G.Nausėdos spaudos konferencijos vaizdo įrašą žiūrėkite čia:
Išrinktojo prezidento ir antroje vietoje rinkimuose likusios konservatorių kandidatės Ingridos Šimonytės, taip pat Europos Parlamento rinkimuose dalyvavusių partijų bei mandatus iškovojusių politikų spaudos konferencijas organizuoja naujienų agentūra BNS.
Kaip ir prieš dvi savaites, į savo porinkiminę spaudos konferenciją G.Nausėda atvyko kiek pavėlavęs.
G.Nausėda sakė, kad vis dar reikia suvokti, kas atsitiko sekmadienį, susidėlioti mintis. Tačiau šią minutę stipriausias jausmas, kurį jis jaučia, dėkingumas visiems Lietuvos žmonėms, tyliajai Lietuvai.
Anot G.Nausėdos, rinkimų kampanijoje nueitas ilgas kelias, vyko kelionės po šalį, susitikimai su gyventojais. Tokiu būdu, kaip aiškino išrinktasis prezidentas, norėta pamatyti Lietuvą emociškai, ne per skaičius, statistiką, o per žmonių nuotaikas, jų norą gyventi geriau.
G.Nausėda tikino, kad jaučiasi ramiai, sąžiningai prieš save ir prieš varžovus. Netrukus esą bus galima galvoti apie laukiančius darbus, komandos formavimą.
Įvardijo ministrus, kuriems turi daugiau klausimų
Klausiamas apie galimus pokyčius Vyriausybėje, G.Nausėda sakė, kad šis klausimas – per ankstyvas, iki liepos 12 dienos, kai Vyriausybė grąžins įgaliojimus, dar gali kai kas keistis ir Seimo struktūroje, ir parlamento frakcijose.
„Manau, tokios vidinės konsultacijos jau dabar vyksta. Todėl palūkėkime liepos 12 dienos, kuomet bus grąžinti įgaliojimai, ir tada jau bus galima kalbėti apie kitokią arba tą pačią valdančiąją daugumą“, – sakė G.Nausėda.
Kartu jis minėjo, kad jo prioritetas – stabilumas, tęstinumas.
„Juolab kad iki kitų Seimo rinkimų po inauguracijos šiek tiek daugiau kaip vieneri metai. Būtų labai negerai, jeigu Lietuva būtų kažkokių nuolatinių permanentinių perturbacijų stadijoje. Tikrai nenorėčiau nuo to pradėti savo veiklos. Bet esu pasirengęs visoms alternatyvoms, visokioms galimybėms. Kaip žinote, Lietuvos Respublikos Konstitucija suteikia tokių galimybių, dirbama taip, kad viskas būtų sprendžiama pagal įstatymą ir kad Lietuva nebūtų politinėje krizėje“, – komentavo išrinktasis prezidentas.
Būtų labai negerai, jeigu Lietuva būtų kažkokių nuolatinių permanentinių perturbacijų stadijoje.
G.Nausėda pakartojo, kad keliems ministrams turėtų daugiau klausimų nei kitiems.
Tarp tokių ministrų – socialinės apsaugos ir darbo bei žemės ūkio ministrai Linas Kukuraitis bei Giedrius Surplys.
Taip pat G.Nausėda tvirtino, kad jis norėtų, jog maždaug trečdalis ministrų būtų moterys. Tačiau tokį tikslą pasiekti dabar, turint sukomplektuotą ministrų kabinetą, esą sunku.
Vis dėlto, jeigu po Vyriausybės performavimo kai kuriems ministrams reikėtų trauktis, jis pageidautų, kad būtų svarstomos ir moterų kandidatūros.
Šiuo metu Lietuva yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurios Vyriausybėje nedirba nė viena moteris.
Bėdos dėl nueinančios Vyriausybės parengto biudžeto
Klausiamas, ar pritartų Seimo rinkimams pavasarį, G.Nausėda sakė, kad seniai yra tos nuomonės, kad Seimo rinkimai rudenį nėra pats geriausias dalykas, nes nuolat turime tą pačią bėdą – sena Vyriausybė paruošusi valstybės biudžeto projektą iš esmės palieka jį naujam ministrų kabinetui. Jis neturi galimybių jį iš esmės keisti.
„Tada užprogramuoja dar vieneriems metams, tartum savotiškai perduoda palikimą dar vieneriems metams tos ekonominės politikos, kurią yra numačiusi dar senoji Vyriausybė. Manau, tai nėra teisingas principas ir šia prasme Seimo rinkimai pavasarį būtų tikrai pranašesnė tvarka“, – kalbėjo jis.
