Suprasti akimirksniu
- Buvęs L.Jako verslas kreditoriams skolingas apie 400 tūkst. eurų. Įmonę L.Jakas nurodo pardavęs likus keliems mėnesiams iki bankroto
- Teismų medžiaga liudija, kad dalis bankrutuojančios įmonės pinigų nukeliavo į kitą L.Jako vadovaujamą verslą
- Prokurorai rugpjūtį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo L.Jako vadovavimo verslui laikotarpiu
- Pats L.Jakas tikina nieko nusikalstamo nepadaręs. Anot jo, skolų prispaustą įmonę prieš bankrotą nusipirkęs žmogus apie finansinę padėtį buvo informuotas
Ši istorija – apie tiesos kariu prisistatantį L.Jaką. Kandidatas į Seimą daug ir garsiai kalba apie svetimas skriaudas, piktinasi sukčiavimu ir korupcija. Tačiau jo paties buvusį verslą medžioja kreditoriai, skolos siekia šimtus tūkstančių eurų, o prokurorai aiškinasi, ar L.Jako veikloje nebuvo nusikaltimo požymių.
Kaip verslas tapo „psyop“
L.Jakas televizijose šmėžuoja kaip karių teisių gynėjas, Krašto apsaugos ministeriją juosiantis iš šaukštų pagaminta girlianda, politiniuose renginiuose – kaip Artūro Zuoko bendražygis. Tiesa, dar pernai buvęs A.Zuoko oponentu ir su Remigijaus Šimašiaus vedamais liberalais mėginęs prasibrauti į Vilniaus tarybą. Nesėkmingai. Bet ne taip nesėkmingai, kaip reikalai klojasi bendrovės „Psyops Constructions“ kreditoriams, kurie iš šio L.Jako valdyto verslo vis dar tikisi atgauti nemažas skolas.
Besidomintiems karyba pavadinimas „Psyops Constructions“ turėtų sukelti papildomų minčių. „Psyops“ – arba tiesiog psichologinės operacijos – yra karinis terminas. Tokios operacijos – tai informacinio karo ginklas. Pavyzdžiui, Rusijos propagandos nuolat skleidžiama dezinformacija apie „fašistus“ Ukrainos valdžioje – operacija, puikiausiai tinkama „psyops“ vadovėliui.
Kas bendro tarp psichologinių operacijų ir statybų – jau filosofinis klausimas.
Pats sau klientas. Ir pats sau bankrotas
„Psyops Constructions“ – įmonė, kurios sėkmės istorija nepavadinsi. Kovą įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvusiam L.Jako verslui. Tačiau pati bankroto istorija – kur kas įdomesnė.
Dar pernai L.Jakas siekė, kad jo įmonė būtų restruktūrizuojama. Vilniaus apygardos teismas restruktūrizavimo bylą kelti atsisakė ir iškėlė abejonę, ar įmonė apskritai vykdo ūkinę veiklą. Norėdamas įrodyti, kad jo verslas tikrai veikia, L.Jakas teismui pateikė sutartis su bendrove „Abastas“, kurioje pats, kaip nurodo savo kandidato į Seimą anketoje, eina direktoriaus pareigas. Be to, vienintelė „Abasto“ akcininkė – L.Jako sesuo Kristina Gečienė. Bendradarbiavimas su „Abastu“ Vilniaus apygardos teismui įspūdžio nepadarė.
L.Jakas tokį sprendimą apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pozicijos nepakeitė. Be to, teisėja Danutė Gasiūnienė pabrėžė, kad papildomų abejonių dėl „Psyops Constructions“ ir „Abasto“ santykių kelia ir tai, kad abiejų įmonių vadovas – tas pats L.Jakas.
„Ieškovo teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas vykdo veiklą, gauna pajamas ir atsiskaito su kreditoriais. Minėta, kad pagal „Sodros“ duomenis, atsakovo bendrovėje dirba vos du darbuotojai, todėl visiškai nėra aišku, kokiu būdu bendrovė vykdo statybos darbus. Tokiu atveju teismo abejonės dėl vykdomos veiklos yra pagrįstos, ir jų nepašalina atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei atliktų darbų aktai.
