo Palemono iki T.Masiulio gatvės – 5,7 mln. eurų, pėsčiųjų tunelio su dviračių takais po „Rail Baltica“ trasa statybai – 640 tūkst. eurų.
„Teritorijose, per kurias eis geležinkelio trasa, bus pagerintos sąlygos tranzitiniam transportui nuo Kauno HE iki automagistralės Vilnius–Klaipėda, sumažinant jo srautus K.Baršausko, Chemijos, R.Kalantos ir T.Masiulio gatvėse“, – rašoma Savivaldybės administracijos Statybos skyriaus rašte.
Spalio viduryje atidaryta daugiau kaip 370 mln. eurų vertės „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos sienos iki Kauno, tačiau traukiniai ja kol kas nevažiuoja. Toliau numatoma tiesti trasą nuo Kauno iki Latvijos sienos, kur ji tęsis per Rygą iki Talino.
„Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją.