Bus kitoks nei D.Grybauskaitė
G.Nausėda aiškino, kad bus kitoks prezidentas nei dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Jis tikino, kad jo būdo, asmenybės bruožai yra šiek tiek kitokie nei kadenciją baigiančios prezidentės.
Būsimasis prezidentas sakė norintis daugiau atverti prezidentūrą, padaryti ją kultūrininkų, švietimiečių, kitų visuomenės grupių atstovų forumu.
Taip pat jis sakė matantis galimybes formuoti Regionų forumą.
„Manau, kad prezidentūra tiesiog turėtų tapti atviresnė, labiau linkusi bendradarbiauti, labiau linkusi klausytis patarimų, suprasdama ir aiškiai signalizuodama, kad patarimai – patarimais, bet galutinius sprendimus priima prezidentas ir jo komanda“, – kalbėjo G.Nausėda.
Manau, kad prezidentūra tiesiog turėtų tapti atviresnė, labiau linkusi bendradarbiauti, labiau linkusi klausytis patarimų, suprasdama ir aiškiai signalizuodama, kad patarimai – patarimais, bet galutinius sprendimus priima prezidentas ir jo komanda.
D.Grybauskaitė yra deklaravusi kovą su oligarchais ir oligarchija. Klausiamas, kokių oligarchijos apraiškų šalyje mato jis, G.Nausėda sakė manantis, kad oligarchinės struktūros dažniausiai atsiranda ten, kur į vieną vietą susikaupia tiek žiniasklaida, tiek verslas.
Tam tikrų žingsnių kovojant su oligarchija, anot jo, padaryta, bet ties tuo negalima sustoti.
„Nes oligarchija yra pavojinga ne tik tuo, kad ji, sakykime, perima ir tam tikros žiniasklaidos kontrolę, ir ima tam tikra dalimi kontroliuoti visuomenės sąmonę, bet ji stengiasi kištis į politiką ir dažnai tą daro labai brutaliu ir tikrai nepriimtinu demokratinei visuomenei būdu. Todėl mes turėjome istoriją su kyšio paėmimu, politinės korupcijos atveju, kurio paviešinimas arba visų aplinkybių skelbimas tikrai rodo dideles bėdas šitoje srityje ir, aš manau, mes prie šitų klausimų tikrai sugrįšime, šitos istorijos nebus pamirštos. Tačiau šiandien, šią minutę man būtų sudėtinga pradėti vardyti konkrečias priemones, kurių ketinu imtis“, – pabrėžė jis.
Klausiamas, kas lėmė, kad I.Šimonytę rinkimuose jis aplenkė daugiau nei dvigubai balsų, G.Nausėda aiškino, kad jam pasiskirstė į antrąjį rinkimų turą nepatekusių kandidatų elektorato balsai.
Be to, jis minėjo klaidas, kurias padarė I.Šimonytės rinkimų štabas.
„Manau, kad jie pernelyg susifokusavo į mano asmenį ir mano komandos veiklą. Ir paskutines savaites tauta, rinkėjai nebelabai girdėjo, o kokią žinią jie neša Lietuvos visuomenei. Tai galėjo padaryti tam tikrą ne patį geriausią įspūdį“, – mano G.Nausėda.
Kartu jis svarstė, kad nuosaikiems, patyčių netoleruojantiems rinkėjams galėjo būti nepriimtina tai, kas kartais vyko viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose.
Pirmo vizito – į Varšuvą
Klausiamas, kaip dirbs ir bendraus su Latvija ir Estija, G.Nausėda sakė, kad Baltijos šalių bendradarbiavimas turi būti grindžiamas savitarpio pasitikėjimu, atvirumu.
„Aš tikrai matau galimybę reguliariai susitikti su Baltijos šalių prezidentais, kas, beje, buvo įprasta praktika gerokai anksčiau. Manau, tokių susitikimų metu mes galėtumėme ir koordinuoti savo veiksmus, ir pasitarti kai kuriais klausimais, kuriais nėra konsensuso, nėra sutarimo“, – kalbėjo jis.
Kartu G.Nausėda aiškino, kad geros kaimynystės santykiai yra universalus principas, taikytinas visiems mūsų kaimynams.