Ieškovas pateikė duomenis, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. išrašė UAB „Abastas“ PVM sąskaitų faktūrų, kurių suma – 120 502,16 Eur. Pagal atsakovo kreditorių sąrašus UAB „Abastas“ yra vienas didžiausių atsakovo kreditorių, kurio reikalavimas siekia 128 271,69 Eur, o byloje nesant duomenų apie UAB „Abastas“ atsiskaitymą su atsakovu už atsakovo suteiktas paslaugas, UAB „Abastas“ realus įsipareigojimų vykdymas atsakovui nėra patvirtintas. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus atsakovas iš UAB „Abastas“ gavo 120 502,16 Eur pajamų, tačiau skoloms padengti skyrė vos daugiau nei 6 000 Eur. Abejonių dėl ieškovo pateiktų duomenų tikrumo kelia ir ta aplinkybė, kad tiek atsakovo, tiek UAB „Abastas“ vadovas yra vienas ir tas pats asmuo“, – teigiama pernai spalį priimtoje D.Gasiūnienės nutartyje.
Beje, „Abastas“ dar 2014 m. birželį teismui pateikė ieškinį su reikalavimu iškelti „Psyops Contstructions“ bankroto bylą. Viena L.Jako vadovaujama įmonė kitą apkaltino nevykdant rangos sutarčių. Dėl jų nutraukimo esą patirta daugiau nei 360 tūkst. litų (apie 104 tūkst. eurų) nuostolių.
Tiesa, kaip rodo kita Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, tų pačių metų rugsėjį „Abastas“ nutarė atsiimti savo pretenzijas. Mat jau 2014 m. liepą sudarytas susitarimas dėl „Psyops Constructions“ įsiskolinimo apmokėjimo.
Ar, tarkim, buto remontui samdytumėte darbininką, kurį jau samdėte anksčiau, bet jis dingo neatlikęs darbų? Būtent tokioje situacijoje atsidūrė „Abastas“. Bet, kaip rodo L.Jako teismams teikti duomenys, „Abastas“ problemų nematė ir praėjus keliems mėnesiams po teisme atsidūrusio konflikto vėl samdė „Psyops Constructions“.
Paprašytas pakomentuoti tokius komplikuotus dviejų susijusių įmonių santykius, L.Jakas pirmiausiai prisiminė teismo sprendimo neleisti „Psyops Constructions“ restruktūrizacijos. Į „Abasto“ ir „Psyops Constructions“ santykių detales verslininkas teigė nenorįs leistis, nes po ranka neturi dokumentų.
Kaip rodo „Psyops Constructions“ finansinės atskaitomybės dokumentai, 2014 m. įmonės finansinės ir investicinės veiklos nuostoliai sudarė daugiau nei 374 tūkst. litų – suma, šiek tiek viršijanti teismo dokumentuose minimus „Abasto“ nuostolius. Panašūs skaičiai mirga ir „Abasto“ finansiniuose dokumentuose: L.Jako vadovaujama įmonė tais pačiais 2014 metais iš finansinės ir investicinės veiklos gavo kiek daugiau nei 394 tūkst. litų pajamų.
Beje, būtent ši suma sudaro didžiąją dalį „Abasto“ 2014 metų pelno. O rodiklis įspūdingas. 2013 m. rudenį įsteigta įmonė per 2014 metus uždirbo daugiau nei pusę milijono litų grynojo pelno.
„Abasto“ vadovas L.Jakas 15min patvirtino, kad įmonės yra susijusios, o dabartinės jo darbovietės savininkė – jo sesuo. „Tai, ta prasme, viskas yra aišku, viskas išdėstyta. O ką aš dar turiu pasakyti?“ – kalbėjo L.Jakas.
Vis dėlto jis patikino, esą „Psyops Constructions“ „Abastui“ sumokėjo ne visą skolą.
„Deja, kad nebuvo. Nežinau, žinokit [kokia dalis buvo sumokėta]. Dabar aš pats esu ne Vilniuje“, – atsiprašinėjo L.Jakas, pridurdamas, kad sostinėje bus „spalio 10 d., o gal net 24 d.“ Arba po pirmojo ir antrojo Seimo rinkimų turo.
Paprašytas pakomentuoti panašius skaičius „Abasto“ ir „Psyops Constructions“ finansiniuose dokumentuose, jis teigė tokių detalių nepamenantis. „Viskas atiduota [bankroto] administratoriui“, – teigė L.Jakas.
Akcijų pirkėjas – pačiu laiku
„Abastas“ klesti. Naujausiuose įmonės finansiniuose dokumentuose nurodoma, kad L.Jako sesers oficialiai valdoma įmonė jau turi prikaupusi 485 tūkst. eurų nepaskirstyto pelno. O „Psyops Constructions“ rieda į dugną.
Bankrutuojantis buvęs L.Jako verslas turi apie 400 tūkst. eurų skolų. Kita jo vadovaujama įmonė gali pasigirti dar didesne suma. Tik ne skolų, o nepaskirstyto pelno eilutėje.
