G.Nausėdos spaudos konferencijos transliaciją stebėkite čia:
G.Nausėda sakė, kad šiuo metu jau laikas kalbėti ne tik apie medicininę kovą su koronavirusu, bet ir apie ekonomiką.
Prezidentas tikino, kad Lietuva laikosi konservatyvios taktikos švelnindama karantino sąlygas, tačiau tai esą logiška, nes geriau pamažu laisvinti sąlygas nei po kelių savaičių vėl grįžti į patį griežčiausią, juodžiausią karantiną.
„Jei šioje vietoje galima būti nors kiek atsargesniu, aš visada būsiu atsargumo pusėje, nes dilema galbūt atrodo tokia: ką rinktis: ekonomiką ar sveikatą trumpuoju laikotarpiu, bet žvelgiant į perspektyvą tokio pasirinkimo nėra. (...) Mano nuomone, šis planas, taip, yra konservatyvus, atsargus. (...)
Jeigu įsitikiname, kad po pirmojo etapo atlaisvinus verslą kilo naujų susirgimų protrūkis ir atsirado kitokių neigiamų reiškinių, čia pat reikia stabdyti atlaisvinimą ir bent kurį laiką prie antrojo etapo nepereiti. Man atrodo, tai visiškai logiškas dalykas. (...)
Nereikia žvalgytis į kitus, žiūrėkime į tai, ko mes pasiekėme, ar tikrai mūsų veiksmai davė teigiamą rezultatą, o aš manau, kad turime labai teigiamą rezultatą, jei nepasakyti daugiau. Nesugadinkime viso to, ką kūrėme labai sunkiai, labai kruopščiai“, – ragino neskubėti atlaisvinti karantino sąlygų prezidentas.
Klausiamas, kaip vertina sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos veiklą, prezidentas labiausiai priekaištavo dėl naktinių sprendimų, kuriems nespėja pasirengti nei verslas, nei savivaldybės.
„Kiek gyvenu, tiek matau, kad sveikatos apsaugos ministras kažką ne taip daro, bet nepaisant to, padaro. (...) Tie, kurie dirba, deja, padaro klaidų, kitaip nebus. (...) Statistika yra gerėjanti ir tai – svarbiausias dalykas“, – visgi gyrė kovą su koronavirusu G.Nausėda akcentuodamas, kad tyrimų daroma vis daugiau, kaip jis ir norėjo.
Klausiamas, ar mano, kad karantinas turėtų būti pratęstas ir ar per Motinos dieną vėl turėtų būti ribojamas patekimas į miestus, prezidentas sakė viską vertinantis per žmogaus gyvybę.
Nepadarykime taip, kad mus likimas koronaviruso pagalba įmetė į XXI a., o mes visom keturiom bandome ropoti atgal į XX a.
„Aš tikrai dabar negaliu atsakyti dėl Motinos dienos. Iš tikrųjų labiausiai norėčiau aplankyti savo mamą, kuri guli Darbėnų kapinėse, bet nežinau, ar tai pavyks padaryti, nes tam tiesiog nebus prielaidų.
Tokie judėjimo apribojimai, kurie nėra susiję su tuo, kad atskira vieta paskelbta koronaviruso židiniu, tikrai yra labai netradiciniai, sunkūs sprendimai, kurie sukelia ir daug neigiamų reakcijų. Pagaliau, žmogaus teisių specialistų samprotavimų, ar tai ne per didelis įsikišimas į žmonių judėjimo laisvę, bet man pagrindinis kriterijus yra žmogaus gyvybė. Jeigu tai padeda išsaugoti bent vieną, dvi ar penkias gyvybes, tai yra verta daryti“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, kiekvienos šalies istorijoje būna aplinkybių, kuomet privalome elgtis „šiek tiek nekonvenciškai ir leisti daugiau apribojimų nei galėtume imtis tuo metu, kai viskas vyksta normaliai“.
G.Nausėda sakė, kad kalbant apie nuotolinį mokymą jam nepriimtinas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus lūpų nuskambantis nuovargis ir siūlymai nutraukti mokslo metus.
„Nepadarykime taip, kad mus likimas koronaviruso pagalba įmetė į XXI a., o mes visom keturiom bandome ropoti atgal į XX a.“, – ragino valstybės vadovas ir tikino, kad nuotolinis mokymasis gali tapti galimybe.
Ekonomikos skatinimo greitis netenkina
Tuo tarpu ekonomikos skatinimo veiksmus G.Nausėda vertino kritiškai.
„Kol kas negalime pasidžiaugti tuo, kad pinigai per likvidumo langelį, už kurį atsakinga INVEGA, patenka į verslą greitai. Deja, procedūros yra gremėzdiškos, deja, laikas netenkina. Eina laikas ir įmonės negali gauti tų pinigų, kurie joms būtinai reikalingi šiandien, o ne rytoj ar poryt“, – sakė prezidentas.