Pirmojo vizito būsimasis prezidentas ketina vykti į Lenkiją. Šios šalies vyriausybėje dirba ir nacionalistinių pažiūrų žmonių. Klausiamas, kiek jis apie tai kalbės, G.Nausėda sakė manantis, kad žurnalistės pasakyta nuostata yra tikslintina.
„Jeigu ir yra žmonių, kurie turi tam tikro euroskepticizmo, tai tikrai neatspindi Lenkijos visuomenės nuotaikos. Lenkijos visuomenė kaip tik yra labai proeuropietiška. Galbūt daugiau tai yra susiję su tam tikrais vidaus politikos sprendimais, kurie kartais arba iš tikrųjų, arba tariamai konfliktuoja su ES principais. Tuomet iškyla konfliktai ir, tarkime, susidaro toks klaidingas įspūdis, kad Lenkija yra nelabai tolerantiška ES požiūriu, bet tai tikrai nėra teisinga nuostata. Kadangi tos reformos, kurios buvo vykdomos, jos buvo vykdomos pirmiausia dėl vidaus politikos dienotvarkės.
Kuomet iškilo konfliktas, Lenkija tikrai pademonstravo norą kompromisams, tartis. Tai pavyko padaryti. Todėl, aš manau, kad mes kalbėsimės ir apie šituos klausimus. Bet vieno dalyko mes tikrai negalime nuneigti, kad Lenkijos valstybė vaidins svarbų vaidmenį ES, ir Lietuva galėtų nuveikti kur kas daugiau, jeigu geriau suprastų savo kaimynę“, – dėstė jis.
Bet vieno dalyko mes tikrai negalime nuneigti, kad Lenkijos valstybė vaidins svarbų vaidmenį ES, ir Lietuva galėtų nuveikti kur kas daugiau, jeigu geriau suprastų savo kaimynę.
Dukros nenori viešumo
G.Nausėda kalbėjo ir apie tai, kaip keisis šeimos gyvenimas jam tapus prezidentu. Jis teigė, kad dvi jo dukros neturi nė mažiausios ambicijos dalyvauti politiniame gyvenime.
„Tiesiog jos yra merginos, kurios savo jėgomis ketina įsitvirtinti gyvenime. Jos stengiasi visomis išgalėmis slėpti tai, kad jų tėtis kandidatuoja Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose dėl vienos labai gerbtinos priežasties – tai, ką jos ketina pasiekti, jos nenorėtų, kad tai būtų tapatinama su mano vardu ir kad įdėjusios daug pastangų, savo gabumus galiausiai vieną gražią dieną išgirstų, kad visa tai, ką jos pasiekė, yra tik dėl jų tėčio. Aš tokį jų apsisprendimą gerbiu. Bet tai, kita vertus, reiškia, kad jos niekaip nedalyvaus mūsų viešajame gyvenime“, – pabrėžė išrinktasis prezidentas.
G.Nausėdos sutuoktinė Diana Nausėdienė, pasak jo, turbūt norės suvokti savo, kaip prezidento sutuoktinės, vaidmenį. Tačiau ji esą norėtų būti šalia visomis prasmėmis.
„Kiek man dabar yra žinoma, Dianą tikrai labai jaudina socialinės rūpybos, socialinės globos klausimai. Ji jau dabar, rinkimų kampanijos metu, susitiko su globos namų vadovais, pacientais, žmonėmis, gyvenančiais ten, ir tikrai parsivežė vertingų įžvalgų, kurias ketina pateikti. Manau, turėsiu geresnį vaizdą apie tai, kas vyksta mūsų socialinėje sferoje“, – svarstė G.Nausėda.
Didelis atotrūkis
Pirmadienį paryčiais baigti skaičiuoti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje paskelbti visi išankstiniai rinkimų rezultatai.
Gitanas Nausėda iš viso gavo 65,86 proc., arba 876 749 balsus.
Ingrida Šimonytė sulaukė 32,86 proc. rinkimuose dalyvavusių piliečių paramos, arba 437 399 balsų.
I.Šimonytė surinktų balsų skaičiumi G.Nausėdą sugebėjo aplenkti tik Lietuvos atstovybėse užsienio šalyse. Visur kitur nugalėjo G.Nausėda.
Mažiausias skirtumas tarp kandidatų – Vilniaus ir Kauno miestuose, bet ir juose G.Nausėdos pergalė akivaizdi.
Gegužės 12 dieną vykusio pirmojo prezidento rinkimų turo metu I.Šimonytė surinko 31,21 proc. balsų, G.Nausėdą palaikė 30,93 proc. rinkėjų.
