Praėjus tik kiek daugiau nei metams po „Snoro“ nacionalizacijos, griūva dar vienas bankas. Šįkart – Ūkio bankas.
Kol kas nėra aišku, ar bankui bus skelbiamas bankrotas, ar jis bus gelbstimas. Valdžios, Lietuvos banko atstovai, finansų analitikai teigia, kad Ūkio banko problemos kur kas mažesnės nei „Snoro“.
Visgi tikėtasi išgelbėti ir „Snorą“, kalbėta, kad jis bus skaidomas į „gerąjį“ ir „blogąjį“ bankus. Tačiau laikinajam administratoriui Simonui Freakley tuomet pateikus ataskaitą paaiškėjo, kad gelbėti nėra ko.
Kol Ūkio banko laikinasis administratorius Adomas Audickas pateiks savo išvadas, tol nebus aišku, kas laukia banko. Daugiau informacijos Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas žada savaitgalį.
Į klausimus apie Ūkio banką atsako Raimondas Kuodis.
– Kodėl, žinodamas prastą banko padėtį, LB tvirtina naujas bankų obligacijų emisijas, jei aišku, kad šie pinigai yra nedrausti ir gyventojai banko bankroto atveju lėšų neatgaus? Kiek pinigų praras smulkieji akcininkai? Vida
– Visi verslai pasaulyje turi vienokių ar kitokių problemų, klausimas – jų dydis. Bankas gali nevykdyti reikalavimų, bet tai nereiškia, kad jį reikia uždaryti. Kai kapitalas neigiamas, prasideda kitas režimas: bankas turi bankrutuoti arba būti restruktūrizuojamas. Visi verslai tvarkomi taip, kad jie gauna šansą išsilaižyti žaizdas, bet jeigu nebėra jokių galimybių, konstatuojama laikinoji verslo mirtis, kas šiuo atveju ir įvyko. Nustatyta, kad minusas – 500 mln. Lt, banko vadovai pasakė, kad bankas yra nemokus. Buvo klausiama, ar akcininkas (V.Romanovas – aut.) gali ką nors padaryti, tačiau jis nepatvirtino, o mes neturėjome duomenų, kad akcininkas turi norą ar lėšų, tad teko priimti tokį sprendimą.
Kiek vertas bankas, parodys istorija. Aš manau, kad beveik 100 proc. tikimybė, kad akcininkai praranda viską, tai yra akcijas.
– Jei bankas būtų restruktūrizuojamas į „gerajį“ ir „blogajį“, tai kaip tuo atveju bus pasielgta su indėliais, viršijančiais draudžiamąją sumą? Ar restruktūrizacija yra draudžiamasis įvykis? Ričardas
– Paprastai į gerąjį banką patenka draustieji indėliai ir turtas, kurio vertė aiški. Į blogąjį banką patenka turtas, kurio vertė abejotina. Pavyzdžiui, toks turtas kaip investicija į gamyklą, kurios rinkos vertė kelia didelių abejonių. Laikinasis administratorius artimiausiomis dienomis pasiūlys geriausią padalinimo variantą. Pamatysim, koks jis bus...
– Ar investuotumėte savo pinigus į Ūkio banko grupės projektus Lietuvoje ir užsienyje? Vytas
– Na, aš neteikiu viešai investicinių patarimų, nes to teisiškai negaliu daryti. Man asmeniškai nekyla klausimų, kur investuoti, kaip ir daugeliui jaunų žmonių.
– Kur rasti teisingą informaciją apie bankų patikimumą?
– Jeigu institucija siūlo dideles palūkanas už indėlius, smarkiai reklamuojasi, savininkai užsiima mecenavimu, sieja save su skambiais vardais, tai rodo institucijos silpnumą, o ne stiprumą. Tai teigiu remdamasis šimtamete istorija. Tokios institucijos prieš žlugimą nori sukelti žmonių gailestį arba teigiamą įspūdį rinkoje.
Jeigu institucija siūlo dideles palūkanas už indėlius, smarkiai reklamuojasi, savininkai užsiima mecenavimu, sieja save su skambiais vardais, tai rodo institucijos silpnumą, o ne stiprumą.
Nepasitikėkite ir turto agentūrų vertinimais. Jiems sumokami pinigai už paslaugas. Tai matyti ir kredito unijų istorijoje. Reikia naudoti platesnę informaciją. Nusikaltimai kaip smegduobės. Jų nesimato, kol jos neatsiranda. Mes galim uždaryti policiją, jei naktį įvyko avarija, bet ar tai bus protinga. Kapitalizmas susijęs su pakilimais ir nuosmukiais. Jeigu ilgą laiką rizikingos institucijos nėra uždaromos, tai yra nerimo, o ne stabilumo ženklas. Naujajai LB vadovybei pavyko padaryti sistemą skaidresnę ir išvalyti nuo finansinių aferistų.