Jis tikino, kad viskas yra sutvarkoma, esą, jie to neįmanoma išspręsti procedūriškai, yra visos prielaidos imtis įstatyminių iniciatyvų, konkrečiai Lietuvos Respublikos skolos įstatymo, kad trukdžiai būtų pašalinti ir „išmušti tą kamštį“.
Premjeras tvirtino, kad INVEGA nėra pasirengusi tokio masto veiklai ir problemos nėra nulemtos to, kad Lietuva vis dar neturi ekonomikos ir inovacijų ministro, o už ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimą atsakingu paskirtas jo ministru nepaskirtas Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.
„Dėl pono Luko Savicko esu anksčiau pasisakęs, kad tai tikrai jaunas, šviesus žmogus, turintis patirties tam tikroje veiklos srityje, ta patirtis tikrai labai svarbi Lietuvai šiuo metu. Ar jis galėtų įsigilinti į ministro kompetencijas ir iškart imtis vadovauti ministerijai, aš išreiškiau tokias abejones, bet turbūt tikrai Lietuva yra daug didesnė šalis, kad negalima būtų rasti ir daugiau kandidatų“, – klausiamas, kaip vertina, kad L.Savickas jau de facto paskirtas vadovauti ekonomikos plano vykdymui, kas priklausytų ministrui, kalbėjo G.Nausėda.
Norint šokti tango, reikia abiejų šokėjų. Šiuo atveju aš nesakau, kad noriu šokti tango su premjeru, bet vis dėlto reikalingas abiejų pusių sutarimas.
Pasak prezidento, jis yra atviras diskutuoti apie kandidatūras, gali jas pateikti ir pats, ir premjeras, ir pripažino, kad klausimą kelia ir verslo atstovai.
„Norint šokti tango, reikia abiejų šokėjų. Šiuo atveju aš nesakau, kad noriu šokti tango su premjeru, bet vis dėlto reikalingas abiejų pusių sutarimas“, – pats juoktis pradėjo prezidentas, bet pripažino, kad kandidatūros, dėl kurios sutartų, kol kas nėra.
G.Nausėda akcentavo, kad tų pinigų, kurie numatyti ekonomikos skatinimui, negalima leisti bet kaip ir kuo greičiau, nepaisant teisės.
„Prisigyvensime iki to, kad turėsime daug skandalų ir teks kuopti tai, ką pridirbome“, – tikino jis.
G.Nausėda kritiškai vertino Vyriausybės sprendimą be konkursų pirkti informacijos skelbimą žiniasklaidoje, kuris esą yra pridengtas užuolaida ir nesuprantamas net Viešųjų pirkimų tarnybai. Pasak jo, jau prasidėjusi rinkimų kampanija, todėl išlaidas turėtų vertinti ir Vyriausioji rinkimų komisija, kad tai nebūtų „paprasčiausias papirkinėjimas“.
Pasak jo, geriau būtų pinigus žiniasklaidai teikti per Spaudos ir radijo rėmimo fondą, kuris galėtų lėšų skirti ir ant mirties ribos atsidūrusiai kultūrinei spaudai, regioninei žiniasklaidai.
Prezidentas tikino, kad iš ekonomikos skatinimui skiriamų lėšų galbūt geriau būtų remti įmones, kurios ilgainiui vis tiek išlaikys darbuotojus.
Fiskalinę drausmę jis vadino „ortodoksišku dalyku“ ir svarstė galbūt svarstant kitų metų biudžetą galima būtų tikslingai skatinti verslą.
Kartu prezidentas sakė jau matantis ekonomikos kontūrus rytoj.
„Arba, kaip sakoma tame filme, dieną po rytojaus“, – teigė G.Nausėda.
Prezidentas sakė manantis, kad visgi po krizės Lietuva gali tapti netgi stipresnė, net jei šiemet ekonominiai rodikliai bus prasti.
„Matuokime gyvenimą šiek tiek didesniu masteliu ir mes pamatysime, kaip galima iš krizės išeiti sustiprėjusiems“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Jis tikino, kad dalis inovatyvių įmonių pademonstravo neįtikėtiną lankstumą, prisitaiko ir tokios įmonės pavyzdžiu pateikė penktadienį aplankytą „Teltoniką“. Prezidentas sakė asmeniškai besižavintis ir šios įmonės įkūrėju Arvydu Paukščiu, kuris mecenuoja bažnyčių atstatymą.
Laikas kalbėti apie valstybinį banką
Prezidentas tikino, kad jau šiandien laikas galvoti, ko ši krizė išmokys. Jis kalbėjo apie galimybę Lietuvos ekonomikos laivą statyti iš naujo ant inovatyvių įmonių pagrindo.
„Aš kaip tik šiuo metu, sakyčiau, susidarė labai palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką, nes jeigu iki šio laiko mes iškėlėme idėją ir vis dėlto buvo sunku pasirinkti variantą, kokiu pagrindu tas valstybinis bankas galėtų būti sukurtas.
