G.Nausėdos teigimu, pagrindiniai komandos žmonės jau rasti, su jais sutarta ir jie yra pasirengę dirbti valstybei.
Anot jo, tai profesionalūs žmonės, kurie dirbdami kitą darbą turbūt galėtų uždirbti daugiau, bet yra nusiteikę atiduoti savo jėgas šaliai ir prisidėti prie to, kad Lietuvoje būtų įgyvendinama gerovės valstybės vizija.
Sukomplektuotas ne visas patarėjų korpusas
Prezidento kanceliarijai, anot G.Nausėdos, vadovaus Algė Budrytė, buvusi jo rinkimų štabo vadovė.
Prezidento kabineto vadove bus Ieva Ulčickaitė, anksčiau vadovavusi Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo skyriui. Pasak G.Nausėdos, ji taip pat nuoširdžiai dalyvavo rinkimų kampanijoje.
Vidaus politikos grupei vadovaus buvęs Kauno vicemeras, G.Nausėdos rinkimų štabo narys Povilas Mačiulis.
Ekonominės ir socialinės politikos grupei vadovaus Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.
G.Nausėda patvirtino, kad užsienio politikos klausimais jam patarinės diplomatė Asta Skaisgirytė-Liauškienė, teisės klausimais – kadenciją baigianti Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Naujojo prezidento administracijoje Aplinkos ir infrastruktūros grupės, atsakingos už energetiką, aplinkos apsaugą, žemės ūkį ir susisiekimą, vadovu turėtų tapti Algirdo Butkevičiaus vadovautoje Vyriausybėje energetikos ministro pareigas ėjęs Jaroslavas Neverovičius. Šiuo metu jis yra Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų valdybos pirmininkas.
Trečiadienio rytą pranešta, kad G.Nausėdos atstovu žiniasklaidai dirbs bendrovės „Bitė Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovas Antanas Bubnelis.
Prezidentūros Komunikacijos grupei vadovaus Aistis Zabarauskas.
Lengviausia, pasak G.Nausėdos, buvo užpildyti Teisės grupę. Taip pat gana greitai buvo suformuota Komunikacijos grupė. Jos esą suformuotos „beveik 100 procentų“, jeigu ne visiškai suformuotos.
„Šiuo metu vis dar renkuosi, kas vadovaus Švietimo, mokslo ir kultūros grupei. Ši grupė yra nepaprastai svarbi, nes kultūros reikšmę ir svarbą, švietimo reikšmę ir svarbą akcentavome rinkimų kampanijos metu. Štai todėl mes iki šiol labai atidžiai ir atsakingai rinkdamiesi taip dar ir nepadarėme galutinio sprendimo. Manau, kad tas sprendimas gims netrukus“, – aiškino būsimasis šalies vadovas.
Nacionalinio saugumo grupės vadovą žadama paskelbti liepos pabaigoje. Anksčiau tarp kandidatų buvo minimas kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas, kurio kadencija kaip tik baigiasi liepos 24 dieną
G.Nausėda džiaugiasi, kad komandos branduolys jau suformuotas.
„Galima sakyti, kad komanda šiandien jau egzistuoja. Turbūt tai yra puikus pasiekimas, kadangi, kiek aš prisimenu iš ankstesnių prezidentų kadencijų, dažnai tos grupės susiformuodavo jau gerokai po inauguracijos. Mums pavyko tai padaryti anksčiau“, – kalbėjo jis.
Galima sakyti, kad komanda šiandien jau egzistuoja. Turbūt tai yra puikus pasiekimas, kadangi, kiek aš prisimenu iš ankstesnių prezidentų kadencijų, dažnai tos grupės susiformuodavo jau gerokai po inauguracijos.
Dirbs su S.Skverneliu
Antradienį su premjeru Sauliumi Skverneliu G.Nausėda teigė aptaręs tiek dabartinę politinę padėtį, tiek numatomus planus.
„Iš karto buvo pradėta nuo to, kad išsiaiškinome, ar galėtumėme kartu dirbti. Aš iš tikrųjų labai atvirai pasakiau, kad visos kontroversijos, kurios buvo rinkimų kampanijos metu, yra pamirštos, nes tai buvo paprasčiausia politinė kova. Iš tikrųjų visiškai įsivaizduoju savo bendrą darbą su premjeru S.Skverneliu, nes manau, kad šiandien tai yra, ko gero, vienintelė alternatyva, jeigu nekalbėtumėme apie kitas alternatyvas, kurios yra susijusios su išankstiniais rinkimais, technokratinių Vyriausybių paieška ir taip toliau. Tos alternatyvos tikrai yra labai neaiškios ir, svarbiausia, nenaudingos šiuo metu Lietuvos žmonėms“, – mano būsimasis prezidentas.