Viešai prieinamais duomenimis, bankrutuojančios įmonės skola „Sodrai“ – daugiau kaip 26 tūkst. eurų. Dar beveik 24 tūkst. eurų įmonė skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
„VMI finansiniai reikalavimai BUAB „Psyops Constructions“, patvirtinti nutartimi, sudarė 23775,80 Eur. Šios mokestinės nepriemokos reikalavimo teisę 2016-09-12 Mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu perleidome VĮ Turto bankui“, – 15min teigė VMI komunikacijos vadovas Darius Buta.
15min kreipėsi į „Psyops Constructions“ bankroto administratorių Paulių Pacauską su prašymų nurodyti, kokie kiti įmonės kreditoriai ir kiek ji jiems skolinga. P.Pacauskas tokią informaciją suteikti atsisakė.
O dar įdomiau tai, kad L.Jakas šiuo metu jau nėra bankrutuojančios įmonės savininkas. Paties politiko pateikiami duomenys rodo, kad įmonės kontrolę jis perleido likus keliems mėnesiams iki bankroto.
Savo oficialioje kandidato į Seimą anketoje karių teisių gynėjas deklaruoja vieną vienintelį sandorį. Tai „Psyops Constructions“ akcijų pardavimas. Pirkėjas – Lietuvos verslo žemėlapyje iki šiol nematytas Leonardas Braškus. Sandorio suma – 2896 eurai. Arba lygiai tiek, kiek sudarė nominali „Psyops Constructions“ akcijų vertė.
Kam L.Braškui prireikė skolose paskendusios įmonės? Anot L.Jako, akcijų pirkėjas apie įmonės finansinę būklę buvo informuotas. „Be abejo“, – sakė verslininkas.
Paklaustas, kas įkvėpė L.Braškų pirkti nuostolingą įmonę, kurią, kaip paaiškėjo, nuo bankrutuojančios statuso skyrė keli mėnesiai, jis atsakė lakoniškai.
„Turbūt verslą daryti“, – taip L.Braškaus motyvus paaiškino buvęs „Psyops Constructions“ savininkas.
Kas tas L.Braškus, perėmęs iš jo „Psyops Constructions“ akcijas, pašnekovas nedetalizavo. Paklaustas, kas yra jo buvusio verslo pirkėjas, L.Jakas išsiteko į kelis žodžius: „Lietuvos Respublikos pilietis“.
L.Jakas patikina, esą akcijų pardavimo sandoris su „Psyops Constructions“ bankrotu niekaip nesusijęs. „Tai aišku, kad ne“, – nedaugžodžiavo pašnekovas.
Taikos sutartis, kuriai prieštarauja VMI
15min kreipėsi į „Psyops Constructions“ bankroto administratorių P.Pacauską su prašymu pateikti detalią informaciją apie įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat pasiteiravome bankroto administratoriaus, kiek pinigų ar kito turto iš „Psyops Constructions“ nukeliavo į bendrovę „Abastas“. Į visus šiuos klausimus jis atsakyti atsisakė, o tai, kad „Psyops Constructions“ ir „Abastas“ yra akivaizdžiai susijusios įmonės, P.Pacauskas pateikė kaip pozityvų reiškinį.
„Į jūsų pateiktus klausimus galiu atsakyti tiek, kad bankrutuojanti UAB „Psyops Constructions“ ir bendrovės kreditoriai yra pasirašę taikos sutartį, kurioje numatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka ir terminai. Šiuo metu sutartis yra pateikta tvirtinti teismui. Jei teismas patvirtins minėtą sutartį, tai aš, kaip bankroto administratorius, neteksiu savo įgaliojimų, o įmonės statusas „bankrutuojanti“ bus panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kad patvirtinus taikos sutartį, bendrovė gali vėl tapti veikiančia įmone, įmonės kreditorių sąrašo ar jos įsipareigojimų masto Jums atskleisti negaliu, nes tai yra įmonės komercinė paslaptis.
Be to, norėčiau jus patikslinti ir paaiškinti, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad jei bankrutuojančios įmonės kreditoriai ir yra susiję, tai tik parodo šių asmenų sąžiningumą, nes nebuvo tenkinami jų reikalavimai prieš bankroto bylos iškėlimą, tuo būdu nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Taigi, pats savaime susijusio asmens buvimo bankrutavusios įmonės kreditoriumi faktas neturi ir negali turėti neigiamo atspalvio“, – aiškino P.Pacauskas.
Tai, kad „Psyops Constructions“ susitarė su kreditoriais, žinoma, yra svarbi naujiena. Taigi 15min pasiteiravo P.Pacausko, ar tarp kreditorių, kurie susitaikė su buvusiu L.Jako verslu, yra ir VMI bei „Sodra“.