– Jeigu, indėliai bus perduoti kitam bankui, ar aš gausiu tokias pat palūkanas, ar jų visai negausiu, sutartis baigsis po pusės metų? Lina
– Priskaičiuotas palūkanas iki įvykio indėlininkai gaus tokias, dėl kokių buvo susitarę. Vėliau bankas, kuris perims indėlius, pasiūlys savo sąlygas. Žmogus galės jas priimti arba rinktis kitą banką.
– Ūkio banke turėjau terminuotą indėlį JAV doleriais. Ar mano terminuoto indėlio sutartis pereis į kitą banką tokia, kokia yra, ar dolerius konvertuos į litus? Algirdas
– Svarbu, kad žmonės atgaus 100 tūkst. eurų dydžio indėlį. Kitas patarimas žmonėms nelaikyti visų pinigų viename banke. Žmonėms svarbiausia, kad jie atgaus viską, su visomis palūkanomis.
– Jeigu, indėliai bus perduoti kitam bankui, ar aš gausiu tokias pat palūkanas, ar jų visai negausiu, sutartis baigsis už pusės metų? Lina
– Priskaičiuotas palūkanas iki įvykio žmogus gaus tokias, dėl kokių buvo tartasi. Vėliau bankas, kuris perims indėlius, pasiūlys savo sąlygas. Žmogus galės jas priimti arba rinktis kitą banką.
– LB prižiūri bankus, o kas prižiūri LB? Ar politikai pakankamai kompetentingi vertinti LB sprendimus? Outsider
– Politikų kompetencijos labai trūksta. Prof. Povilas Gylys vakar maišė sąvokas, jis susipainiojo, ar „Snoras“ buvo nemokus ar nelikvidus. Šias sąvokas reikia skirti. Žmonės sako, kad bankas buvo pelningas, todėl galėjo veikti. Pagrindas stabdyti veiklą buvo nemokumas. Kai įsipareigojimai viršija turto vertę.
– Kodėl LB laukia to momento, kai banko nuostoliai pasiekia draudžiamų indėlių sumą ir tada stabdo banko veiklą, kodėl to nedarote anksčiau, kad banko kreditoriai patirtų kuo mažiau nuostolių? Vida
– Todėl, kad dabar jau yra pakankamai informacijos teigti, kad bankas yra nemokus. Kai kurios problemos yra senos, atsiradusios prieš dešimtmetį, bet jos nebuvo mirtinos. Jos buvo susijusios su V.Romanovo projektais, kurie nepavyko: pavyzdžiui, sporto rūmų kompleksas, kuris šiuo metu nevertas nei pusės to, kiek buvo nurodyta balanse, kiti brangūs projektai. Jie žlugo, ir jie išmušė didžiąją dalį skylės balanse.
– Ar komercinių bankų kontrolės negalėtų vykdyti Finansų ministerija? Kam iš viso reikalingas Lietuvos bankas? Sūduvis
– Tai yra politinis klausimas, politikai laisvi perdavinėti funkcijas kam nori, bet tai jie turi argumentuoti. Paprastai yra du modeliai: finansų institucijas prižiūri arba centriniai bankai, arba atskiros priežiūros tarnybos. Jų modelį pasaulis išbandė prieš dešimtmetį, bet po krizės mados pasikeitė, grįžtama prie centrinių bankų. Kol kas yra toks sprendimas, kad finansinių institucijų priežiūrą vykdo Centrinis bankas.
– Bankai – komercinės institucijos, tačiau valstybė įpareigota prisiimti riziką dėl jų veiklos. Ar tai teisinga? Žinantis
– Deja, tai neišvengiamas kompromisas. Jei už bankų nieko nebūtų, žmonės labai panikuotų, šalyje kiltų sumaištis. Tam sukurti indėlių draudimai. Finansų sistema iš principo yra trapi. Jos sėkmė priklauso nuo gandų lygio. Prisimenam istoriją ir su SEB banku, kai politikai bandė skleisti gandus. Gal ir nėra teisinga, kad žmonės moka už bankų nuostolius, bet tai yra neišvengiama. Yra siūlymas, kad bankų iš viso nebūtų, o būtų sukurti kolektyvinio investavimo vienetai. Kad nesusidarytų situacija, kai žmonės neša pinigus net žinodami, kad tai rizikinga. O tie, kas gauna pinigus, juos paprasčiausiai pavagia. Tokia situacija pati ydingiausia. Kreditų unijų skandalų metu buvo akivaizdu, kad žmonės pasikliovė tik valstybės garantijomis.
