D.Razmuvienė pasisako už karantino priemonių švelninimą, bet apie koronaviruso suvaldymą dar nekalba

Spaudos konferenciją stebėkite čia:

D.Razmuvienė tikino, kad dabar sergamumas aukščiausias Klaipėdos, Marijampolės ir Vilniaus apskrityse.

Utenoje šis rodiklis žemiausias, tačiau tai – sekmadienio duomenys.

Epidemiologės teigimu, 62 proc. sergančiųjų – vyresni nei 61 metų amžiaus.

Pasak NVSC atstovės, net 73 proc. žmonių užsikrečia šalies viduje.

„Vietinis plitimas tarp mūsų yra gajus“, – tvirtino ji.

Epidemiologės teigimu, tai kelia nerimą, nes formuojasi ligos židiniai.

„Šiandien jau turime 40 židinių“, – sakė D.Razmuvienė, pažymėdama, kad židiniu laikoma vieta, kur yra užsikrėtę bent du asmenys.

Net 7 židiniai yra sveikatos priežiūros įstaigose - Ukmergės, Marijampolės, Klaipėdos universitetinėje ligoninėse, Šeškinės poliklinikoje, Santaros klinikų Šeimos medicinos centre.

„Didžiausia problema yra medikai“, – pripažino D.Razmuvienė.

Pasak jos, medicinos darbuotojų Lietuvoje užsikrėtę 195 medicinos darbuotojai, t.y. apie 18 proc. Tai didesnis procentas nei kitose pasaulio valstybėse. Kodėl? D.Razmuvienė sako, kad užsikrėtimus dažniausiai lemia neatidumas dėvint apsaugos priemones arba prasta infekcijų kontrolė įstaigose.

Epidemiologė pasisako už karantino sąlygų švelninimą, tačiau nesako, kad koronavirusas jau suvaldytas. Esą kol atsiranda naujų atvejų, tol apie suvaldymą negalima kalbėti.

"Jeigu matysis, kad kažkuri grandis pradeda šlubuoti, bus galima vėl suvaldyti verslą. (...) Virusas bus suvaldytas tada, kai nebeturėsime nė vieno naujo atvejo. Jis gali cirkuliuoti taip po keletą atvejų visus metus, kol bus atrasta vakcina", - aiškino epidemiologė.

Pasak D.Razmuvienės, fiksavus protrūkį Nemenčinėje čia esantys slaugos namai „Senevita“ bus pirmieji Lietuvoje, kuriuose bus ištirti visi darbuotojai ir gyventojai. Taip pat masiškai bus ištirti Antavilių globos namų gyventojai ir personalas.

Galima pradėti pirmąjį švelninimo etapą

Savo ruožtu premjero patarėjas sveikatos klausimais J.Kairys sakė, kad koronaviruso valdymo situacija Lietuvoje vyksta normaliai ir laikas galvoti apie karantino sąlygų švelninimą.

Pagal, EBPO duomenimis, pasak J.Kairio, Lietuva atrodo labai gerai – susirgimų ir mirčių vidurkiai gerokai mažesni nei daugelyje Europos šalių.

Tyrimų, pasak J.Kairio, Lietuva taip pat daro palyginti nemažai.

„Yra gerų žinių. Žinoma, suprantame, kad karantinas yra karantinas, bet kai stoja verslas yra blogai ne tik verslui, bet ir ekonomikai, ir žmonėms. Mūsų siūlymas yra pagal tai, koks yra ligos plitimas, galima pirmąjį etapą karantino mažinimo pradėti“, – sakė patarėjas.

Anot jo, Vyriausybei padeda 18 mokslininkų ir dar 16 Vilniaus universiteto mokslininkų ir jie nustatę, kad greitieji testai diagnostikai netinka, jais galima tik tirti, ar visuomenė persirgusi COVID-19 ar ne.

„Jis padeda tik nustatyti jau buvusią ligą“, – sakė patarėjas.

Pirmasis švelninimo etapas turėtų trukti apie 10-14 dienų, tuomet stebint rezultatus būtų galima spręsti, ar sąlygas dar labiau švelninti, ar sunkinti.

„Galima pradėti nuo verslo, prekybos, kur yra atskiras įėjimas iš lauko. Dėl buitinių, remonto paslaugų, raktų, galanterijos, avalynės, dviračių taisymas, skalbyklos, servisai“, – vardijo patarėjas ir pridūrė, kad būtinos ir apsaugos priemonės, galimybė ateiti po vieną.

Iš viso šalyje, antradienio duomenimis, nustatyta 1070 koronaviruso atvejų, dėl infekcijos mirė 24 žmonės, pasveikusiu laikomas 101 asmuo.

Trečiadienį Vyriausybė planuoja švelninti karantino sąlygas. Bus siūloma leisti veiklą ne maisto prekių parduotuvėms, buitinių ir remonto paslaugų teikėjams, kuomet yra atskiras įėjimas iš lauko ir galimybė reguliuoti klientų srautus taip, kad vienu metu būtų aptarnaujamas vienas klientas.

Lietuvoje karantinas paskelbtas kovo 16 dieną ir pratęstas iki balandžio 27-osios.

Pirmasis koronaviruso atvejis Lietuvoje nustatytas vasario 28 dieną.