„Pagal Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus nėra būtina, kad taikos sutartį realiai pasirašytų kreditoriai asmeniškai, tą gali padaryti ir jų įgaliotas atstovas. Taip buvo ir šiuo konkrečiu atveju. Galiu tik patvirtinti, kad taikos sutarties sąlygose numatyta atsiskaitymo tvarka su visais teismo patvirtintais įmonės kreditoriais, įskaitant ir jūsų paminėtas valstybines institucijas“, – teigė P.Pacauskas.
VMI atstovas D.Buta 15min pateikė išsamesnį situacijos aprašymą. Anot jo, „Psyops Constructions“ naujasis akcininkas L.Braškus iš tiesų pasiūlė kreditoriams sudaryti taikos sutartį – apie tai VMI specialistai sužinojo gavę įmonės kreditorių susirinkimo protokolą. Tačiau VMI su taikos sutartimi nesutiko ir prieš porą savaičių kreipėsi į teismą su prašymu sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo pripažinti netekusiu galios.
Apie taikos sutartį 15min papasakojo ir L.Jakas. Anot jo, sutarta su „visais kreditoriais“. Apie VMI sprendimą ginčyti šią taikos sutartį jis teigė nežinojęs. „Jeigu VMI ginčija, aš apie tai nelabai žinau, atvirai pasakius“, – teigė L.Jakas.
Neoficialiomis 15min žiniomis, „Psyops Constructions“ skolos – beveik 400 tūkst. eurų. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai Registrų centrui pateikti už 2014 metus. Tada įmonė ilgalaikio turto iš viso neturėjo. Trumpalaikis turtas – beveik 743 tūkst. litų (apie 215 tūkst. eurų). Tačiau didžiąją dalį šios sumos sudarė per vienerius metus gautinos sumos, kuriomis 2014 m. pabaigoje „Psyops Constructions“ dar nedisponavo. Finansiniuose dokumentuose nurodomas įmonės pinigų likutis – 350 litų.
15min žiniomis, „Psyops Constructions“ kreditorių eilėje pirmas rikiuojasi ne bet kas, o pats L.Jakas – įmonė buvusiam jos savininkui ir direktoriui skolinga beveik 4 tūkst. eurų darbo užmokesčio. Tarp kreditorių galima rasti ir bendrovę „Abastas“ su beveik 31 tūkst. eurų reikalavimu.
Iškeliavo ne tik pinigai
Beje, „Abastas“ iš „Psyops Constructions“ perėmė ne tik pinigines lėšas už neįvykdytas sutartis. Kaip atskleidžia pernai gruodį priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, iš bankrutuojančios „Psyops Constructions“ iškeliavo ir du automobiliai „Ford Transit“.
Bylos medžiagoje nurodoma, kad „Psyops Constructions“ 2014 m. spalį šias dvi mašinas už maždaug 19 tūkst. litų pardavė „Abastui“, tačiau „Regitra“ atsisakė automobilius registruoti „Abasto“ vardu. „Regitra“ motyvavo, kad šiam turtui galiojo areštai.
Teisme „Psyops Constructions“ įrodė, kad „Regitra“ automobilius registruoti „Abasto“ vardo atsisakė nepagrįstai. Beje, teismo sprendimo priėmimo metu „Psyops Constructions“ vadovo pareigas jau ėjo naujasis savininkas L.Braškus, bet teisme įmonei atstovavo L.Jakas.
Tiria galimą dokumentų klastojimą
Skolos – ne vienintelė L.Jako bėda. 15min gauti duomenys rodo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo „Psyops Constructions“ dokumentų klastojimo.
Rugpjūtį į Tauragės prokurorus kreipėsi „Psyops Constructions“ kreditorė, individuali įmonė „Vinita Plius“. Įmonė nurodė, kad buvęs L.Jako verslas dar nuo 2013 m. skolingas apvalią sumą, o pažadų grąžinti skolą „Psyops Constructions“ esą nesilaikė. Būtent aiškinantis santykius dėl skolų pastebėtas galimo dokumentų klastojimo epizodas.
„Vinita Plius“ pateikiamais duomenimis, 2013 m. pabaigoje L.Jakas teismui pateikė duomenis, esą rodančius, kad „Psyops Constructions“ finansinė padėtis tuo metu buvo gera. Kandidatas į Seimą teismui esą pateikė tokius skaičius: daugiau nei 685 tūkst. litų grynojo pelno ir turto už daugiau nei pusantro milijono litų. Tokie duomenys teismui esą pateikti 2013 m. spalį.