– Ar gali būti, kad Ūkio bankas liks V.Romanovo rankose, jei šis įrodys, kad gali pašalinti A.Audicko nurodytus trūkumus? Mantas
– Mes klausėme to banko vadovų: ar savininkas turi pinigų, jeigu taip, ar nori juos panaudoti banko gelbėjimui. Abiem atvejais buvo pasakyta: ne. Turime oficialią informaciją apie V.Romanovo finansų padėtį, deklaracijoje buvo parodyta, kad turto turi už 170 mln. Lt, o įsipareigojimų – už 220 mln. Lt. Taigi, jis yra nemokus, tačiau manau, kad deklaracija aklai pasitikėti negalima. Savininkas turėjo pakankamai laiko išspręsti tą problemą, bet entuziazmo nerodė, vilkino siūlomus sprendimo būdus.
Prie geriausios informacijos nesimato, kad savininkas tuos pinigus turėtų, jeigu turi, nematome pastangų tuos pinigus įnešti.
– V.Romanovas sako nesantis bankininkas, koks jo vaidmuo ir atsakomybė Ūkio banko istorijoje? Juk Ūkio banko problemos dabar yra siejamos būtent su Vladimiro Romanovo ekcentriškumu, jo projektais. Liūdesys
– Teisėsauga aiškinsis visas tas peripetijas. Banko kreditoriai norės nustatyti tiesą. Formaliai žmogus gali nedėti niekur savo parašų ir už nieką neatsakyti, bet viską nustatys teismai. Juose turės būti apklausti bankų vadovai, jie atsakys, kas juos vertė ar nevertė to daryti. Dabar forma vyrauja prieš turinį. Turim išsiaiškinti esmę. Jei į kredito unijas žiūrėtume formaliai, pvz., duodu jums kreditą 30 m., kurį su palūkanomis turit grąžinti paskutinę dieną. Tai jūs galit jį naudoti visą tą laiką, žinodami, kad niekada negalėsit grąžinti. Formaliai viskas gerai, bet realiai tai kvepia nusikaltimu. Finansuose yra tūkstančiai būdų, kaip kažką paslėpti, bet jei nematai esmės, tai ir nesupranti, kas vyksta.
– Ar V.Romanovas kalbėjo apie įkeistą milijardą, ar jis kalbėjo apie ŪBIG įkeistą turtą? Dalia
– Jei gavot paskolą be užstato ir įnešat užstatą, tai nereiškia, kad jūs kažką ypatingo padarot. Ponas V.Romanovas mėgsta įspūdingus skaičius. Jis minėjo, kad po 100 mln. kas mėnesį įnešdavo. Mes nekalbame apie pinigus, įneštus iš V.Romanovo kišenės.
– Kodėl LB taip reklamuoja Šiaulių banko 300 Lt avanso akciją pensininkams? Juk tai tiesiog paskola, kuri bus atskaityta iš būsimos pensijos. Toks vieno komercinio banko akcijos palaikymas iš LB pusės dvelkia kažkokiu flirtu. Gintas
– Mes nei palaikom, nei draudžiam Šiaulių bankui pasiūlyti tokią paslaugą. Tai galėjo padaryti ir kiti bankai. Pensininkai gyvena nuo pensijos iki pensijos ir jiems net kelios dienos gali būti svarbios. Šiaulių bankas šiuo atveju pasiūlė padėti.
– Kuris bankas kitas? Ar dar yra nesveikų bankų? Shaterhand
– Aš jums nemeluosiu ir niekada nesakysiu, kad garantuoju, kad artimiausius metus ar dešimt nieko neatsitiks su finansų institucija, jei sakysiu – vadinkite melagiu. Šiuo metu bankų sektoriuje nesimato problemų, bet yra kai kurios kredito unijos, kurios elgiasi rizikingai nusikalstamai, bet tai yra smulkios institucijos.
Žmonės praras darbus, nes perimantysis bankas ir pats turės darbuotojų, tad paguosti, kad visi išlaikys darbus, negaliu.
– Kaip vertinti informacija, kad Ūkio banko veiklos stabdymas susijęs su Šiaulių banko noru jį įsigyti? Ar toks scenarijus iš anksto buvo derintas su Šiaulių banku?
– Toks, sakyčiau, flirtas, apsižiūrėjimas, vyko gerus metus. Todėl „gero“ banko atidavimas Šiaulių bankui yra labiausiai tikėtinas scenarijus, nes Šiaulių bankas apie Ūkio banką daug žino, kitam bankui būtų sunku per trumpą laiką padaryti pilną auditą, kad sužinotų vertes. Administratorius greit paskelbs konkursą tarp institucijų, kurios pretenduoja, po jo bus nuspręsta, kuri institucija galėtų dalyvauti.