Aš kaip tik šiuo metu, sakyčiau, susidarė labai palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką.
Ar tai turėtų būti kuriama nuo nulio, ar turėtų būti įsigyjama veikiančio banko akcijų, tai šiandien, matydamas visą ekonomikos skatinimo mechanizmą, verslo paramos fondų atsiradimą, INVEGOS veiklą suaktyvėjusią, manau, kad sulig krize neturėtų visa tai baigtis, o turėtų tapti geru pagrindu valstybinio banko formavimui“, – prabilo prezidentas.
Pasak jo, nesvarbu, kaip jis vadintųsi – banku ar plėtros fondu – tačiau esmė, ar jis prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo didinimo. G.Nausėda tvirtino, kad neprastas įdirbis jau yra tam padarytas, apie tai jis diskutavo su premjeru, netrukus esą vėl apsikeis nuomonėmis ir judama link sprendimo.
Pasipriešino kainų reguliavimui
G.Nausėda pranešė vetavęs įstatymą, numačiusį galimybę karantino laikotarpiu reguliuoti kainas.
„Šią savaitę teko vetuoti du įstatymus. Tai darau be didelio džiaugsmo, bet jei matau, kad šių įstatymų pasirašymas prieštarautų tam tikriems mano principams, arba prieštarautų priesaikai, kurią esu davęs. (...) Mes vetavome Civilinės saugos įstatymą, pirmiausia kvestionuodami, kainų reguliavimo galimybę“, – sakė jis.
Prezidento teigimu, kainų reguliavimas paprastai sukelia deficitą ir jis galimas tik nepaprastosios padėties sąlygomis.
„Tai turėtų būti kažkas panašaus į karo sąlygas. Tačiau ekstremalioje padėtyje, aš manau, kad mes tikrai turime kur kas daugiau būdų užtikrinti kainų pusiausvyrą negu kad kišdamiesi į ūkinės veiklos laisvę“, – teigė G.Nausėda.
Jis vylėsi, kad prieš balsavimus dėl veto Seime dar turės galimybę aptarti pasiūlymus su frakcijų vadovais. „O sprendimas bus toks, koks bus“, – neprognozavo, kad jo nuomonę parlamentas palaikys, G.Nausėda.
G.Nausėda piktinosi, kad Seimas karantino metu deramai nedirba, nes jis vis dar nepaskiria naujų Konstitucinio Teismo teisėjų, nesprendžia klausimų operatyviai.
Pasak jo, net ir karantino metu visos valdžios turi dirbti išvien, nes vienos iš jų dominavimas lemia tai, kad „demokratija kenčia, nes atsiranda iškraipymų, kurie kartais vadinami policine valstybe“.
Klausiamas, kaip vertina, kad Seimas neatleido valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio ir ko tikisi iš pakartotinio sprendimo, prezidentas sakė, kad galbūt ir pats nepakankamai gerai išdėstė savo argumentus, kodėl pasirinko kitą kandidatą.
„Galbūt mes nepakankamai gerai ir įtikinamai paaiškinome motyvą, kodėl aš pasirinkau MIndaugo Macijausko kandidatūrą. Buvau susitikęs su keletu kandidatų ir paprašiau jų labai paprasto dalyko: pateikite prašau kiekvienas iš jūsų dešimties punktų programą, ką ketinate pagerinti institucijos veikloje per artimiausius penkerius metus. Iš tų kelių programų man įdomiausia, ambicingiausia pasirodė M.Macijausko programa. Čia nėra jokio principo juoda-balta“, – pasakojo valstybės vadovas.
Prezidentas G.Nausėda šią savaitę konferenciniais skambučiais aptarė Lietuvos darbuotojų ir verslo situaciją, kultūrą, o penktadienį lankėsi Vilniuje veikiančioje aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ gamykloje.
Sušvelnintos karantino sąlygos
Ketvirtadienio duomenimis, šalyje nustatyti 1128 koronaviruso atvejai. Mirė 32 užsikrėtusieji, 178 – pasveiko.
Nerimą kelia situacija Vilniaus rajone esančioje Nemenčinėje. Dėl koronaviruso plitimo grėsmės nuo ketvirtadienio miestelis savaitei buvo uždarytas – apribotas atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų judėjimas.
Nemenčinėje nustatyti 23 koronaviruso atvejai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė 15min informavo, kad penktadienį koronaviruso atvejis patvirtintas Nemenčinės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Užsikrėtė senukus prižiūrėjusi slaugytoja.
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje nuo kovo 15 dienos įvestas karantinas. Jis pratęstas iki balandžio 27 dienos. Tačiau greičiausiai jis bus pratęstas ir vėl.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė pirmajam jo švelninimo etapui, kuriuo leista dirbti ne maisto prekių parduotuvėms ir paslaugų įmonėms, turinčioms atskirą tiesioginį įėjimą iš lauko pusės ir galinčioms reguliuoti pirkėjų ir kitų lankytojų srautą.