Būtent šiais skaičiais rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, nutaręs panaikinti „Psyops Constructions“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismui pateikti duomenys rodė, esą 2013 metais „Psyops Constructions“ veikė puikiai ir uždirbo daug pelno. Oficialūs finansiniai dokumentai byloja priešingai.
„Iš atsakovės pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad 2013 m. atsakovė turėjo 685 765 Lt dydžio pelną, o tai yra 473 255 Lt dydžio suma daugiau nei 2012 m. Be to, 2013 m. atsakovės ilgalaikis turtas sudaro 64 551 Lt dydžio sumą, trumpalaikis turtas – 1 492 954 Lt, atsakovė iš viso turi 1 557 505 Lt dydžio turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 758 334 Lt“, – teigiama bylos medžiagoje.
Tačiau Registrų centrui pateikti visiškai kitokie skaičiai apie „Psyops Constructions“ finansinę būklę.
Oficialūs „Psyops Constructions“ finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, kad per 2013 metus įmonė ne tik neuždirbo jokio pelno, bet ir patyrė 166,6 tūkst. litų nuostolių. Įmonės trumpalaikis turtas – ne pusantro, o mažiau nei pusė milijono litų. Negana to, didžioji dalis šios sumos – per vienerius metus gautinos sumos, t.y. pinigai, kuriais įmonė tuo metu dar nedisponavo.
Paprašytas pakomentuoti neatitikimus finansiniuose dokumentuose, L.Jakas patikino, esą jokio klastojimo nebūta, o dideli skirtumai susidarė dėl buhalterinių niuansų.
„Suprantat, matot, buvo, reiškiasi, ieškiniai įmonėms, kurios neatsiskaitė [su „Psyops Constructions“] už darbus. (...) Pavyzdžiui, „Mitnijai“ buvo reikalavimas daugiau kaip 400 tūkst. litų. Priteisė eurais, jeigu gerai atsimenu, gal šešiasdešimt kelis. Paskui sumažino. Tai automatiškai taisosi ir buhalterija. Viskas pagal teismo sprendimus“, – aiškino L.Jakas.
Pasak jo, įmonės buhalterija „patikslinta“ pagal teismo sprendimus, o apie klastojimą negali būti jokios kalbos.
Be to, „Vinita Plius“ pastebėjo dar vieną keistenybę. 2013 m. spalį teismui pateiktuose dokumentuose L.Jakas esą nurodė, kad „Psyops Constructions“ pardavimo pajamos sudarė daugiau nei 1,9 mln. litų, kai Registrų centrui pateikta oficiali pardavimų per visus 2013 metus suma – beveik 1,72 mln. litų.
„Žinokit, nežinau jau, kaip sakant, gali – negali“, – Laimonas Jakas atsako į klausimą, ar metinės įmonės pajamos gali būti mažesnės už trijų ketvirčių pardavimus.
Paklaustas, ar įmonės metinės pajamos gali būti mažesnės už pajamas, sugeneruotas per maždaug tris ketvirčius, L.Jakas atsakymo pateikti nepajėgė. „Žinokit, nežinau jau, kaip sakant, gali – negali“, – sutriko pašnekovas, čia pat dukart pakartodamas, kad su kreditoriais sudaryta taikos sutartis.
Visus šiuos niuansus šiuo metu aiškinasi prokurorai. Ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo pradėtas rugpjūtį. Apie jį L.Jakas teigia taip pat nežinojęs.
„Nežinau, ar jisai yra pradėtas, visų pirma. Tai jeigu pradėjo – tada išsireikalaus dokumentus ir viskas išsispręs. Čia jokių paslapčių nėra“, – sakė kandidatas į Seimą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros pradėtas ikiteisminis tyrimas neseniai perduotas Generalinei prokuratūrai. Kaip 15min teigė Generalinės prokuratūros atstovė Ignė Rotautaitė, čia bus sprendžiama, kas toliau vadovaus tyrimui. I.Rotautaitės teigimu, įtariamųjų šiame tyrime šiuo metu nėra.
„Vinita Plius“ nurodo, kad dėl galimai suklastotų duomenų pateikimo teismui patyrė didelę žalą. Mat vadovaudamasis L.Jako pateiktais dokumentais, teismas panaikino iki tol taikytą „Psyops Constructions“ sąskaitų areštą. 15min žiniomis, oficialiame „Psyops Constructions“ kreditorių sąraše „Vinita Plius“ įrašyta su daugiau nei 15 tūkst. eurų finansiniu reikalavimu.