Norai – geri, bet turi ir tamsesnę pusę
Naujoji valdančioji dauguma, pasak G.Nausėdos, bus trapi. Jis minėjo, kad jeigu dėl tokios politinės situacijos atsiras daugiau noro atsižvelgti į opozicijos siūlymus, o opozicija bus linkusi palaikyti tam tikrus konstruktyvius valdančiųjų siūlymus, tai bus žingsnis reikiama linkme.
G.Nausėda sakė, kad galima pasidžiaugti, jog koalicijos sutartyje yra daug socialinės politikos priemonių, kurios yra jam svarbios.
Tačiau tamsesnioji reikalo pusė, jo vertinimu, yra tai, kad šiandien koalicijos deklaracijose jis mato palyginti nedaug šaltinių, kurių pagrindu būtų galima tuos ambicingus tikslus įgyvendinti.
Vertindamas siūlymus dėl didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo, G.Nausėda teigė, kad kažin kokių papildomų pajamų iš to, kas siūloma, nėra įmanoma surinkti. Tai toli gražu nefinansuos tų užmojų, kurie yra numatyti tiek vaiko pinigų didinimui, tiek kitiems socialiniams dalykams.
G.Nausėdai gaila, kad koalicijos planuose neliko deklaracijų progresyviai apmokestinti pajamas ne pagal jų rūšį, o pagal dydį.
„Kitaip tariant, suvienodinant statusą tiek darbo pajamų, tiek iš kitokių šaltinių gautų pajamų“, – patikslino jis.
Jis svarstė, galbūt pritrūko politinės valios tai įrašyti į darbų programą. Tačiau būsimasis prezidentas mano, kad to reikėtų siekti.
Tarp gerų valdančiųjų planuojamų sprendimų G.Nausėda įvardijo vaiko pinigų didinimą.
Nurodė, kur neleis valdantiesiems eksperimentuoti
G.Nausėda negalėjo teigti, kad šiandien yra apsisprendimas dėl konkrečių ministrų pavardžių. Jis akcentavo, kad Vyriausybė savo įgaliojimus grąžins penktadienį.
Vis dėlto G.Nausėda pasiuntė žinią, kad nebūtinai visi „nurašomi“ ministrai turės palikti postus, o tie, kurie juos matuojasi, nebūtinai bus paskirti dirbti į atnaujintą Vyriausybę.
„Tikrai nevertėtų šiandien viešoje erdvėje skelbiant vienokias ar kitokias pavardes, kaip nevertėtų skubėti ir nurašant kai kuriuos ministrus, kaip neva tikrai paliksiančius Vyriausybę. Jei leisite man metaforiškai kalbėti, tie, kurie planuoja būti ministrais, tegu nebūtinai skuba siūtis ministrų kostiumus, o tie, kurie jau turi ministrų kostiumus, tegul nebūtinai atiduoda tuos kostiumus į komisą. Galimi variantai tokie, kad kertinėms mūsų ministerijoms vadovaus tie patys žmonės“, – spaudos konferencijoje sakė G.Nausėda.
Tikrai nevertėtų šiandien viešoje erdvėje skelbiant vienokias ar kitokias pavardes, kaip nevertėtų skubėti ir nurašant kai kuriuos ministrus, kaip neva tikrai paliksiančius Vyriausybę.
Tarp kertinių ministerijų jis nurodė Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų.
Anot jo, šios institucijos susijusios ne tik su tęstiniais darbais, kuriuos būtina įgyvendinti, bet ir su užsienio partnerių pasitikėjimu, įvaizdžiu pasaulyje.
„Ir šitoje vietoje aš tikrai neleisiu eksperimentuoti arba neleisiu improvizuoti“, – pabrėžė G.Nausėda.
G.Nausėda minėjo, kad nemato priežasčių, kodėl savo pareigų turėtų netekti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Manau, kad ponas R.Karoblis užsirekomendavo kaip gerai dirbantis savo darbą, gerai susipažinęs su tarptautinių organizacijų vidine dirbtuve, turintis gerus kontaktus, turintis aiškią viziją. Tiesą sakant, kai kuriais klausimais man teko jau su juo ir šiek tiek padirbėti, nes buvo ir NATO generalinio sekretoriaus skambutis, kiti susitikimai, susiję su naujojo kariuomenės vado paieška. Tai aš matau profesionalų žmogų, dirbantį ne iš kokių nors politinių paskatų, o pirmiausia dirbantį vertybiniu pagrindu ir aš šiandien nematau, tiesą sakant, labai rimtų argumentų, kodėl jis negalėtų dirbti toliau“, – tvirtino G.Nausėda.