Viešoje erdvėje buvo kalbama ir apie kitus bankus, pasiūlymams atviri visi bankai.
– Kodėl laikinajam banko administratoriui skirta 45 000 Lt alga? Kodėl pasirinktas Adomas Audickas? Onutė
– Kandidatus vertiname griežtai, viskas vertinama: praeitis, kvalifikacija. Žmogus turi būti sąžiningas ir deramai atlikti darbą. Ponas Gražulis aiškina, kad už vidutinę algą galima surasti administratorių, na, muitininkus galima ir už 0 Lt algą galime rasti.
Klausia daug kas, kodėl šį kartą lietuvis, tačiau „Snoro“ atvejis buvo sudėtingesnis, todėl reikėjo itin gerų specialistų, sutinku, kad jie buvo brangūs. Dabar padėtis paprastesnė.
– Kodėl Nacionalinės kredito unijos atveju buvo pradėta baudžiamoji byla ir suimti įtariami asmenys, „Snoro“ atveju buvo išduoti net keli arešto orderiai, o Ūkio banko istorijoje nesulaikytas nė vienas asmuo? Teisybė
Teisėsaugos institucijos sprendžia, ką daryti su pateikta medžiaga. Kol kas iš prokuratūros atstovų teko girdėti, kad jie nemato pagrindo sulaikyti asmenų. Tačiau situacija gali keistis.
– Ar skaičiuojama, kiek tiksliai reiks skolintis valstybei, jei būtų skelbiamas Ūkio banko bankrotas? Jonas
– Na, jeigu būtų skelbiamas, valstybei reikėtų per dvidešimt darbo dienų sugrąžinti žmonėms pinigus. Tai nereiškia, kad fiziškai, jei žmonių indėliai perkeliami į kitą vietą ir ta institucija sutinka gauti Vyriausybės vertybinius popierius.
Yra komplikacijų, susijusių su „Snoro“ istorija: kai kurie nukentėjusieji bando panaudoti Konstitucinį Teismą. Mes turime sulaukti ką jis pasakys.
– Dvidešimt du fiziniais asmenys V.Romanovui padovanojo po 10 mln. litų. Ar tai nebuvo pakankamas signalas suprasti, jog banko savininkas finansus tvarko neskaidriai? Aldona
– Akivaizdu, kad kažkaip kitaip nei įtartina informacija tokios informacijos laikyti negalima. Man keista kodėl mokesčių inspekcija tiek ilgai žiūrėjo į šį faktą ir nusprendė pradėti veikti tik paskutiniu metu.
– Jūs minėjote, kad „Snoro“ ir Ūkio bankus uždaryti reikėjo dar prieš dešimtmetį – kodėl? Kas ir kodėl neleido to padaryti? Vycka
– Trečiadienį LNK laidoje sakiau, kad aš, kaip banko analitikas, prieš dešimt metų siūliau radikalius sprendimus. Jau tada buvo informacijos manyti, kad bankų kapitalas neigiamas arba joks. Bet tai buvo mano vieno nuomonė, ji banko vadovybės dėmesio nesulaukė. Aš manau, kad buvau teisus, ir jeigu būtų daryti ryžtingesni sprendimai, valstybei tai būtų kainavę mažiau, nei kainuoja dabar.
– Kas nutiks Ūkio banko darbuotojams?
– „Snoro“ atveju nemažai darbuotojų dirba tvarkydami likučius. Tačiau žmonės praras darbus, nes perimantysis bankas ir pats turės darbuotojų, tad paguosti, kad visi išlaikys darbus, negaliu.
– Atsakykite konkrečiai – ar manote, kad skandinaviškos kilmės bankai patikimesni nei lietuviški? Praeivis
– Skandinavija yra didžiausią pažangą žmonijos istorijoje padaręs regionas. Tai ir žemas korupcijos lygis ir tinkama verslo aplinka. Geriau priklausyti nuo Afrikos, Rusijos ar Skandinavijos bankų, nei nuo jų. Aišku, jokios skandinaviškos mafijos nėra, bet ši gynybinė versija bus eskaluojama. Kaip ir kitos sąmokslo teorijos, ar kalbos apie iškrypėlius. Nėra šalies Skandinavija. Lietuvoje dirba švedų, suomių, norvegų finansinės grupės. Ar manoma, kad tų šalių vadovybės susitarė?
– Indėlininkai iš „Snoro“ pasiimtus pinigus nešė į Ūkio banką. Ar jie nepiktnaudžiavo valstybės garantijomis?
– Indėlių draudimo sistema sukuria moralinę riziką. Žmonės suvokia, jog jiems nekils neigiamų pasekmių. Tai problema. Kartu tai kaina, kurią mes mokam už finansinį stabilumą.
Tiesioginė konferencija baigta.