Didelį dėmesį jis teigė skirsiantis ir užsienio reikalų ministro paieškai.
„Nebūtinai sakau, kad tik Jonas Petraitis ar Petras Antanaitis gali eiti ministro pareigas. Aš noriu pasakyti tik tiek, kad šitos ministerijos vadovo paieškai skirsiu ypatingą dėmesį dėl mano anksčiau minėtų priežasčių“, – aiškino būsimasis prezidentas.
Aš noriu pasakyti tik tiek, kad šitos ministerijos vadovo paieškai skirsiu ypatingą dėmesį dėl mano anksčiau minėtų priežasčių.
Klausiamas, kurie ministrai galėtų tęsti darbą atnaujintoje Vyriausybėje, G.Nausėda minėjo finansų ministrą Vilių Šapoką. Tiesa, pridūrė nežinantis jo galutinio sprendimo.
„Mes su juo kalbėjome, aš to neslėpsiu. Aš visiškai įsivaizduoju jį galintį dirbti šitame kabinete, nes tai yra žmogus, suprantantis finansinio stabilumo svarbą. O finansinis stabilumas, fiskalinė drausmė – tai yra ne paskutinės eilės dalykai“, – komentavo išrinktasis prezidentas.
G.Nausėda mano, kad ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius užsirekomendavo kaip geras ministras.
„Bet šitoje vietoje aš turbūt visgi padėsiu tašką, nes tiesiog būtų nelabai korektiška kalbėti dabar apie kandidatūras, nes jei jos dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų atmestos, žmonės patirtų bereikalingą, sakyčiau, tam tikrą įtampą dėl to, kad jie buvo svarstomi, paskui galbūt buvo atmesti ir staiga jiems visuomenei reikėtų aiškintis, o kas čia juos taip išbrokavo. Tiesiog, manau, kad šiandien to daryti nereikia“, – kalbėjo jis.
G.Nausėda buvo išsakęs abejonių dėl žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio. Jis sakė, kad tos abejonės tebeegzistuoja.
Išrinktasis prezidentas pakartojo turintis daug klausimų socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui, vadovaujančiam ministerijai, atsakingai už gerovę valstybėje.
G.Nausėda sakė, kad viskas priklausys nuo L.Kukuraičio atsakymų į juos ir pridūrė, kad nėra žmogus, „ant ko nors užsisėdantis“.
Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui G.Nausėda sakė neišreiškęs jokios kritikos. Jis mano, kad ministras dirba tikrai neblogai, ypač didelį dėmesį skiria korupcijos užkardymui sektoriui, dėl ko kartais kenčia darbų tempas.
„Bet, sutikite, kad tai yra gana svarbi probleminė sritis, kurioje, deja, turime ir tam tikrų korupcinių dalykų, todėl šitoje vietoje reikalingas ir atsargumas, ir atsakingumas. Ministras būtent su šituo darbo baru tvarkosi gana neblogai“, – sakė G.Nausėda.
Vyriausybės sudėtis bus atnaujinta
Per spaudos konferenciją G.Nausėda taip pat turėtų aptarti politines aktualijas.
Liepos 5 dieną daugiau nei po mėnesį trukusių derybų keturios politinės partijos – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Socialdemokratų darbo partija (LSDDP), partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – nutarė suburti naują kairiojo centro koaliciją.
Ji Seime turės 75 balsus.
Koalicijos sutartį Seime pasirašė politinių partijų lyderiai. Premjeras Saulius Skvernelis pasirašė sutarties priedą, kuriame paskirstyti postai Vyriausybėje.
Tiesa, jo paties vardo ir pavardės, kaip asmens, eisiančio ministro pirmininko pareigas, dokumente nėra.
Pagal koalicinę sutartį „socialdarbiečiams“ atiteko Užsienio reikalų ir Žemės ūkio ministerijos, „tvarkiečiams“ – Krašto apsaugos ministerija. Kultūros ministeriją „tvarkiečiai“ dalysis su „valstiečiais“.
LLRA-KŠS kuruos Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijas.
LVŽS liks vadovauti Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms, taip pat iš LSDDP perims Teisingumo ministeriją.
